Nacionaline Lietuvos sociologu konferencija

1
Ar (ir kaip) XXI a. visuomene pakeis(tu)
sintetine biologija?

• Zenonas NORKUS
• Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto
  Sociologijos katedra

2
Kuo ir kaip pranešejas ketina prisideti prie
konferencijos tikslu

• Konferencijos pavadinimas anonsuoja rupesti
  Lietuvos ateitimi
• Lietuva maža šalis, jos galimybes itakoti
  aplinkini pasauli kur kas mažesnes, negu ivykiu
  ir procesu eigos priklausomybe joje nuo to, kas
  vyksta ir vyks už jos ribu
• Ignoruojanti globalinius pokycius nacionaline
  politika nebus sekminga
• Pranešimas meginimas atsakyti i klausima, kaip
  (gal) atrodys pasaulis apie XXI a. viduri,
  kritiškai ir refleksyviai panaudojant klasikiniu
  ir šiuolaikiniu sociologiniu teoriju ir
  heterodoksiniu ekonominiu teoriju analitini
  instrumentariju

3
Pagrindine klasikines (ir neoklasikines)
sociologijos problema

• Kodel laike ir erdveje ivairuoja (varijuoja)
  socialine tvarka?
• Galimi sukonkretinimai
• Kodel skiriasi ir keiciasi socialiniu sistemu
  (tame tarpe socialiniu sistemu sistemos
  visuomenes) tvarka? (kolektyvistine redakcija)
• Kodel skiriasi ir keiciasi socialines veiklos
  institucijos? (individualistine redakcija)
• Jeigu mums rupi numatyti, kuo XXI a. visuomeniu
  ar socialines veiklos konfiguraciju tvarka
  skirsis nuo dabartines tvarkos, pirmiausia reikia
  identifikuoti kintamaji, kuris yra geriausias
  pagrindas ilgalaikems prognozems

4
Koks kintamasis yra pats stipriausias kaip
nepriklausomas kintamasis numatant socialiniu
sistemu sistemu (visuomeniu)/socialines veiklos
konfiguraciju tvarkos ilgalaikius pokycius?

• Prielaida tvirciausias pagrindas prognozems apie
  šiuolaikiniu išsivysciusiu šaliu socialinius ir
  kulturinius pokycius yra technologiju pokyciai
• while changes in organization and in ideology
  are comparable to the rearrangement of the
  furniture in a house, advances in subsistence
  technology are like addition of a new wing or
  even of the replacement of a single family
  residence by a multifamily apartment house or
  hotel. Putting matters more precisely, changes in
  organization and ideology can lead to new and
  innovative uses of existing resources, but
  advances in subsistence technology make totally
  new resources available (e.g. new sources of
  energy, such as petroleum or nuclear energy new
  kinds of materials, such as metals or plastics
  or new kinds of machines, such as steam engines
  or computers), thereby overcoming historic
  constraints on human action and paving the way
  for radically new organizational possibilities
  and new ideological perspectives
• Gerhard Lenski Societal Taxonomies Mapping the
  Social Universe, Annual Review of Sociology,
  Vol. 20 (1994), pp. 1-26

5
Tai ne technologinis determinizmas ir ne
istorinis materializmas

• Technologinis determinizmas
• 1) Technologijos kinta autonomiškai
• 2) Technologiju kaita nulemia visu kitu
  socialiniu sistemu kaita
• (a) Nedaroma prielaida, kad VISOSE VISUOMENESE
  technologiju kaita yra autonomiška.
• (b) Technologija suprantama placiai (pagal
  Micheli Foucault)
• (c) Skiriama technologija ir technika
• (d) Šios perskyros pagrindu teigiama, kad
  ikimoderniose visuomenese technologiju nebuvo
  arba beveik nebuvo, todel jos ten mažai ka galejo
  lemti. Technologija negali buti autonomiška
  socialines kaitos priežastis visuomenese, kuriose
  technologijos nera, o yra vien technika. Taciau
  ir technologijai atsiradus ji ne iš karto tampa
  svarbiausia socialines kaitos priežastimi. Ne
  visos modernios visuomenes yra technologines
  visuomenes. Ne bet koks kapitalizmas (netgi
  pramoninis) yra technologinis kapitalizmas ar
  tiesiog technokapitalizmas.
• (e) Tik technologineje visuomeneje technologija
  tampa paciu stipriausiu kintamuoju, tik jai
  technologinis determinizmas yra teisingas (todel
  ji ir vadinasi technologine)

6
Technologiju rušys (pagal M.Foucault) Žr.
Foucault, Michel et al. Technologies of the Self
A Seminar With Michel Foucault.MIT Press, 1987

• Gamybos technologijos
• Ženklu sistemu technologijos
• Galios (power) technologijos
• Savasties (self) technologijos
• ???
• Klasifikacija progine nei išsami, nei
  sisteminga, nes Foucault labiau rupejo galios ir
  savasties technologiju analize

7
Michelio Foucault klaidos

• Foucault (bent jau terminologiškai) neskiria
  TECHNIKOS ir TECHNOLOGIJOS
• TECHNIKA (visu rušiu) sociologine ir
  antropologine universalija. Nera socialines
  veiklos ar visuomenes be technikos
• TECHNOLOGIJA atsiranda XVII-XVIII a. Europoje
  (užuomazgu buta ir anksciau taip pat ir kitose
  civilizacijose)
• TECHNOLOGIJA TECHNIKA, PAGRISTA MOKSLU
  (SUMOKSLINTA TECHNIKA) TAIKOMASIS MOKSLINIS
  ŽINOJIMAS, KURIO NEŠEJAI YRA INŽINIERIAI,
  GYDYTOJAI, PSICHOLOGAI IR KITI EKSPERTAI.
• TECHNIKA IR TECHNOLOGIJA REIKIA SKIRTI NUO
  TECHNINIU IR TECHNOLOGINIU ARTEFAKTU. Tai
  daiktai, sukurti techninio ir technologinio
  žinojimo pagrindu. Technika ir technologija
  žinios, kaip tuos daiktus gaminti ir kaip jais
  naudotis (Foucault skyre, bet neakcentavo).

8
TECHNOLOGINE IR NETECHNOLOGINE TECHNIKA

• NETECHNOLOGINE TECHNIKA

• TECHNOLOGINE TECHNIKA (TECHNOLOGIJA)

• Pagrista individualia patirtimi ir (sakytine)
  tradicija
• Individualaus subjekto igudžiai ir implicitinis
  žinojimas
• Individualus meistriškumas su amato
  paslaptimis
• Lokali ir kontekstuali
• Mokinyste ir pameistryste kaip išmokimo budas
• Žinojimo ir darymo vienybe
• Žemdirbys ir agronomas, ir veterinaras, ir
  edukologas
• Simple tools, smart people

• Pagrista mokslo teorijomis, racionali ar
  racionalizuojama
• Standartizuoti ir objektyvuoti receptai,
  algoritmai, brežiniai (žmoniu ir kompiuteriu
  programavimo iranga)
• Kolektyvine ekspertize
• Universali ir dekontekstualizuota
• Masinis profesinis ir techninis lavinimas
• Žinojimas atsiskiria nuo darymo (vykdymo)
  Agronomas žemes nedirba, veterinaras gyvuliu
  neaugina, edukologas dažniausiai bevaikis ir net
  svetimu vaiku neaugian
• Smart tools, simple people (mygtuku ar rankenu
  spaudytojai)

9
KARLO MARXO KLAIDOS IŽr. K. Marksas. Del
politines ekonomijos kritikos. Pratarme, K.
Marksas, F. Engelsas. Rinktiniai raštai dviem
tomais. Vilnius Valst. polit. ir moksl. lit.
l-kla, 1949, p. 302-306

• Itakingiausias technologinis deterministas buvo
  Karlas Marxas (žr. K. Marksas. Del politines
  ekonomijos kritikos. Pratarme, K. Marksas, F.
  Engelsas. Rinktiniai raštai dviem tomais.
  Vilnius Valst. polit. ir moksl. lit. l-kla,
  1949, t.1 p. 303-304). Pagrindine jo istorinio
  materalizmo teze sako savaimine gamybiniu jegu
  raida lemia nuosavybes santykiu gamybos
  priemonems kaita, o ji savo ruožtu visuomenes
  instituciju (antstato) ir jos kolektyviniu
  kliediniu ar kliedesiu (ideologijos) kaita.
  Gamybines jegos tai ne vien gamybos priemones
  (technika), bet ir gamybos salygos (žeme,
  gamtiniai ištekliai). Taciau nuo ju galima
  abstrahuotis, nes tai gamtinis, taigi nesocialus
  ar mažiausiai socialus gamybiniu jegu aspektas.
  Tam tikro tipo gamybos technika tam tikro tipo
  nuosavybes santykiai gamybos salygoms ir gamybos
  technikai bei jos daiktiniams artefaktams tam
  tikro tipo gamybos budas
• Netiesa, kad gamybos technikos/technologijos
  pobudis lemia gamybiniu santykiu pobudi. Jokiu
  pažymetinu skirtumu tarp feodaliniu ir
  vergvaldiniu visuomeniu gamybos technikos ar
  gamybiniu jegu nera. Feodalinius ir vergvaldinius
  gamybos budus skiria ne gamybiniu jegu lygis ar
  pobudis, bet gamybiniai santykiai.
  Vergvaldiniuose gamybos buduose ir gamybos
  technika, ir gamybos salygos yra išnaudotoju
  nuosavybe, o feodaliniuose tik gamybos salygos
  (žeme). Pagrindinis socialines kaitos variklis
  ikikapitalistinese visuomenese yra ne technikos
  pažanga, bet klasiu kova (t.y. kova del
  nuosavybes gamybos technikai, jos artefaktams,
  gamybos salygoms ir del pagaminto produkto
  paskirstymo tarp klasiu ir paciu klasiu viduje).
• Pirmasis kapitalistinis gamybos budas atsirado ne
  del gamybos technikos raidos (tokiu atveju butu
  turejes atsirasti jau XII-XIII a. Kinijoje.
  Geriausiai jo atsiradimo aplinkybes nušviete
  Maxas Weberis. Žr. Z.Norkus. Max Weber ir
  racionalus pasirinkimas. V. Margi raštai, 2003,
  p.

10
Karlo Marxo klaidos II

• Egzistuoja ne vienas, bet daug kapitalistiniu
  (kaip ir vergvaldiniu, feodaliniu ir t.t.)
  kapitalistiniu gamybos budu. Pirmasis atsirado
  XVIII a. Nuo to laiko spejo paskeisti mažiausiai
  5 kapitalistiniai gamybos budai tiek, kiek nuo
  vadinamosios pramonines revoliucijos laiku buvo
  vadinamuju Kondratjevo bangu ilgalaikiu (40-60
  metu trukmes) ekonominio aktyvumo ciklu.
  Kondratjevo banga yra pavienio kapitalistinio
  gamybos budo gyvenimo ciklas.
• (1) individualus privaciasavininkiškas
  kapitalizmas (pirmoji Kondratjevo banga
  1780-1840) mechanizacija, vandens varikliais
  varomu mechaniniu stakliu era
• (2) smulkiu ir vidutiniu akciniu bendroviu
  kapitalizmas (antroji banga 1840-1896). Garo
  mašina, geležinkeliai, mašinu gamyba naudojant
  mašinas
• (3) stambiuju privaciuju korporaciju kapitalizmas
  (1896-1945). Chemija, elektrotechnika, moksline
  darbo organizacija
• (4) valstybes reguliuojamas viešuju korporaciju
  fordistinis kapitalizmas (1945-1990). Sintetine
  chemija, elektronika, automobilizacija
• (5) transnacionalinis globalizuotas investiciniu
  fondu pofordistinis kapitalizmas (nuo 1990 -
  ???). Kompiuterizacija, internetas,
  automatizacija (gamybos iranga su programiniu
  valdymu)
• NUOSAVYBES TEISES PACIOMS NAUJAUSIOMS
  TECHNOLOGIJOMS YRA SVARBIAUSIAS SOCIALINES GALIOS
  ŠALTINIS ŠIUOLAIKINIAME PASAULYJE
• Technologiju raida yra veiksnys, stipriausiai
  itakojantis išsivysciusios (advanced)
  kapitalistines visuomenes (visuomene, kuriose
  dominuoja vienoks ar kitoks kapitalistinis
  gamybos budas) kaita
• Kapitalistinis gamybos budas ((1) visi gamybos
  veiksniai (darbo jega, žeme, kapitalas) yra
  rinkos mainu objektas (2) gamybos tikslas yra
  pelno maksimizavimas (3) didžioji kapitalo dalis
  yra privati nuosavybe.
• Technologija ir kapitalistinis gamybos

11
Penkios Kondratjevo bangos Freeman, Christopher
Louçã, Francisko. 2001. As Time Goes By. From the
Industrial Revolutions to the Information
Revolution. Oxford Oxford UP, p.141
12
Penkios Kondratjevo bangos I (pagal Ayres,
Robert U. 2006. Did the Fifth K-Wave Begin in
199092? Has it been Aborted by Globalization?
Devezas, Tessaleno (Ed), Kondratieff Waves,
Warfare and World Security. Amsterdam IOS Press,
p. 59.)
13
Kapitalizmas ir technologija

• Bendrieji kapitalistiniu gamybos budu bruožai
• (1) Rinkos ir privati nuosavybe gamybos
  veiksniams (darbo jega, kapitalas, žeme)
• (2) Pelno maksimizavimas ir kapitalo kaupimas
• Nors kapitalizmas ir technologija yra
  bendraamžiai, tik XX a. gamybos technologiju
  raida tampa autonomiška, o kartu ir svarbiausia
  socialines kaitos priežastimi
• Taip atsitiko tik po vadinamosios antrosios
  pramonines revoliucijos, kuri dar vadinama
  technologine revoliucija, kuri prasidejo
  antrosios Kondratjevo bangos smunkanciosios fazes
  laikais (paskutinis XIX a. trecdalis). Tik nuo to
  laiko mokslas tapo gamybine jega. Technologine
  revoliucija prasidejo elektrifikacija
  (elektrotechnika pirmoji mokslo atradimu
  sukurta technika), baigesi masines gamybos
  atsiradimu (moksline gamybos organizacija)
• Pirmoji (XVIII a. pabaigos) pramonine revoliucija
  nebuvo mokslo pritaikymo gamyboje padarinys. Nors
  tuo metu technologijos jau egzistavo, XIX a.
  pirmoje puseje mokslas dar nebuvo tapes
  tiesiogine gamybos jega, o vis dar buvo tiesos
  pažinimo ar netgi žmogaus saviugdos ir savikuros
  priemone K. Marxas nebuvo technologinio
  kapitalizmo (technokapitalizmo) amžininkas ir
  stebetojas. Todel jis fetišizavo daiktinius
  technikos ir technologijos artefaktus, savo
  teorija vadindamas istoriniu materializmu.
• In the context of technocapitalism, in contrast,
  research is the main driver of corporate power
  and profit, not production p.61, L.
  Suarez-Villa, Technocapitalism, Philadephia
  Temple UP, 2009

14
Technologinio kapitalizmo savitumas ir
technologijos autonomijos jame priežastys

• Ikikapitalistiniuose ir ankstyvuosiuose
  kapitalistiniuose gamybos buduose svarbiausias
  socialines galios šaltinis nuosavybe gamybos
  salygoms ir techniniams bei technologiniams
  artefaktams
• Technokapitalizme svarbiausiu socialines galios
  šaltiniu tampa nuosavybe NAUJAUSIOMS gamybos (ir
  ne vien) technologijoms, t.y. nuosavybe tam
  tikro tipo žinioms
• Socialine galia vienu žmoniu ar ju grupiu galia
  kitiems žmonems ar grupems
• Žinios kaip nuosavybes objektas ypatingas tuo,
  kad joms negalioja pastovios sumos principas
  kai žiniomis pasidalinama, duodantysis ju
  nepraranda. Žinios gali buti vien žmoniu galios
  kitiems šaltinis tol, kol jos nera visuotinai
  prieinamos. Tokios yra naujausios žinios,
  islaptintos žinios, patentuotos ir
  intelektualines nuosavybes teisemis apsaugotos
  žinios.
• Visi šie barjerai žiniu sklaidai (transfer of
  knowledge) yra laikini, todel socialines galios
  pranašuma gali užtikrinti tik technologine
  lyderyste, pirmavimas mokslo tyrimuose ir ju
  rezultatu transformacija i technologijas
• Visuomeneje, kurioje nuosavybe technologijai
  (laikina monopolija žinioms) yra svarbiausias
  socialines galios šaltinis, technologijos raida
  tampa autonomiška ir svarbiausia pokyciu visose
  kitose visuomenes/socialines veiklos sferose
  šaltinis.
• Technologija tampa stipriausiu kintamuoju,
  geriausiu ilgalaikiu socialiniu prognoziu
  pagrindu
• Tokiu prognoziu laiko horizonta nubrežia ju
  formulavimo metu stebimos technologijos raidos
  tendencijos

15
Evoliuciniai technokapitalizmo tipai

• Fordistinis (1945-1990) ketvirtasis
  kapitalistinis gamybos budas ketvirtoji
  Kondratjevo banga.
• Remesi antrosios pramonines revoliucijos
  pasiekimais
• Pofordistinis informacinis (nuo 1990 iki 2030-40
  m.) penktasis kapitalistinis gamybos budas
  penktoji Kondratjevo banga
• Šiuolaikinis skaitmeninis (digital) kapitalizmas,
  kartais klaidingai vadinamas poindustriniu
  kapitalizmu.
• Biokapitalizmas (arba žaliasis kapitalizmas)
  šeštasis kapitalistinis gamybos budas
  veikiausiai nuo 2030-40 m.
• NB Naujos kapitalizmo formos kartu su naujomis
  technologijomis atsiranda ir kaip atskiros
  sanklodos egzistuoja senesniu, tuo tarpu
  tebeegzistuojanciu kapitalistiniu gamybos budu
  sudetyje, palaipsniui juos išstumdamos bei
  nustelbdamos. Intensyviausiai šie procesai vyksta
  Kondratjevo bangos smunkancios fazes metu

16
Poindustrinio kapitalizmo koncepcijos kritika

• Pofordistinis skaitmeninis kapitalizmas kartais
  klaidingai vadinamas poindustriniu ar
  vartojimo kapitalizmu. Taciau toks jis yra tik
  žvelgiant šaliu, kurios yra technologiju lyderiai
  ir turi daugiausiai intelektualines nuosavybes,
  gyventoju akimis. Negali buti vartojimo be
  gamybos, nes vartojimo reikmenys turi buti
  pagaminti. Šiuolaikine gamyba vyksta
  transnacionalinese gamybos grandinese, kuriu
  sunkiausios, triukšmingiausios, taršiausios,
  susijusios su paciu intensyviausiu išnaudojimu ir
  mažiausia pridetine verta dalys yra iškeltos už
  ekonomiškai labiausiai išsivysciusiu šaliu sienu.
  
• Šiose šalyse lieka tik transnacionaliniu
  korporaciju bustines, technologiju kurimo (tyrimo
  ir pletros research and development), o taip pat
  kiti itin aukštos kvalfikacijos darbuotoju
  reikalaujantys padaliniai. Žaliavu perdirbimo,
  komplektuojanciu mazgu gamybos ir gatavu produktu
  surinkimo darbai iškeliami i mažiau
  išsivysciusias šalis su pigia (tame tarpe ir
  palyginti kvalifikuota) darbo jega.
• Taciau transnacionalines korporacijos, kuriu
  bendrasavininkai (akcininkai) yra labiausiai
  išsivysciusiu šaliu gyventojai, tebekontroliuoja
  tas grandines kaip visumas, nes monopolizuoja ju
  funkcionavimui reikalingas žinias, o labiausiai
  išsivysciusiose šalyse atliekamos tos gamybos
  operacijos, kurios sukuria didžiausia pridetine
  verte.
• Todel paskirstant transnacionaliniame gamybos
  procese pagaminta produkta labiausiai
  išsivysciusiu šaliu didžiausia jo dalis, kuri
  anachronistiškai tebevadinama ju nacionaliniu
  produktu, nors jie mažai ka begamina tradicine
  juodo ar fizinio darbo prasme. Jiems (visu
  pirma, JAV gyventojams) atitenka ir priederme
  suvartoti didžiaja transnacionalines
  kapitalistines gamybos produkto dali, užtikrinant
  išplestine globalizuoto kapitalizmo reprodukcija.

17
Kas gi ta sintetine biologija?Pirmi tyrimu
centrai, kuriu pavadinimuos yra žodžiai
sintetine biologija susikure apie 2003-2004 m.

• Šiuo metu nanotechnologiju, informaciniu
  technologiju ir molekulines biologijos sanduroje
  užgimstantis technomokslas ar technologiju
  kompleksas, kuris numatomai taps XXI a.
  kapitalizmo technologiniu pagrindu.
• Sintetines biologijos tikslas yra arba sukurti
  naujas gyvybes formas iš naujo arba
  perprojektuojant esamas gyvybes formas Synthetic
  biology is development of to produce new forms
  of life either de novo or by redesigning existing
  life forms Anna Deplazes, " Piecing together a
  puzzle. An exposition of synthetic biology ",
  Embo reports, vol. 10, n. 5, 2009, p. 428
• Sintetine biologija gali buti apibrežta ir kaip
  radikali genetine biologine inžinerija, kuri XXI
  a. bus tas pats, kuo nuo XIX a. tapo mechanine
  inžinerija mašinu projektavimas ir gamyba iš
  standartizuotu daliu ir mazgu
• Sintetines biologijos pirmtake tai jau keli
  dešimtmeciai egzistuojanti genetine inžinerija
  jau egzistuojanciu organizmu modifikavimas, i ju
  genomus iterpiant iš kitu organizmu paimtus arba
  dirbtinai susintetintus genus.
• Palyginus su tuo, ka žada ar pradeda sintetine
  biologija genetine inžinerija yra tik paprastas
  krapštinejimas (TINKERING)
• Sintetine biologija kokybiškai naujas
  biotechnologijos raidos etapas

18
Gyvybe molekulines biologijos požiuriu DNA
makes RNA, RNA makes proteins, and proteins make
us. (Francis Crick)DNR (dezoksiribonukleorugšt
is) programos (minkštoji iranga software)
gyvi organizmai tu programu kuriama ir valdoma
kietoji ar minkštoji iranga (hardware
wetware)
19
Nuo biotechnikos prie biotechnologijosBiotechnika
biologiniu organizmu panaudojimas gamybai ir
paslaugoms. Biotechnologija moksliškai pagrista
biotechnika
20
Sintetines biologijos teoriniai pagrindai

• 4 Letters DNA code (Nucleotid bases (A) Adenine
  (T)Thymine (G) Guanine (C) Cytosine) is regarded
  as the software that instructs life, while the
  cell membrane and all the biological machinery
  inside the cell are regarded as the hardware (or
  wetware as it is sometimes known) that need to be
  snapped together to make a living organism.
• DNA makes RNA, RNA makes proteins, and proteins
  make us. (Francis Crick)
• The building blocks of those all-important
  proteins are amino acids 20 unique amino acids
  have been identified and it is the codon that
  determines which amino acid will be produced
  within the cell. Codons are trinucleotides that
  is, a series of three (out of four) chemical
  bases linked together in a specific order. It
  is that order that determines which amino acid
  will be added to the protein under construction.
  Each codon carries the code for a specific amino
  acid.
• There is no technical barrier to synthesizing
  plants and animals, it will happen as soon as
  anyone pays for it (Drew Endy, MIT)

21
Kai kurios sintetines biologijos sritys

• Dirbtiniu gyvu organizmu (kol kas tik bakteriju)
  kurimas
• Dvi kryptys
• (a) iš viršaus pakeiciant bakterijos genoma
  nauju ar ji suredaguojant (John Venter)
• iš apacios konstruojant gyva lastele iš
  molekuliu (Steen Rasmussen)
• (2) Standartizuotu DNR moduliu (bioplytu ) su
  žinomomis funkcijomis konstravimas ir kaupimas
• Didžiausias entuziastas Drew Endy. Ikure
• Registry of Standard Biological Parts MIT
  (Massachusets Institute of Technology)
• http//partsregistry.org/Main_Page (open
  wetware)
• Organizavo The International Genetically
  Engineered Machines (iGEM) competition
• (3) Nežemiškos gyvybes kurimas. Žemiška
  gyvybe pagrista 4 reikšmiu kodu, kurio nešejas
  yra DNR. Nežemiška gyvybe tokia, kuri
  naudoja 5, 6,..., 12 reikšmiu DNR arba kaip
  genetines informacijos nešeja naudoja ne DNR, o
  kokia nors kita medžiaga (Steven Benner)

22
Pirmas sintetinis (laboratorijoje sukurtas) gyvas
organizmas http//www.ted.com/talks/craig_venter_
unveils_synthetic_life.html

• John Craig Venter (g. 1946)
• 2001 m. pirmas perskaite (sequenced, mapped) ir
  paskelbe žmogaus (savo paties) genoma

• Šiu metu gegužes pabaigoje žymus JAV molekulinis
  biologas Johnas Venteris paskelbe, kad jo
  vadovaujama tyreju grupe sukure pirma pasaulyje
  sintetine (sukurta laboratorijoje) bakterija
  mycoplasma laboratorium, taigi pirma dirbtine
  gyvunu ruši (virusus išmokta sintezuoti gerokai
  anksciau, bet jie biologu nelaikomi gyvais
  organizmais, nes gali gyvuoti ir daugintis tik
  svetimo organizmo aplinkoje).
• This the first self-replicating species that we
  have in the planet whose parent is a computer. It
  also is the first species that have its own
  Website encoded in its genetic code (Iš John
  Venterio pranešimo per spaudos konferencija)

23
Naujos technologines revoliucijos kryptys

• Bioenergetika, kuri pakeistu atomine ir
  angliavandeniu bei angliavandeniliu iškasenas
  naudojancia tradicine energetika. Bioenergetika
  gales su ja konkuruoti, kai energijos sanaudos
  biokuro gamybai pasidarys mažesnes už biokuro
  energetine verte. Šiuo metu nera technologiju,
  kurios leistu pagaminti, pvz., viena litra etilo
  spirito, sunaudojant mažiau energijos, negu
  galima gauti (ir juolab panaudoti), ta litra
  sudeginant. Viliamasi, kad dirbtines bakterijas
  pavyks užprogramuoti pigiai gaminti etilo
  spirita, vandenili ir kitokias energetines
  medžiagas, panaudojant joms šerti bet kokia
  biomase (svarbu, kad jos butu daug) ar isisavinti
  angli tiesiogiai iš oro, kaip tai daro augalai
  (dumbliu energetika). Tokia bionergetika butu
  angliai neutrali (carbon-neutral), nes
  nedidintu anglies dvideginio kiekio atmosferoje,
  kas yra laikoma pagrindine klimato atšilimo
  priežastimi.
• Industrine biotechnologija, kuri pakeistu
  tradicine gamyba, naudojancia aukštas
  temperaturas ir didelius energijos kiekius bei
  nuodingus chemikalus (rugštis, silikatus ir pan.)
  žemu temperaturu, žemos energijos reakcijomis.
• Biotechnologine ekologine inžinerija. Pvz., oro ,
  vandens ar dirvožemio valymas specialiai tam
  sukurtais mikroorganizmais, kurie susinaikina,
  atlike savo užduoti.
• Biokompiuterija (biocomputing). Šiuolaikiniu
  kompiuteriu mikroschemos yra iš silicio. Gali
  buti iš nukleino rugšciu, baltymu molekuliu.
  Mažiau naudotu energijos.
• Medicinines biotechnologijos. Genomine
  (individualizuota) farmakologija, kamieniniu
  lasteliu technologijos

24
Biotechnologiju industrijos ateitis(Sager, Brian
Scenarios on the Future of Biotechnology,
Technological Forecasting Social Change, Vol.
68 (2001) 109129, p. 113.
25
KADA GI KAPITALIZMAS PAŽALIUOS?(Vytautas
Rubavicius knygoje Postmodernusis kapitalizmas,
V. Kitos knygos, 2010, p. 40-68 teigia, kad jau
pažaliavo)

• Jeigu vadovautis standartine Kondratjevo bangu
  chronologija, ne anksciau kaip po 20-30 metu.
  Maždaug po 5-10 metu pasibaigus skaitmeninio
  kapitalizmo kylanciajai fazei, prasides sparti
  biokapitalizmo pletra
• Net jeigu ateities istorikai pirmos dirbtines
  lasteles sukurima laikys ne mažiau svarbiu
  technikos istorijos ivykiu, kokiu dabartiniai
  istorikai laiko pirmo veikiancios vidaus degimo
  variklio ar integruotos mikroschemos sukurima,
  iki to laiko, kai biotechnologine pramone taps
  nešanciaja visos ekonomikos šaka (carrier
  branch), t. y. pelningiausia ir sparciausiai
  augancia ukio šaka, paskui save traukiancia ir
  tradicinius ekonomikos sektorius, tikriausiai
  tures praeiti ne mažiau laiko, negu praejo nuo
  automobilio išradimo iki visuotines
  automobilizacijos, arba nuo pirmuju kompiuteriu
  sukurimo iki pigiu staliniu kompiuteriu (PC)
  pasirodymo rinkoje
• Yra ir optimistu, pvz. Ray Kurzweil, kurie
  teigia, kad technologiju raida vyksta su
  pagreiciu, todel sintetines biologijos kuriamos
  naujos technologijos isidominuos greiciau, negu
  anksciau praeidavo laiko nuo išradimu iki nauju
  nešanaciuju ekonomikos šaku iškilimo

26
The man who passed American question test
(jeigu Tu toks protingas, tai kodel dar ne
milijonierius?) http//singinst.org/
http//singularityu.org/ http//www.acceleration
watch.com/

• Ray (
• Raymond Kurzweil (born 12 February, 1948)

• Made his fortune by pioneering inventions in
  fields of optical character recognition (OCR),
  text-to-speech synthesis, speech recognition
  technology, and electronic keyboard instruments,
  founding and selling several companies
• Hailed as rightful heir to Thomas Edison by
  Forbes
• In 1990, he published a book The Age Of
  Intelligent Machines. Almost all predictions on
  the progress of computing technologies for next 2
  decades held

27
Coming age of synthetic biology and/or
transcendence of human nature (transhumanism)

• In 2005, Kurzweil published the update of this
  book The Singularity Is Near When Humans
  Transcend Biology. In this book, he predicts the
  coming already in the year 2045 of what he calls
  singularity.
• Transhuman Singularity will come when human
  beings will transcend the biology, successfully
  using nano-bio-engineering to create computers
  that will be smarter than human brains.
• Its a future period during which the pace of a
  technological change will be so rapid, its impact
  so deep, that human life will be irreversibly
  transformed. Although neither utopian nor
  dystopian, this epoch will transform the concepts
  that we rely on to give meaning to our lives,
  from our business models to the cycles of human
  life, including death itself (Kurzweil 2005 7).
  
• His main argument says that the pattern of
  exponential acceleration is discernible in the
  technological change (Kurzweil 2005).
  Substantiating his claim, he refers to the
  forecast of semiconductor performance advance
  commonly referred to as Moores Law of
  exponential growth of computational capacity (as
  well as the exponential decay of computational
  costs). Founder of Intel Gordon Moore famously
  predicted in 1964, that computer processors
  would double their speed and half their size
  every two years. Up to present time, Moores
  prediction held.

28
KUR? Užgimstancios sintetines biologijos tyrimu
centru ir pramones geografijaŠaltinis
http//www.etcgroup.org/upload/publication/602/01/
synbioreportweb.pdf .Žiureta 2010.11.15
29
Biokapitalizmas ir Šiaures-Pietu atotrukisAs
we looked at the world and looked at where the
lowest cost, largest scale biomass was, we found
thatBrazil really was the Saudi Arabia of
renewables. Cit pagal The New Biomasters -
Synthetic Biology and the Next Assault on
Biodiversity and Livelihoods. Report of the ETC
group., p.9. http//www.etcgroup.org/upload/bioma
ssters_0.pdf . Žiureta 2010. 11.15,.

• Tiketina, kad dabartines biotechnologines
  industrijos geografinio išsidestymo tendencijos
  išliks ir ateityje JAV ir jos geopolitines
  sajungininkes išsaugos technologine lyderyste,
  taigi liks naujuju globaliniu gamybos grandiniu
  viršunese.
• Kaip ir informacines, taip ir naujos biologines
  technologijos patentuojamos, tokiu budu
  išpleciant intelektualines nuosavybes sfera. Kaip
  šia proga pažymi kritiški autoriai, gyvybe
  suprekinama ir suišteklinama (žr. V.
  Rubavicius knygoje Postmodernusis kapitalizmas,
  V. Kitos knygos, 2010, p. 40-68). Žinios, kaip
  kurti ir eksploatuoti sintetinius organizmus, yra
  juos užpatentavusiu firmu ar tokius patentus
  isigijusiu firmu nuosavybe.
• Naujosios biotechnologines industrijos leis
  išsivysciusioms Šiaures šalims išsiversti be
  daugelio žaliavu, kurias ligi šiol tekdavo
  importuoti iš neišsivysciusiu ar mažiau
  išsivysciusiu šaliu
• Taciau neleis pasiekti energetine
  nepriklausomybe, kurios perspektyva kai kurie
  autoriai sieja su bioenergetika
• Bioenergetikai pletoti reikalingi milžiniški
  biomases kiekiai, kurie gali buti užauginti tik
  karšto, ypatingai tropinio klimato šalyse
• Didžiausiu galimybiu šalis Brazilija, busimoji
  biomases Saudo Arabija, kur jau dabar apie 50
  automobiliu sunaudojamo kuro sudaro etanolis

30
Biokapitalizmo raidos dilemos (1)

• CONTRA biokonservatoriai, bioluditai
• Technologiniai proveržiai ir anksciau sukeldavo
  baime ir pasipriešinima del tikru ir
  isivaizduojamu nauju technologiju sukeliamu
  gresmiu. Biotechnologiju keliamos baimes ir
  pasipriešinimas gali buti lyginamas tik su tuo,
  kuris persekioja branduoline energetika. Baimes
  turi realu pagrinda. Dirbtiniai biologiniai
  organizmai, taip pat kaip ir naturalus, gali
  evoliucionuoti, todel ju pramoninis panaudojimas
  gali tureti nenumatytu pasekmiu. Pvz., gali
  atsirasti nauju užkreciamu ligu, tame tarpe
  mirtinai pavojingu. Sintetine biologija tinka ir
  biologiniam masinio naikinimo ginklui kurti. Toki
  ginkla gali susikurti ir sintetineje biologijoje
  pasikauste teroristai. Pats sumanymas kurti
  naujas gyvybes rušis nuodemingas krikšcioniško
  fundamentalizmo požiuriu. Placiai paplites
  išankstinis neigiamas nusistatymas prieš iš
  genetiškai modifikuotu organizmu pagamintus
  maisto produktus ar netgi pašarus. Gal
  biotechnologiju kurima tiesiog uždrausti?
• Fukuyama F. Our Posthuman Future Consequences of
  the Biotechnology Revolution (2003)

31
Biokapitalizmo raidos dilemos (2)

• PRO Taciau tada Vakaru šalys rizikuoja, kad
  tokias technologijas pirmos sukurs Indija, Kinija
  ar kitos žmonijos auksiniam milijardui
  nepriklausancios šalys, tapdamos
  technokapitalizmo lyderemis. Nera jokiu ženklu,
  kad butu rimtu ketinimu istatymais stabdyti
  sintetines biotechnologijos raida. Uždraustas
  tik žmoniu klonavimas, JAV taip pat ir
  eksperimentai su žmogaus kamieninemis lastelemis.
  Taciau tie draudimai liecia tik viena ir ne pacia
  svarbiausia sintetines biologijos sriti ir
  veikiausiai yra laikini
• Visuomeniu, samoningai atsisakiusiu
  technines/technologines pažangos pavyzdžiai Ming
  Kinija XV a. (okeanine laivininkyste) Tokugava
  Japonija XVII a. (šaunamieji ginklai) Amish
  etnokonfesine bendruomene
• Negi XXI a. JAV padarys ta pati, ka XV a. padare
  Kinija?
• Nuo Amish prie Americanish, Humanish...
• Nei Ming Kinijoja, nei Tokugava Japonija nebuvo
  kapitalistines, technologines, technokapitalistine
  s visuomenes...

32
Biokapitalizmo raidos dilemos (3)

• Tragedy of Commons
• Visos sintetines biotechnologijos naujoves
  patentuojamos, mažiausiai 15 metu (pagal JAV
  patentu istatymus) paverciant jas privacia
  nuosavybe. Žinojimo privatizavimu ir suprekinimu
  siekima išvengti Tragedy of Commons nepakankamu
  investiciju i nauju technologiju kurima. Jeigu už
  nauja technologija nereikia moketi (ji iškart
  tampa viešaja gerybe Commons), tai neapsimokes
  jas kurti geriau palaukti, kol sukurs kitas, ir
  pasinaudoti gatavu. Taip galimybe privatizuoti
  ir suprekinti žinojima skatina pažinimo pažanga.
• Tragedy of Anti-Commons
• Kita vertus, investicijos i nauju technologiju
  kurima stabdomos ir tada, kai naujiems
  rezultatams (o jie nera garantuoti) gauti reikia
  nusipirkti pernelyg daug tyrimams reikalingu
  naujausiu žiniu. Rezultatai gali neatsipirkti.
  Taip žinojimo privatizacija ir komercializacija
  stabdo pažinimo pažanga.

33
Biokapitalizmas bus (ir koks!)

• Viešuju valdu tragedija gali suletinti, bet ne
  sustabdyti sintetines biologijos pletra (JAV
  biotechnologijos firmos sudaro patent pool
  oligopolini karteli, kurio nariai gali nemokamai
  naudotis vienas kito patentais dalis patentu
  Registry of Standard Biological Parts MIT
  (Massachusets Institute of Technology) tai
  laisva wetware, analogiška atvirojo kodo
  programoms)
• Biokapitalizmas bus globalus ir neoliberalus
  (kaip ir skaitmeninis kapitalizmas)
• Atsiras naujos socialines nelygybes formos ir
  susiskirstymai tarp išgalinciu ir neišgalinciu
  pasinaudoti sintetine biologija pagristomis
  medicininems biotechnologijoms, visu pirma tomis,
  kurios skirtos ne terapijai, bet žmogaus
  pasigerinimui (human enhancement). Jos bus
  prieinamos tik turtingiesiems, nors išliks ir
  viešas medicinos sektorius, kuris bus orientuotas
  i epideminiu susirgimu, kurias sukels nauji
  virusai ir mikrobai (kažkas panašaus i laisvasias
  antivirusines programas). Bus gyventoju apsaugos
  nuo bioteroristiniu išpuoliu sistema
• Taigi, atsiras naujos galios ir savasties
  technikos bei technologijos
• Pretenzijos i aukšta statusa bus itvirtinamos per
  mitybos stiliu (aukšto statuso žmones vartos tik
  brangius naturalius maisto produktus, žemo
  biosintetinius). Bus mitybos luomai
• Atsiras naujos klasiu kovos formos, panašios i
  kompiuterini piratavima (biopiratavimas)

34
Biokapitalizmas Lietuvoje(žaliosios Lietuvos
scenarijus)

• Lietuva gana patraukli vieta transnacionalinems
  biotechnologinems kompanijoms
• Del palyginti šalto klimato (nors jis atšils,
  tikekimes) Lietuva negali konkuruoti su
  tropinemis šalimis biomases produktyvumu
• Taciau del palankios geografines padeties
  (nedidelis nuotolis nuo labiausiai išsivysciusiu
  Europos šaliu), mažesnio gyventoju tankumo (per
  artimiausius 20-30 metu dar gerokai sumažes), ji
  gales tapti vienu iš Europos bioenergetikos
  centru. Užsienio agrokoncernai, supirke iš žemes
  ukio besitraukianciu ukininku žemes ir sutelke
  juos i didelius masyvus, augins didžiulius
  biomases kiekius, kurie cia pat bus perdirbami i
  biodegalus ar panaudojami elektros energijos
  gamybai. Nepaisant beprotiškai pažangios gamybos
  technologijos, biomases auginimui ir reikes
  menkai kvalifikuotos darbo jegos tai bus
  imigrantai iš Azijos ir Afrikos šaliu.
• Didele eksporto dali sudalys naturalus
  produktai, skirti Europos turtingiesiems. Šiame
  sektoriuje dirbs nacionalinis smulkus ir
  vidutinis agroverslas.
• Apie 2050 m. Lietuva taps Europos Kuveitu ?!
  Žaliuoju Kuveitu?! Valio?!
• Pirkime žeme, tuo tarpu neparduokime
  užsienieciams. Parduosime veliau. Gal vis delto
  geriau ja nacionalizuoti?

35
O kas po to?

• Transhuman society, kurioje socialines veiklos
  subjektai (?) yra ne vien žmones, bet postžmones,
  kiborgai etc.
• Kas irode, kad socialines sistemos gali/butinai
  turi buti sudarytos iš biologines rušies homo
  sapiens atstovu?
• Transhuman sociology of transhuman societies?