Klasikai. Adam

1
Klasikai. Adamas Smithas.

• Doc. A. Maldeikiene
• 2010/2011 m.m.
• 2010 rugsejo 13 d.

2
Klasikine politine ekonomija (1776-1871)

• Prasidejo 1776 metais, kai pasirode A. Smitho
  Tautu turtas.
• Žymiausi atstovai Adamas Smithas, Thomas
  Malthusas, Davidas Ricardo, Johnas Stiuartas
  Millis ir kt.
• 1871 metais mokykla transformavosi i neoklasikine
  teorija, kai W.S.Jevonsas, C.Mengeris ir
  L.Walrasas nepriklausomai vienas nuo kito
  suformulavo pagrindinius neoklasikines teorijos
  postulatus.

3
Klasikines mokyklos istorines šaknys

• Mokyklai itin didele itaka padare dvi mokslo ir
  pramones revoliucijos.

4
Mokslo revoliucija

• Newtonas Matematiniai gamtos filosofijos
  principai (1687). Su šia Newtono ir kitu to
  meto mokslininku ideju inspiruota mokslo
  revoliucija siejasi 3 momentai
• Šie mokslininkai remesi empiriniais liudijimais.
• Populiarizavo ideja, kad pasauli valdo
  prigimtiniai gamtos desniai.
• Statiškas požiuris erdve, laikas ir materija
  nepriklauso viena nuo kitos, tad per laika niekas
  nekinta visatos saranga tai begaliniu
  kartojimu seka.
• Klasikai Dieviškoji valia sukure mechanizma,
  kuris veikia harmoningai ir automatiškai be jokio
  isikišimo, o laissez-faire yra aukšciausia
  žmogiškosios išminties forma. Naturali tvarka
  valdo ekonomine sistema ir žmoniu veiksmus.
• Privati nuosavybe geriausia atskleidžia
  naturalia tvarka, tad renta, palukanos, pelnas
  yra tiesiog atlygis už nuosavybe ir produktyvu
  nuosavybes panaudojima.

5
Pramones revoliucija

• 1776 metai tik pramones revoliucijos pradžia,
  bet per kelis dešimtmecius manufakturine pramone
  ir prekyba stiprejo, daugejo atradimu, stiprejo
  darbo pasidalijimas.
• Palaipsniui visu pirma Anglijos pramonininkai
  tapo tiek stiprus, kad jiems nebereikejo
  valstybes paramos ir jie pradeda kovoti už laisva
  prekyba. Vis didesnis sekmingu verslininku
  skaicius sunkina monopoliju formavimasi, tad kaip
  tobuliausias pažangos, nedideliu kainu ir kokybes
  garantas pradedama propaguoti konkurencija.
• Susiformuoja laisva, mobili, pigi ir darbšti
  darbo jega. Iki klasikine mokykla isivyrauja
  valstybe retkarciais ja saugodavo, bet dažniau
  nustatydama maksimalu darbo užmokesti remdavo
  darbdavius. Darbo užmokescio lubu istatymas veike
  Anglijoje iki 1762 metu, taciau veliau del darbo
  jegos pertekliaus jis nebebuvo reikalingas.
• Veliau jau darbo jega pageidavo minimalaus darbo
  užmokescio istatymo, tiesa, nesekmingai.

6
Pagrindiniai klasikines mokyklos principai

• Dažnai vadinama liberalizmu. Remiasi asmens
  laisve, privacia nuosavybe, asmenine iniciatyva,
  privacia verslininkyste ir minimaliu vyriausybes
  isikišimu. Vis delto šiuo atveju terminas turi
  buti suvokiamas retrospektyviai klasiku idejos
  liberalios palyginus su merkantilistu ribojimais,
  vis delto dabar tokias idejas išpažistantis asmuo
  bus vadinamas konservatyviu pažiuru.
• Svarbiausios dogmos
• Minimalus išorinis vyriausybes isikišimas
  (geriausiai valdo ta vyriausybe, kuri valdo
  mažiausiai). Gamyba, mainus ir paskirstyma
  reguliuoja laisva, konkurencinga rinka. Ekonomika
  yra savireguliuojanti sistema, kuri be jokio
  isikišimo arteja prie visiško užimtumo.
  Vyriausybes veikla turi apsiriboti nuosavybes
  teisiu apsauga, gynyba ir švietimu.
• Savanaudiškas (gristas egoizmu) ekonominis
  elgesys.
• Interesu harmonija. Išskyrus Ricardo, kiti
  klasikai labai aiškiai sake, kad rinkos ekonomika
  paremta naturalia darna. Žmones geriausiai
  tarnauja visuomenei, siekdami savo asmeniniu
  tikslu.
• Visu ekonominiu ištekliu ir veiklu svarba. Visi
  ištekliai kuria nacionalini turta.
• Universalus ir nekintantys ekonomikos desniai.
  (santykiniu pranašumu desnis, mažejancio
  pelningumo desnis, Malthauso gyventoju skaiciaus
  desnis, rinkos (Say)desnis, kiekybine pinigu
  teorija, ir t. t.)

7
Kam atstovauja klasikine mokykla?

• Ilgu laikotarpiu propaguodama kapitalo kaupima ir
  ekonomine pažanga ši mokykla atstovauja visa
  visuomene.
• Klasiku idejos propagavo politini, socialini ir
  ekonomini klimata, kuris skatino pramone, prekyba
  ir pelno sieki.
• Tiesa, ne visi išloše vienodai. Pvz., Didžiojoje
  Britanijoje darbo savininkai mokejo daugiausia
  (labai mažas atlygis už ilgas darbo valandas).
  Tiesa, per laika atlyginimai kilo, o darbo laikas
  trumpejo, tad ir jie gavo savo dali. Dabar
  išsivysciusiose valstybese du trecdaliai
  nacionaliniu pajamu tenka darbo užmokesciui
  (kompensacija dirbantiesiems).

8
Kiek konkreciu momentu klasiku mokymas buvo
vertingas, naudingas ir teisingai atspindejo
tikrove?

• Klasikine ekonomika iteisino verslo žmoniu
  veiklos praktikas ir atmete atgyvenusia
  merkantilizmo logika. Pasitikejimas konkurencija,
  kaip ukio reguliatoriumi, atitiko laiko logika.
• Logiškas buvo ir siulymas mažinti vyriausybes
  vaidmeni, ypac prisimenant, kad ta feodaline
  vyriausybe buvo labai korumpuota.
• Prasidejes pramones perversmas reikalavo kiek
  imanoma didesnes ištekliu koncentracijos, tad
  privataus sektoriaus palyginus su viešuoju
  vaidmens akcentavimas buvo logiškas. Absoliuti
  dauguma vartotoju buvo neturtingi, o investavimo
  galimybes labai dideles, tad didžiaja pelno dali
  kapitalistai perinvestuodavo. Tai leme spartu
  gamybos augima. Augant viešajam sektoriui didejo
  ir apmokestinimo lygis, ir tai atitrauke kapitala
  iš privataus sektoriaus.Rinka buvo skatinama ir
  propaguojant ideja apie didele darbo klase
  miestuose (kaime didele vartojimo dali sudare
  naturine gamyba, o miete darbo jega viska turejo
  pirkti). Tai, be kita ko, skatino žemes ukio
  monetarizacija, stiprino tarpininku tarp žemes
  ukio ir vartotojo t.y. prekybininku sluoksni.
  

9
Kurie klasiku suformuluoti principai išlaike
laiko išbandymus?

• Geriausia to meto ekonomikos analize, modernios
  ekonomikos teorijos ištakos.
• Pirmieji pastebejo, kad prekyba tai ne tiek
  vienos puses, kuri gauna eksporto pertekliu,
  sekme, bet komuliatyvinis abipuses naudos
  procesas.
• Keletas desniu aptinkami visuose ekonomikos
  pagrindu vadoveliuose
• Mažejancios gražos desnis
• Santykiniu pranašumu desnis
• Vartotojo suvereniteto nuostata
• Kapitalo akumuliacijos svarba ekonomikos augimui
• Rinka, kaip individu interesu derinimo
  mechanizmas ir t.t.

10
Klasiku neivertintos problemosar klaidos

• Skirtingai ne pranašavo klasikai, laikui begant
  rentos pajamos, palyginus su pelnu, neaugo
  neteisinga prielaida buvo padaryta neivertinus
  technologines pažangos ir priklausomybes tarp
  didesnio darbo našumo ir didesnio darbo
  užmokescio.
• Gaminio verte, skirtingai nei mane klasikai,
  lemia ne darbo sanaudos, o jo nauda ir paklausa.
• Laikas parode, kad laissez-faire ideja
  neadekvati, kai susiduriama su monopolijomis,
  monopsija, eksternalijomis, gerybemis, kuriu
  nauda negali buti individualizuota, ar itin
  dideliu ekonomikos nuosmukiu.

11
Adamas Smithas (1723-1790) ir pramoninis
ekonomikos pletros modelis

• Adamas Smithas sukure iki šiol itakinga
  ekonomine teorija.
• Ekonomika auga, jei ji tinkamai pletojama.

12
A.Smithas škotu Apšvietos laikotarpio
mastytojas

• Gime Kirkaldyje 1723 m. birželio 5 d.
• Budamas triju buvo pagrobtas, veliau lanke
  mokykla Kirkaldyje.
• 1737 metais istojo i Glazgo Universiteta, kur
  studijavo matematika ir gamtos filosofija.
• 1740-47 m.m. Smithas mokosi Oksfordo
  universitete, Balliolio koledže. Klauso
  moraliniu ir politikos mokslu, klasikiniu ir
  moderniu kalbu kursus.
• Versdamas prancuzu tekstus, tobulina savo anglu
  kalbos stiliu.

13
1748-1763 m.m. A.Smithas desto universitete

• 1748-1751 m.m. skaito retorikos ir literaturos
  paskaitas Edinburgo universitete
• 1751-1763 m.m. Glazgo universiteto logikos, o
  veliau moralines filosofijos profesorius. Ji
  domina 4 temos
• Etika 1759 m. parašo Morales jausmu teorija
  Theory of Moral Sentiments, kur nagrineja
  morales jausmus (empatija, gebejimas isijausti i
  kito jausmus)
• Teises evoliucija ir jos saryšis su ekonominiu
  augimu
• Valstybes politika ir jos itaka nacijos turtui
• Nuosavybes samprata

14
Morales jausmu teorija (1759)

• Morales filosofija bando atsakyti i klausima, kas
  valdo žmogiškaja prigimti
• A.Smitho atsakas
• savanaudiškumas,
• simpatija (empatija),
• pomegis dirbti
• polinkis mainytis ir prekiauti
• teisingumo jausmas
• laisves troškimas.

15
1763-1766 metais A.Smithas keliauja po Europa

• Tampa mokytoju, keliauja po Europa.
• Gyvena Paryžiuje, bendrauja su intelektualais
  Tourgot, Quesnay.
• Grižes i Britanija, 1776 metais parašo Tautu
  turta (An Inquiry into the Nature and Causes of
  the Wealth of Nations)
• 1790 m. liepos 17 diena A. Smithas miršta.

16
A. Smitho asmuo

• Nedidelio ukio, tvirto sudejimo
• Turejo daug draugu
• Tylus ir dažnai išsiblaškes
• jis buvo tyliausias kompanijos žmogus tarp visu,
  kuriuos pažinojau (Alexander Carlyle)
• Vis delto ko nors paklausta, išreždavo visa
  paskaita.

17
Tautu turtas, 1776 metai (1)

• Knyga sudaro 5 dalys
• Gamyba ir paskirstymas remiantis darbo
  perspektyva
• Kapitalas ir jo kaupimas
• Ekonomikos vystimasis ir kaip ji skatinti
• Skirtingos politines ekonomijos sistemos
• Viešieji finansai.

18
Tautu turtas, 1776 metai (2)

• Tikroji tvarka?
• Ne brangiuju metalu kaupimas, o gyventoju
  gyvenimo lygis.
• Priežastys?
• Tai galiausia nulemia teisinga valstybes
  politika.
• Morales jausmu teorija prasideda nuo empatijos,
  gebejimo suvokti kita, tuo tarpu Tautu turtas
  nuo savanaudiškumo, egoizmo.
• A.Smithui tai susije dalykai Ne mesininko ar
  kepejo geranoriškumas garantuoja musu pietus, bet
  ju savanaudiškumas. Mes kreipemes ne i ju
  žmogiškuma, o i ju savanaudiškuma, ir niekada
  jiems nekalbame apie savo reikmes, bet apie ju
  nauda.

19
A. Smitho ekonomikos pasaulis

• A. Smithas tvirtina, kad savo tikslu siekis
  didina gerove ir palaiko visuomenes tvarka.
  Kiekvienas žmogus siekia tik savo pelno, o
  nematoma ranka taip viska suderina, kad vieno
  interesai galiausia tarnauja visiems.
• Siekdamas savo intereso žmogus užsuka ir visa
  efektyvia visuomenes tvarka.
• Savanaudiškumas tai tiek pakinktai, kurie ,
  kurdami atitinkamas institucijas, pažaboja
  visuotine gerove.

20
Valstybe A.Smitho pasaulyje

• Valstybe turetu daryti tik tai, ko negali
  padaryti atskiras individas
• saugoti nuosavybe.
• užtikrinti gynyba
• Palaikyti tuos darbus ir tas institucijas, kurios
  negali buti pletojamos privaciai, nes
  negarantuoja pelno.
• Minimalus vyriausybes isikišimas i ekonomika.

21
A.Smitho darbo samprata

• Produktyvus ir neproduktyvus darbas
  (neproduktyvus darbas paslaugos)
• Darbo pasidalijimas
• atsiranda del polinkio mainytis ir prekiauti
• ribojamas rinkos dydžio.
• Specializacija ir darbo pasidalijimas lemia darbo
  našumo augima.

22
Mainai A.Smitho teorijoje

• Darbo pasidalijimas lemia mainus.
• Faktine kaina, tikroji kaina, tiesiog kaina.
• Rinkos kaina gali nutolti nuo tikros kainos
  kainos. Prisitaikymo procesas.
• Išskyre mainu verte ir vartojimo verte.
• Darbo vertes teorija.

23
Darbo užmokestis ir palukanos

• Darbo užmokescio priklausancio nuo darbo
  užmokescio fondo koncepcija
• Skolinimas ir palukanos
• Nera problemos.
• Nesugebejo pastabeti, kad taupymas investavimo
  metu gali buti sunaikintas.
• Neivertino laiko lagu.
• Esant tobulam mobilumui skirtingu darbu privalumu
  ir trukumu balansas susilygins.

24
Užsienio prekyba

• Lygindamas užsienio ir vidaus prekyba, pirmenybe
  teike pastarajai, nes ji, A.Smitho nuomone,
  palaiko didesni šalies darbo kieki.
• Užsienio prekyba didina rinkos apimti.
• Absoliutaus pranašumo teorija.
• Atmete protekcionizma, buvo linkes palaikyti
  laisva prekyba.

25
Jean Baptiste Say (1767-1832)

• 1788 metais, budamas 21-riu perskaite Smitho
  Tautu turta.
• 1803 (1814, 1821) paraše Politines ekonomijos
  veikala (Traite dEconomie). Tapo populiariausiu
  vadoveliu JAV ir Britanijoje, Harvarde naudotas
  iki XIX amžiaus vidurio.
• Pabreže, kad darbas, žeme ir kapitalas visi kartu
  dalyvauja gamybos procese.
• Mane, kad šalys yra tiek turtingos ir galingos,
  kiek mažos tu šaliu kainos.
• Verte prilygino naudingumui.

26
Says desnis( Sejaus desnis)

• tai gamyba kuria gaminio paklausa.
• Pasiula sukuria savo paklausa
• Niekas neparduoda nenoredamas pirkti
• Pareme Ricardo, nesutiko Malthusas.

27
Thomas Robertas Malthusas (1766-1834)

• 1798 metais paraše Gyventoju skaiciaus desni
  An Essay on the Principle of Population
• Apmaste skurda ir nedarba
• Mane, kad recesijas lemia nepakankama paklausa
  (užbego už akiu Keynesui)
• 1820 metais paraše Politines ekonomijos
  principus (Principles of Political Economy)

28
Malthuso gyventoju skaiciaus desnio esme

• Jei gyventoju skaicius nereguliuojamas, tai jis
  dideja geometrine progresija (t.y.,
  1,2,4,8,16,32, )
• Maisto pasiula auga aritmetine progresija (t.y.,
  1,2,3,4,5, )
• Teige, kad gyventoju skaicius, jei jis
  nereguliuojamas, padvigubeja kas 25 metai.

29
Malthuso gyventoju skaiciaus reguliavimas

• Išskyre du kelius, kuriu pagalba reiketu mažinti
  gyventoju skaiciaus augima
• Apsisaugojimo priemones (mažina gimimu lygi)
• Pozityvios priemones (didina mirciu skaiciu)
• Tvirtino, kad skurdas ir kancia yra prigimtine
  bauda, kuri skiriama žemosioms klasems
  nesugebancioms suvaldyti savo aistru ir laikytis
  moraliniu apribojimu
• Nereme vyriausybes veiksmu, kuriu pagalba
  mažinamas skurdas.
• Kadangi pagalba tik padidina gyventoju skaiciu,
  tai padetis tik blogeja.

30
Malthus ideju sklaida

• Kai kurios Mathuso idejo buvo igyvendintos
  žiauriose 1834 metu Varginguju istatymo
  pataisose, kurios panaikino bet kokia pagalba
  darbingiems gyventojams.
• Perskaites Malthuso knyga, Thomas Carlyleas
  politine ekonomija pavadino niuriu mokslu (the
  dismal science).
• Panašiomis idejomis remesi priverstinis gyventoju
  skaiciaus ribojimas Kinijoje, Indijoje XX amžiaus
  antroje puseje.

31
Malthuso Bendroji nesaikingumo teorija

• Darbuotojai gauna darbo užmokesti, kurio užtenka
  tik egzistencijai.
• Ju sukurtas ribinis produktas yra didesnis už ju
  darbo užmokesti, tad ju darbdavys gauna pelna.
• Malthusas teigia, kad tai reiškia, jog
  darbuotojai neturi perkamosios galios isigyti
  tai, ka jie pagamino.
• Kapitalistai turi daugiau pajamu (pelno), nei jie
  gali išleisti vartojimo prekems isigyti. Dali
  pajamu kapitalistai skiria kapitalo prekems
  pirkti. Visa delto jie neišleidžia visu savo
  pajamu.
• Tai lemia nepakankama paklausa, atsargu kaupima,
  atleidimus iš darbo ? nedarba.

32
Malthuso siulymai

• Siulyta taikyti tokias priemones
• Skatinti žemvaldžiu išlaidavima, kad butu atkurta
  trukstama paklausa.
• Šalies vidaus vartojima paremti atitinkama tarifu
  politika.
• Palaikyti mažus mokescius.
• Palaikyti maža valstybes skola, nes didele
  valstybes skola lemia infliacija.
• (Pasisake prieš pajamu perskirstyma)

33
Malthuso teorijos apibendrinimas

• Turtingieji ir vyriausybe buvo atleisti nuo
  atsakomybes už skurda.
• Akcentavo rentas bei žemvaldžiu išlaidavima.
• Kalbejo apie mažejancia žemes ukio graža.
• Nenumate technologines pažangos.
• Maltuso klausimas vis dar aktualus treciajame
  pasaulyje.
• Daugiau nei šimtmeciu anksciau nei Keynesas
  padare prielaida, kad makroekonominius užimtumo
  lygiu skirtumus lemia nepakankama paklausa.
  Keynesas savo darbuose nurode, kad Malthusas
  buvo jo idejos pirmtakas.