KOMPIUTERIU ELEMENTAI ir ARCHITEKTURA

1
KOMPIUTERIU ELEMENTAI ir ARCHITEKTURA
ŠIUOLAIKINIU KOMPIUTERIU ARCHITEKTURA

• Doc. Stasys Maciulevicius
• Kompiuteriu katedra
• stasys.maciulevicius_at_ktu.lt

2
Šioje paskaitoje

• Von Neuman'o tipo kompiuteris
• Kompiuteriu strukturu vystymasis
• Šiuolaikiniu kompiuteriu kurimo principai
• Ka (ir kada) mes nagrinsime?
• Procesorius (ižanga)
• Procesoriu duomenu žodžio ilgio didinimas
• Procesorius ir koprocesorius
• Mikroprograminiai procesoriai
• Šiuolaikinis procesorius

3
Ketvirtoji kurso dalis

• Skaidres ifko.ktu.lt/stama/ Komp_El_Arch/SiuolK
  ompArch.html
• Atsiskaitymui egzaminas iš šios kurso dalies
  25

4
Kurso medžiaga

• J.L.Hennessy, D.A.Patterson. Computer
  Architecture A Quantitative Approach. - Morgan
  Kaufman, San Mateo, CA, 1990, 1996, 2003
• W.Stallings. Computer Organization and
  Architecture Designing for Performance. -
  Prentice Hall Int., 2000

5
Kurso medžiaga

• Guk M. Apparatnyje sredstva IBM PC. S.-P., Piter,
  1999
• Paskaitu skaidres www.ifko.ktu.lt/stama toliau
  žr. modulio pavadinima
• Kiti šaltiniai Internete

6
Paskaitu grafikas

1. 04.27 Ižanga. Procesoriai
2. 04.28 Šiuolaikiniai procesoriai
3. 05.05 Kešas. DRAM
4. 05.11 Pagrindine atmintis. VA palaikymas
5. 05.12 Magistrales
6. 05.19 Išorine atmintis. Ivestis ir išvestis
7. 05.25 Kompiuteriu platformos
8. 05.26 Apibendrinimas

7
Kompiuteriu evoliucija

• apdorojimo spartos augimas
• komponentu dydžio mažejimas
• atminties talpos augimas
• ivesties ir išvesties srautu ir spartos didejimas
• platformu ivairove
• Svarbu skirtingu komponentu darbo spartos
  subalansavimas

8
von Neuman'o kompiuteris

• Pagal von Neimano suformuluotu principu
  paaiškinima galima nubraižyti tokia kompiuterio
  struktura

9
von Neuman'o kompiuteris

• Šiame paveiksle panaudotos savokos, artimesnes
  šiu laiku dvasiai valdymo itaisas pavadintas
  komandu procesoriumi, aritmetinis itaisas -
  duomenu procesoriumi, o ivedimo ir išvedimo
  itaisas ivesties ir išvesties procesoriumi.
• Dabar komandu ir duomenu procesorius iprasta
  apjungti i viena itaisa centrini procesoriu
  (CPU).
• Šios idejos buvo realizuotos ju autoriams
  vadovaujant sukurtame kompiuteryje ENIAC
  (praejusio šimtmecio 4 dešimtmecio pradžia).

I turini
10
Pirmosios kartos kompiuteriu struktura
Procesorius kartu ir centrinis valdymo itaisas
jis ne tik interpretuoja programa ir vykdo
komandas, bet ir valdo pradiniu duomenu ivedima
bei rezultatu išvedima
11
Antrosios kartos kompiuteriu struktura
Cia visi sistemos elementai sujungti tarpusavyje
bendra magistrale. Lengva prijungti papildomus
modulius, taciau bendra magistrale siaura
sistemos vieta, ribojanti sistemos našuma.
12
Treciosios kartos kompiuteriu struktura
Cia informacijos apdorojimo procesas atskirtas
nuo jos ivedimo ir išvedimo. Duomenu ivedima bei
rezultatu išvedima (taip pat ir mainus su išorine
atmintimi) valdo specialus itaisai, vadinami
kanalais arba ivesties ir išvesties
procesoriais. Procesorius interpretuoja programa
ir vykdo komandas bei valdo kanalu darba.
13
Pirmuju personaliniu kompiuteriu struktura
14
Velesne personaliniu kompiuteriu struktura
15
Naujuju personaliniu kompiuteriu struktura
16
Naujausiuju personaliniu kompiuteriu struktura
17
Šiuolaikiniu serveriu struktura
I turini
18
Šiuolaikiniu kompiuteriu kurimo principai

• Daugumos šiuolaikiniu procesoriu kurejai
  vadovaujasi tokiais principais
• Komandu vykdymas valdomas aparatura. Anksciau
  sudetingoms ir ilgai trunkancioms komandoms
  realizuoti buvo naudojamas mikroprograminis
  valdymo principas, kai kiekviena komanda buvo
  realizuojama mikrokomandu seka (mikrokomanda
  tai komandos analogas žemesniame lygmenyje kaip
  kad programa sudaro komandu seka, taip komanda -
  mikrokomandu seka). Mikroprogramos naudojamos tik
  ypac sudetingoms ir retai naudojamoms komandoms
  realizuoti.
• Procesorius vienu metu vykdo kelias komandas.
  Lygiagretus keliu komandu vykdymas žymiai
  padidina kompiuterio darbo našuma.

19
Šiuolaikiniu kompiuteriu kurimo principai

• Komandos turi buti lengvai dekoduojamos.
  Dekoduojant komandas nustatoma, kokie resursai
  jos vykdymui reikalingi, kokios operacijos turi
  buti vykdomos, kur yra komanda apdorojami
  duomenys. Tam mažinamas komandu formatu skaicius,
  naudojamos vienodo ilgio komandos, mažinamas jas
  sudaranciu lauku skaicius.
• Procesoriuje turi buti daug registru. Didelis
  registru skaicius (bent 32) padeda sumažinti
  kreipiniu i atminti skaiciu, laikant juose
  tarpinius skaiciavimu rezultatus. Kadangi
  kreipiniai i atminti reikalauja kur kas daugiau
  laiko nei kreipiniai i registrus, registru
  panaudojimas žymiai padidina kompiuterio darbo
  našuma.

20
Šiuolaikiniu kompiuteriu kurimas
21
Blue Gene/L
I turini
22
2010 lapkritis TOP 500
Vieta Kur yra Kompiuteris Brand. Rmax Rpeak
1 Nat. Supercomputing Centre in Tianjin China Tianhe-1A - NUDT TH MPP, X5670 2.93Ghz 6C, NVIDIA GPU, FT-1000 8C / 2010 186368 2566.00 4701.00
2 Oak Ridge National Lab. United States Jaguar - Cray XT5-HE 2.6 GHz / 2009 Cray Inc. 224162 1759.00 2331.00
3 Nat. Supercomputing Centre in Shenzhen China Nebulae - Dawning TC3600 Blade, Intel X5650, NVidia Tesla C2050 GPU / 2010 Dawning 120640 1271.00 2984.30
4 GSIC Center, Tokyo Institute of Technology, Japan TSUBAME 2.0 - HP ProLiant SL390s G7 Xeon 6C X5670, Nvidia GPU, Linux/Windows / 2010 73278 1192.00 2287.63
5 DOE/SC/LBNL/ NERSC, USA Hopper - Cray XE6 12-core 2.1 GHz / 2010 Cray Inc. 153408 1054.00 1288.63
23
2010 lapkritis iš TOP 500
Vieta Kur yra Kompiuteris Proc. Rmax Rpeak
1 Nat. Supercomput. Centre in Tianjin China Tianhe-1A - NUDT TH MPP, X5670 2.93Ghz 6C, NVIDIA GPU, FT-1000 8C / 2010 186368 2566.00 4701.00
10 DOE/NNSA/LANL/ SLN, USA Cielo - Cray XE6 8-core 2.4 GHz / 2010 Cray Inc. 107152 816.60 1028.66
50 NOAA/ESRL/GSD USA Jet-Raytheon/Aspen Cluster, Xeon 5560/X5650x 2.8/2.66GHz, QDR Infiniband / 2010 Raytheon/Aspen Systems 13728 102.80 146.43
100 DOE/NNSA/LANL, USA ASC Purple - eServer pSeries p5 575 1.9 GHz, 2006 IBM 12208 75.76 63.80
500 Computacenter (UK) LTD Cluster Platform 3000 BL460c G1, Xeon L5420 2.5 GHz, GigEthernet / 2009 HP 5856 31.11 58.56
24
Idomu gigaflopo kaina

• 1961 apie US1,100,000,000,000 naudojant 1
  milijarda IBM 1620 kompiuteriu
• 1997 apie US30,000 naudojant du16-Pentium-Pro
  procesoriu Beowulf klasterius
• 2000 balandis 1,000, Bunyip, Australian
  National University
• 2000 geguže 640, KLAT2, University of Kentucky
• 2003 rugpjutis 82, KASY0, University of
  Kentucky
• 2006 vasaris apie 1 naudojant ATI PC grafikos
  plokštes (X1900 architektura)
• 2007 kovas apie 0.42 Ambric AM2045
• 2008 geguže apie 0.13 IBM Roadrunner.

25
Idomu peržengtos ribos

• 1 gigaflopo riba peržengta 1987 metais -
  CRAY-2/4-256 sistema parode 1,4 Gflops sparta
  (sistemoje 4 Cray 243 MHz procesoriai,
  kiekvieno sparta - 0.488 GFlops)
• 1 teraflopo riba peržengta 1998 metais - ASCI
  Blue Mountain sistema parode 1,6 Tflops sparta
  (sistemoje 6144 MIPS R10000 250 MHz
  procesoriai, kiekvieno sparta - 0.5 GFlops)
• 1 petaflopo riba peržengta 2008 metais - IBM
  Roadrunner

26
Toliau exaflopas

• Oak Ridge National Lab pasirinko Cray ir IBM
  superkompiuteriui, kurio našumas siektu 20
  Pflops, kurti (tai turetu buti pasiekta 2012
  metais)
• Apie 2015 metus ketinama pasiekti 100-250 Pflops,
  o Eflops riba turetu buti pasiekta 2018 metais

27
Ka mes nagrinesime toliau?
1
Proce- sorius
6
Pagr. atmintis
Grafika
Tiltas 1
Standusis diskas
Tiltas 2
7
Išvesties itaisas
Klaviatura
8
Pele
I turini
28
Procesorius

Dabar komandu ir duomenu procesorius iprasta
apjungti i viena itaisa centrini procesoriu
(CPU). Todel komandu ir duomenu procesorius
toliau vadinsime valdymo ir operaciniais
itaisais, nes šie pavadinimai geriau atspindi
ju paskirti ir funkcijas
29
Procesorius

30
Procesorius

• valdymo itaisas išrenka iš atminties komanda, ja
  analizuoja ir valdo operacinio itaiso darba (jame
  vykdomas operacijas, kreipinius i atminti
  duomenims išrinkti ar rezultatui irašyti)
• operacinis itaisas vykdo operacija, kuria nurodo
  komanda
• šie du itaisai dirba kartu valdymo itaisas pagal
  operacijos koda formuoja signalus, valdancius
  operacinio itaiso darba pastarasis perduoda i
  valdymo itaisa signalus, informuojancius apie
  operacijos eiga, nuo kuriu gali priklausyti
  paskesniu valdymo itaiso signalu formavimas
  (pavyzdžiui, operando ženklas, jo kurios nors
  skilties reikšme ir t.t.).

31
Procesoriaus operacinis itaisas
32
Procesoriaus operacinis itaisas

• Jei pažvelgtume i operacinio itaiso vidu,
  galetume jame išskirti dvi schemu grupes
• vidine atminti, kuri reikalinga apdorojamiems
  duomenims (operandams) laikyti ja sudaro
  registrai, atskiri trigeriai, spartinancioji
  atmintis kešas, kai kuriuose itaisuose
  stekas
• operacijas vykdancios schemos, kurios atlieka
  visus informacijos apdorojimui reikalingus
  veiksmus sudeti, logines operacijas, postumius
  ir t.t.

I turini
33
Procesoriu vystymasis

• Panagrinesime bendruosius procesoriu vystymosi
  principus
• Vienas procesoriu vystymosi aspektas duomenu
  žodžio ilgio didinimas
• Pastaba toliau kalbesime apie mikroprocesorius,
  kadangi dabartiniu metu procesoriai realizuojami
  tik kaip mikroprocesoriai

34
Duomenu žodžio ilgio didinimas

• Pirmojo mikroprocesoriaus duomenu žodžio ilgis
  4 bitai (Intel 4004).

• Kokia itaka turejo toks žodžio ilgis?
• operacijos su skaiciais atliekamos nuosekliai
• komandu, registru ilgis 4?m bitu
• paprogramiu biblioteka operacijoms su
  sveikaisiais (taip pat slankaus kablelio ar
  dešimtainiais) skaiciais

35
Duomenu žodžio ilgio didinimas

• Antrasis žingsnis 8 bitai
• Kokia itaka turejo toks žodžio ilgis?
• sveikieji skaiciai arba 8 bitu arba 16 (dvieju
  baitu)
• registru ilgis 16 bitu
• komandu ilgis m baitu
• adresavimo galimybes 64 KB (adreso ilgis 16
  bitu)
• paprogramiu biblioteka operacijoms su dvieju
  baitu sveikaisiais (taip pat slankaus kablelio ar
  dešimtainiais) skaiciais

36
Duomenu žodžio ilgio didinimas

• Treciasis žingsnis 16 bitu
• Kokia itaka turejo toks žodžio ilgis?
• sveikieji skaiciai - iki 16 bitu
• registru ilgis 16 bitu
• komandu ilgis m baitu
• adresavimo galimybes 64 KB (adreso ilgis 16
  bitu)
• atsiranda koprocesoriai operacijoms su slankaus
  kablelio ir dešimtainiais skaiciais

37
Duomenu žodžio ilgio didinimas

• Ketvirtasis žingsnis 32 bitu
• Kokia itaka turejo toks žodžio ilgis?
• sveikieji skaiciai iki 32 bitu
• registru ilgis 32 bitu
• komandu ilgis m baitu
• adresavimo galimybes 4 GB (adreso ilgis 32
  bitu)
• atsiranda virtualiosios atminties palaikymas

38
Duomenu žodžio ilgio didinimas

• Penktasis žingsnis 64 bitai
• Kam to reikejo? Pagrindine priežastis
  adresavimo ribotumas 32 bitu procesoriuose
• 232 4 G. 4 GB nebepakako ne tik serveriams, bet
  ir galingesnems darbo stotims
• Slankaus kablelio ar dešimtainiams skaiciams
  niekas nepasikeite

I turini
39
Koprocesoriai

• Intel 8086, 80286 ir 80386 laikais plokštese buvo
  dar vienas lizdas, skirtas aritmetiniam
  koprocesoriui
• Koprocesorius buvo skirtas operacijoms su
  slankaus kablelio ir dešimtainiais skaiciais
• Koprocesorius operacijas su slankaus kablelio
  skaiciais, reikalingas automatizuoto projektavimo
  (CAD) ir kituose uždaviniuose, atliko maždaug 50
  kartu sparciau, nei CPU

40
Procesorius ir koprocesorius
41
Koprocesoriai

• Koprocesoriumi jis vadinamas todel, kad jis
  savarankiškai dirbti negalejo komandas
  išrinkdavo pagrindinis procesorius, o
  koprocesorius, pastebejes magistraleje jam skirta
  komanda, ja paimdavo ir vykdydavo
• Jei koprocesoriaus plokšteje nebuvo, pagrindinis
  procesorius, sutikes slankaus kablelio operacija,
  ja traktavo kaip vidine pertaukti, iššaukiancia
  operacijos emuliavima (programine realizacija
  CPU)

42
Procesorius ir koprocesorius
RQ/GT
43
Procesorius ir koprocesorius

• Komandu išrinkima valdo 8086. Kai koprocesorius
  pastebi, kad išrenkama slankaus kablelio komanda,
  jis ja pasiima ir vykdo
• Pirmojo duomenu žodžio išrinkima inicijuoja taip
  pat 8086 (koprocesorius ji pasiima iš
  magistrales), o sekanciu (jei reikia) - pats
  koprocesorius
• Magistrale pasidalija naudodami RQ/GT
  (Request/Grant) linija

I turini
44
Mikroprograminiai procesoriai

• Jie buvo populiarus prieš tris dešimtmecius
• Mikroprogramavima kaip procesoriaus projektavimo
  pagrinda pasiule M.Wilkes dar 1951 m., taciau šis
  metodas buvo pritaikytas kur kas veliau
• Mikroprograma komandos vykdymo aprašas, kai
  operuojama atskiru procesoriaus komponenciu
  valdymo signalais (mikrooperacijomis) ir
  loginemis salygomis, informuojanciomis apie
  operacijos eiga
• Kai kuriu komandu mikroprogramos buvo vykdomos
  kelis šimtus ciklu

45
Mikroprograminiai procesoriai

• Kuo ypatinga tokia procesoriu realizacija?
• paprastesnis projektavimo procesas
• lengva realizuoti bet kokio sudetingumo
  operacijas
• patogu atlikti derinimo ir modifikavimo darbus
• galima keisti komandu sistema, pritaikant
  procesoriu specialiems taikymams
• pertraukciu apdorojimas galimas tiek komandu,
  tiek ir mikrokomandu lygyje
• komanda realizuojama dideliu žingsniu skaiciumi
• buvo sukurti moduliniai ir sekcijiniai
  mikroprocesoriai

I turini
46
Šiuolaikinis procesorius

• Tai, apie ka tik kalbejome, galima sakyti,
  klasika. Dabar panagrinekime šiuolaikiniu CPU
  apibendrintas strukturas ir ju ypatumus
• Pažiurekime i šia CPU (branduolio) struktura,
  budinga daugeliui procesoriu

47
Šiuolaikinis procesorius
48
Spartinancioji atmintis (kešas)
Atminties spartai vis labiau atsiliekant nuo
procesoriu darbo spartos, i procesorius buvo
ikelta spartinancioji atmintis kešas
CPU
Kešas
Parametras Galimos reikšmes
Eilutes ilgis (bloko dydis) 32-128 baitai
Išrinkimo laikas pataikius 2-20 taktu
Išrinkimo laikas nepataikius 50-200 taktu
Pataikymo procentas 80-99
Kešo dydis 8 KB - n MB
Pagrindine
atmintis
49
Kešo lygiai

• Sparciausias - L1 kešas jo velinimas 2-4
  ciklai
• Kiek mažesnes spartos L2 kešas jo velinimas
  5 (letesniuose procesoriuose) - 20 ciklu
  (sparciuose procesoriuose)
• Leciausias L3 kešas jo velinimas 20-30 ciklu
  vidiniuose procesoriuose išoriniuose dar
  didesnis
• Palyginimui pasakysime, kad pagrindines atminties
  išrinkimo laikas 200-300 procesoriaus ciklu
• Šiuolaikiniuose keliu branduoliu procesoriuose L3
  (kartais ir L2) kešas buna bendras, kiti atskiri

50
Procesorius žvilgsnis gilyn
Programos kodo aktyvioji dalis buna L1 komandu
keše. Kai kuriuose CPU cia laikomos komandos
pradiniame pavidale, kituose iš dalies ar
visiškai perkoduotos Jei šiame keše reikalingu
komandu nera, jos paimamos iš L2 kešo ir, jei
reikia, perkoduojamos
51
Procesorius žvilgsnis gilyn
Šios komandos imamos blokais, naudojant
išankstini išrinkima Blokas nukreipiamas i du
itaisus komandu perkodavimo ir perejimu
prognozes Perkodavimo itaisas jas pavercia
mikrooperacijomis (MO), o perejimu prognozes
itaisas nustato, ar taro ju yra perejimo
komandos, ar bus pereinama ir kokiu adresu
52
Procesorius žvilgsnis gilyn
Perkoduotos MO patenka i registru pakeitimo bei
resursu išskyrimo itaisus. Registru pakeitimo
itaise MO gali buti suteiktas rezervinis
registras jos vykdymo rezultatui saugoti. Veliau
vykdomos MO tai ivertins ir operanda ims iš tokio
registro Informacija apie tokius registru
pakeitimus laikoma specialioje lenteleje
53
Procesorius žvilgsnis gilyn
Po perkodavimo ir registru pakeitimo MO grupe
irašoma i ROB (tvarkos pakeitimo buferio) eiles
gala. Šiame buferyje saugomos MO ir pagalbiniai
duomenys iki pat užbaigimo momento. Tuo paciu
metu šo MO grupe patenka ir i rezervavimo itaisus
(Reservation Station ), kuriuose sekama MO
vykdymo galimybe nepriklausomai nuo MO patekimo
eiles tvarkos
54
Procesorius žvilgsnis gilyn
Kai planuotojas nukreipia MO vykdymui i
atitinkama FI, ši MO pašalinama iš planuotojo
eiles, o ivykdžius operacija daroma apie tai
atžyma ROB Kai prieš duotaja MO visos buvusios MO
jau ivykdytos ir apie tai pažymeta jas pašalinant
iš ROB, ši taip pat iš jo pašalinama
55
Procesorius žvilgsnis gilyn

• Kiekviena planuotojo eile turi ryši su vienu ar
  keliais specializuotais FI
• Vieno takto metu ivairiuose procesoriuose
  nukreipiama vykdymui nuo 5 iki 10 MO
• Be ALU, procesoriuose buna ir ikrovimo/irašymo
  (Load/Store) itaisai, kurie vado kreipinius i
  kešus ir pagrindine atminti (strukturose jie
  dažnai nerodomi)

56
Procesorius žvilgsnis gilyn

• Kiekviena planuotojo eile turi ryši su vienu ar
  keliais specializuotais FI
• Vieno takto metu ivairiuose procesoriuose
  nukreipiama vykdymui nuo 5 iki 10 MO
• Be ALU, procesoriuose buna ir ikrovimo/irašymo
  (Load/Store) itaisai, kurie vado kreipinius i
  kešus ir pagrindine atminti (strukturose jie
  dažnai nerodomi)

57
FI skaiciaus didinimas

• Pirmieji mikroprocesoriai turejo viena funkcini
  itaisa (FI), kuris realizavo operacijas su
  sveikaisiais skaiciais, loginemis reikšmemis,
  perejimo komandas
• Operacijos su slankaus kablelio ar dešimtainiais
  skaiciais buvo realizuojamos programiniu budu
  (paprogramemis, ieinanciomis i specialia
  biblioteka)
• Operacijoms su slankaus kablelio ir dešimtainiais
  skaiciais kuriami koprocesoriai

58
FI skaiciaus didinimas

• Po kurio laiko, kai padidejes integracijos lygis
  igalino smarkiai padidinti kristale sutalpinamu
  tranzistoriu skaiciu, i procesoriaus vidu buvo
  idetas antrasis funkcinis itaisas - koprocesorius
  
• Netrukus procesoriaus viduje atsirado treciasis
  funkcinis itaisas, veliau FI skaicius toliau buvo
  didinamas, o šie FI imti specializuoti
• Kelis funkcinius itaisus turintys procesoriai
  vadinami superskaliariniais, o kiek kitokia ju
  atmaina labai ilgo komandos žodžio (VLIW)
  procesoriais

59
Superskaliariniai procesoriai

• Superskaliariniuose procesoriuose komandas i
  funkcinius itaisus nukreipia specialios schemos,
  vadinamos skirstymo itaisu

IU sveikuju skaiciu Itaisas FPU slankaus
kablelio skaiciu itaisas BPU perejimo itaisas
60
VLIW procesoriai

• Labai ilgo komandos žodžio (VLIW) procesoriuose
  už tai atsakingas ne pats procesorius, o
  kompiliatorius, kuris iš anksto numato, kurios
  komandos gali buti vykdomos lygiagreciai
  (skirtinguose FI) ir jas apjungia i labai ilga
  komandos žodi (jo ilgis buna 128 ar 256 bitai
  tai atitinka 4 ar 8 iprastas komandas)

61
VLIW procesoriai
Konkretus FI gauna komanda iš vienos ar keliu
poziciju Pozicija gali buti ir tušcia (NOOP)
I turini
62
Kontroliniai klausimai

1. Kas budinga kompiuteriu evoliucijai?
2. Kas budinga pirmosios kartos kompiuteriams?
3. Kas budinga antrosios kartos kompiuteriams?
4. Koks esminis treciosios kartos kompiuteriu
   bruožas?
5. Kaip keitesi personaliniu kompiuteriu struktura?
6. Apibudinkite šiuolaikiniu kompiuteriu kurimo
   principus
7. Apibudinkite operacinio ir valdymo itaisu saryši
   procesoriuje
8. Apibudinkite duomenu žodžio ilgio didinimo
   priežastis ir pasekmes

63
Kontroliniai klausimai

1. Kas yra koprocesorius ir kuo skiriasi nuo
   procesoriaus?
2. Kuo naudingas mikroprogravimas procesoriuose?
3. Kas yra spartinancioji atmintis ir kodel ji
   naudojama?
4. Kodel CPU naudojamas komandu perkodavimas?
5. Paaiškinkite registru ir komandu vykdymo tvarkos
   pakeitimo esme
6. Paaiškinkite superskaliarinio procesoriaus esme
7. Paaiškinkite VLIW procesoriaus esme

64
Kita karta

• Procesoriu vystymasis našumo didinimo požiuriu
• Šiuolaikiniu procesoriu pavyzdžiai