4 paskaita Nacionalines saskaitos. Nacionalines pajamos

1
4 paskaita Nacionalines saskaitos. Nacionalines
pajamos

• Doc. A.Maldeikiene

2
Nacionalines saskaitos samprata

• Nacionalines saskaitos (NS) tarptautiniu mastu
  pripažinta standartizuota statistiniu rodikliu
  sistema, leidžianti pateikti išsamia nacionalines
  ekonomikos raidos apžvalga. NS sistema grindžiama
  kertiniu makroekonomikos teiginiu kiekvienas
  išlaidu veiksmas tuo paciu metu yra ir pajamu
  generavimo veiksmas.
• Lietuvoje nacionalines saskaitos sudaromos nuo
  1992 metu. Nacionaliniu saskaitu sistema (NSS)
  sudaroma pagal 1995 metu Europos nacionaliniu ir
  regioniniu saskaitu sistemos (ESS1995) (angl.
  European System of Accounts - ESA
  1995)apibrežimus, apskaitos taisykles ir
  klasifikacijas.

3
Pagrindiniai ukio sektoriai

• 5 pagrindiniai ekonomikos sektoriai
• Namu ukiai tiekia žeme, darba ir kapitala
  ivairioms gamintoju rinkoms ir sukuria paklausa
  prekems ir paslaugoms gaminiu rinkoje. Jie
  sprendžia, kiek išleisti vartojimui ir kiek
  sutaupyti, kiek investuoti i finansu rinkas.
• Imones naudoja gamybos veiksnius žeme, darba ir
  kapitala, ir kuria rinkai prekes ir paslaugas.
  Jos priima gamybinius ir investicinius sprendimus
  skatinamos noro padidinti pelna.
• Finansinis sektorius teikia ekonomikai finansinio
  tarpininko paslaugas. Jis apima visus subjektus,
  kuriu pagrindine veikla yra finansinis
  tarpininkavimas, iskaitant bankine sistema ir
  kitas finansines institucijas kreditu unijas,
  investicinius bankus, pensiju fondus ir draudimo
  bendroves.
• Vyriausybes ekonominis vaidmuo apima efektyvios
  reguliavimo ir teisines bazes kurima, viešuju
  prekiu - švietimo, sveikatos apsaugos,
  infrastrukturos ir socialines apsaugos - tiekima,
  mokesciu sistemos priežiura, vyriausybes išlaidu
  valdyma.
• Užsienio sektorius apima visus ekonominius
  sandorius su nerezidentais (t.y. šalyje nuolat
  negyvenanciais ar neveikianciais ukio subjektais).

4
Pagrindines nacionaliniu saskaitu komponentes

• Bendrasis produkcijos išleidimas yra visu
  šalyje pagamintu prekiu ir paslaugu verte.
• Pridetine verte yra skirtumas tarp bendrosios
  produkcijos išleidimo vertes ir tarpiniu produktu
  sanaudu. Pridetine verte naudojama šalies BVP
  apskaiciuoti.
• Vartojimas (C) yra skirstomas i dvi rušis
  tarpini vartojima ir galutini vartojima. Tarpinis
  vartojimas rodo gamybos sanaudas, o galutinis
  vartojimas apima prekes ir paslaugas (tiek
  pagamintas šalyje, tiek importuotas), kurias
  naudoja namu ukiai ir vyriausybes sektorius.
• Investicijos (I), arba bendrasis pagrindinio
  kapitalo formavimas, reiškia ukyje esancio
  fizinio kapitalo papildyma. Makroekonomine prasme
  investicijos apima irenginius, gamyklu ar pastatu
  statyba ir atsargu pasikeitima.
• Eksportas (X) yra lygus eksportuotu prekiu ir
  negamybiniu paslaugu vertei.
• Importas (IM) yra lygus importuotu prekiu ir
  negamybiniu paslaugu vertei.
• Grynasis eksportas (NX) yra lygus eksportuotu
  prekiu ir paslaugu vertei atemus importuotu
  prekiu ir paslaugu verte.

5
Nacionaliniu saskaitu pajamu skiltys (kas gauna
pajamas?)

• Pajamu skiltys rodo saryšius tarp BVP (ang. GDP),
  BNP (bendruju nacionaliniu pajamu, angl. GNI
  Gross national income), asmeniniu pajamu ir
  asmeniniu disponuojamu pajamu.
• Kadangi skaiciuojant BVP yra atsižvelgiama tik
  vidaus gamybos saskaita gautas pajamas, BVP
  neapima visu šalies pajamu gautu iš visu šaltiniu
  - kai kurios pajamos, gautos užsienyje, gali
  atitekti šalies gyventojams, o kai kurios
  pajamos, gautos šalyje, gali atitekti
  nerezidentams.
• BNP Lietuvai tapo labai svarbus istojus i ES, nes
  dalis narystes mokesciu yra skaiciuojama
  atsižvelgiant i BNP, o ir pati BNP reikšme
  priklauso nuo iš ES gaunamu subsidiju dydžio.

6
Nacionaliniu pajamu komponentes

• Nacionalines pajamas sudaro ivairiu pajamu suma
• Kompensacijos dirbantiems darbo užmokestis,
  imokos socialiniam draudimui
• Imoniu pelnai
• Grynosios palukanos (mokamu ir gaunamu palukanu
  skirtumas) grynosios palukanos, kurias sumokejo
  imones, ir grynosios palukanos sumoketos likusio
  pasaulio
• Savininku pajamos gyventoju, kurie patys
  sukuria savo darbo vietas (self-employed)
  pajamos, kartais vadinamos mišriosios (ir
  savininkas, ir darbuotojas viename) pajamos
• Nuomos pajamos faktines nuomos pajamos.

7
Saryšis tarp BVP ir BNP

• BVP galutinis rezidentu (visu šalyje veikianciu
  ukiu vienetu) gamybines veiklos rezultatas, t.y.
  galutiniu prekiu ir paslaugu, kurias pagamino
  toje šalyje (pvz. Lietuvoje) veikiantys gamybos
  veiksniai (darbas, kapitalas, etc.) rinkos verte.
  
• BNP (bendrosios nacionalines pajamos)
  bendrosios pajamos, kurias gauna rezidentu
  instituciniai vienetai kompensacijos
  darbuotojams, gamybos ir importo mokesciai (be
  subsidiju), pajamos iš nuosavybes, bendras
  likutinis pelnas ir mišriosios pajamos t.y.
  galutiniu prekiu ir paslaugu, kurias pagamino tos
  šalies (pvz. Lietuvos) patiekti gamybos veiksniai
  (darbas, kapitalas, etc.), rinkos verte.
• Taigi, BNP BVP nerezidentu pajamos (darbo
  užmokestis, palukanos, dividendai) rezidentu
  pajamos kitose valstybese (darbo užmokestis,
  palukanos, dividendai).

8
Lietuvos Bendrosios nacionalines pajamos, to
meto kainomis, mln. Lt
Rodiklis 2000 2008 2009
BVP 1 45736,8 111189,8 91525,9
Kompensacija darbuotojams iš užsienio 2 190,7 459,9 460,4
Kompensacija darbuotojams užsieniui 3 147,3 182,2 317.6
Gamybos ir importo mokesciai, moketini ES institucijoms 4 - 512,6 363,8
Subsidijos, gautos iš ES instituciju 5 - 731,3 956,4
Nuosavybes pajamos iš užsienio 6 573,8 1982,3 1347,9
Nuosavybes pajamos užsieniui 7 1416,8 5321,1 350,7
BNP 812-3-456-7 8 44937,1 108347,3 93258,5
BNP ( BVP) 98,3 97,4 101,9
9
Grynosios nacionalines pajamos

• Grynosios nacionalines pajamos
• (angl. NNI net national income)
• tai BNP (bendrojo nacionalinio produkto) ir
  fiksuoto kapitalo vartojimo skirtumas

2009
ES15 84,7
Lietuva 86,8
Latvija 87,8
Estija 82
Švedija 87,6
Jungtine Karalyste 90
Cekija 76
Liuksemburgas 58,1
Šveicarija 86,3
10
Nacionaliniu pajamu ir asmeniniu disponuojamu
pajamu saryšiai

• Asmenines pajamos tai pajamos, kurias faktiškai
  gauna namu ukiai.
• Noredami nuo nacionaliniu pajamu prisikasti iki
  asmeniniu pajamu privalome
• atimti imoniu pelnus
• vel prideti ta imoniu pelnu dali, kuri išdalinama
  savininkams dividendu pavidalu
• atimti visus grynuosius imoniu palukanu
  mokejimus
• vel prideti tuos grynuosius imoniu palukanu
  mokejimus, kurie atitenka privatiems asmenims
• prideti transferus (tam tikras išmokas).
• Noredami gauti asmenines disponuojamas pajamas
  mes privalome iš asmeniniu pajamu atimti
  gyventoju mokamus mokescius bei nemokestinius
  mokejimus.
• Asmenines disponuojamos pajamos rodo namu ukiu
  pajamas, sumokejus mokescius.

11
BVP pagrindine makroekonomikos komponente

• Apskaiciuojant BVP prekiu verte skaiciuojama
  remiantis ju rinkos kainomis. I daugelio prekiu
  rinkos kaina iskaiciuoti ir netiesioginiai
  mokesciai, pvz., PVM, akcizai. Butent todel
  prekiu rinkos kaina nera ta kaina, kuria gauna
  prekiu pardavejas. Rinkos kaina atemus
  netiesioginius mokescius yra gamintoju kainos.
• 3 BVP skaiciavimo metodai
• Gamybos metodas. Visa pridetine verte, sukurta
  per metus visose ekonominese veiklose, yra
  bendras vidaus produktas gamintoju kainomis
• BVP (gamintoju kainomis) ? pridedamuju verciu
• Pajamu metodas.
• BVP (rinkos kainomis) taip pat gali buti
  laikomas lygiu rezidentu sukurtai pajamu sumai.
  Jeigu iš BVP rinkos kainomis atimsime gamybos ir
  importo mokescius atemus subsidijas (imoniu
  mokescius, kuriuos imones moka vyriausybei,
  atemus pervedimus, kuriuos imones gauna iš
  vyriausybes) gausime BVP gamintoju kainomis.
• Išlaidu metodas.
• Gamybos verte turi buti lygi pajamu, kurios
  gaunamos gaminius parduodant, vertei. Todel BVP
  yra lygus galutinio vartojimo prekiu sumai.
  Galutinio vartojimo prekes yra keliu tipu -
  vartojimo prekes, investicines prekes,
  užsienieciu perkamos prekes. Dali prekiu, kuriu
  negamina vietiniai gamintojai, tenka importuoti.
  Visu išlaidu, išleistu vartojimo prekems,
  kapitalo ir importuojamoms prekems ir prekems,
  parduotoms užsienieciams, suma yra lygi BVP
  skaiciuojant išlaidu metodu.
• BVP CG I(X-M)

12
BVP apskaiciavimas(prisiminkite...)
Gamybos metodu (pridetine verte, bazine kaina) Išlaidu metodu Pajamu metodu
Žemes ukis Namu ukiu galutinio vartojimo išlaidos ( C ) Kompensacija darbuotojams (algos ir Sodros imokos)
Visa pramone Namu ukiu galutinio vartojimo išlaidos ( C ) Likutinis perteklius/Mišriosios pajamos
Statyba Namu ukiu galutinio vartojimo išlaidos ( C )
Prekyba ir transportas Namu ukiu galutinio vartojimo išlaidos ( C )
Finansinis tarpininkavimas ir nekilnojamas turtas Valdžios sektoriaus galutinio vartojimo išlaidos (G) () Pagrindinio kapitalo vartojimas
Viešasis valdymas, Sodra, švietimas, sveikatos apsauga Bendrojo kapitalo formavimas (I) () Gamybos ir importo mokesciai
Kitos paslaugos (/-) Grynasis eksportas (NX) (-) Subsidijos gamybai
() Mokesciai minus subsidijos gaminiams (/-) Grynasis eksportas (NX) (-) Subsidijos gamybai
13
Bendroji pridetine verte (gross value added) ir
BVP, ivertintas gamybos metodu

• BVP gamybos metodu ivertinamas apskaiciavus
  bendraja pridetine verte pagal visas ekonomines
  veiklos rušis, pridejus mokescius ir atemus
  subsidijas gaminiams.
• Bendroji pridetine verte atskiros ekonomines
  veiklos ar atskiro institucinio sektoriaus
  veiklos grynasis rezultatas, gaunamas iš
  bendrosios produkcijos vertes atemus tarpini
  vartojima.

14
Lietuvos Bendroji pridetine verte ir BVP,
ivertintas gamybos metodu, 2008 ir 2009 m.
2008 metai 2008 metai 2009 metai 2009 metai
To meto kainomis, Mln.. Lt nuo bendrosios pridetines vertes To meto kainomis, mln. Lt nuo bendrosios pridetines vertes
Žemes ukis 4357,8 4,4 3639,8 4,4
Pramone 21383,3 21,5 16973,8 20,5
Statyba 9982,1 10,0 5235,8 6,3
Prekyba, logistika, telekomunikacijos 29957,4 30,1 26124,5 31,6
Finansinis tarpininkavimas, nekilnojamas turtas, kita verslo veikla, 16545,4 16,6 13145,1 15,9
Viešasis sektorius 17413,9 17,5 17595,5 21,3
Bendroji pridetine verte 99639,9 100 82714,6 100
() Mokesciai gaminiams 12800,8 10368,1
(-) Subsidijos gaminiams 1250,9 729,4
BVP 111189,8 92353,3
15
Bendrosios pridetines vertes struktura, 2008
(2009) m.,
Žemes ukis, žvejyba Pramone Statyba Prekyba, logistika, telekomunikacijos Verslas ir finansinis tarpininkavimas Viešasis sektorius
ES27 1,8 (1,6) 20,1 (18,1) 6,4 (6,3) 21,0 (21,2) 28,2 (29,1) 22,5 (24,0)
Lietuva 4,4 (4,2) 21,5 (20,4) 10,0 (6,3) 30,1 (30,8) 16,6 (16,3) 17,5 (20,8)
Latvija 3,1 (4,0) 13,7 (14,0) 8,9 (6,8) 29,6 (34,2) 23,8 (24,5) 20,8 (17,6)
Estija 2,9 (2,7) 20,9 (19,5) 8,3 (6,8) 25,6 (27,9) 24,1 (24,7) 18,3 (21,1)
Jungtine Karalyste 0,9 (0,9) 17,6 (16,2) 6,1 (5,8) 20,6 (21,3) 32,1 (33,1) 22,8 (23,8)
Lenkija 3,7 (3,6) 24,4 (23,0) 7,6 (7,5) 26,3 (27,4) 15,7 (20,2) 18,8 (18,6)
Rumunija 7,5 (7,0) 25,7 (26,4) 11,9 (10,9) 24,6 (25,1) 19,1 (16,8) 14,6 (15,4)
Vokietija 0,9 (0,8) 25,6 (22,1) 4,3 (4,5) 17,7 (17,6) 29,4 (31,1) 22,1 (24,0)
Graikija 3,7 (3,8) 14,2 (11,8) 4,8 (4,5) 34,6 (33,6) 18,4 (19,8) 24,3 (26,6)
16
BVP vertinimas išlaidu metodu

• BVP išlaidu metodu apima galutines prekes ir
  paslaugas, kurias nupirko namu ukiai, imones ir
  vyriausybes institucijos visuose jos lygiuose.
• Taigi, BVP išlaidu metodu
• galutinio vartojimo išlaidos jas sudaro (a) namu
  ukiu vartojimo išlaidos plius (b) nepelno
  instituciju, teikianciu paslaugas namu ukiams,
  išlaidos plius (c) valdžios sektoriaus vartojimo
  išlaidos
• plius bendrojo kapitalo formavimas (a) bendrojo
  pagrindinio kapitalo formavimo (investiciju)
  išlaidos plius (b) atsargu pasikeitimai plius (c)
  vertybiu isigijimas minus ju netekimas
• plius prekiu ir paslaugu eksportas
• minus prekiu ir paslaugu importas

17
Nacionaliniu saskaitu išlaidu skiltys (kas
perka?)

• Nacionaliniu saskaitu išlaidu skiltys (kas
  perka?) apima prekes ir paslaugas, kurias perka
  namu ukiai, nevyriausybinis sektorius, verslas ir
  vyriausybe (visuose lygiuose).
• Išlaidu puse rodo, kad BVP lygus namu ukiu
  vartojimo ( C ), vyriausybes pirkimu (G),
  investiciju (I), grynojo eksporto (NX) ir verslo
  atsargu pokycio sumai.
• Y CGIX-IM

18
Namu ukiu vartojimas

• Namu ukiu vartojimas (C) privacios vartojimo
  išlaidos, kurios apima tiesiogini namu ukiu
  individualiu ar kolektyviniu poreikiu tenkinima,
  o taip pat ne pelno organizaciju, kurios tenkina
  namu ukiu poreikius (pavyzdžiui, religines
  bendruomenes, sporto ir kiti klubai, politines
  partijos ir t.t.) vartojima.

19
Valdžios sektoriaus vartojimo išlaidos

• Vyriausybes išlaidos (G) apima prekiu ir
  paslaugu, kurias isigijo ar pateike (pagamino)
  vyriausybe ir patieke privaciu namu ukiu
  vartojimui (apima vyriausybes sektoriuje
  dirbanciuju teikia paslaugas namu ukimas
  darbo atlygi).
• Kodel vyriausybes išlaidos apima ir vyriausybes
  sektoriuje dirbanciuju darbo užmokesti? Juos taip
  pat galima traktuoti, kaip parduodancius savo
  darba vyriausybei. Vyriausybes išlaidos neapima
  transferiniu mokejimu ir skolos palukanu
  mokejimu.

20
Investicijos

• Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas
  investicijos (I) sudarytos iš gamintoju
  rezidentu isigijimu (pirkimu), turto perleidimu,
  pagrindinio materialiojo ir nematerialiojo turto.
  Taigi, kalbama apie irangos, mašinu, transporto
  priemoniu, pastatu ir t.t. isigijimus bei
  praradimus.
• Investiciju savoka ekonomikoje. Tai, kas yra
  investicija žmogui, gali nebuti investicija
  ekonomikai. Taisykle jei pirkimo aktas tik
  keicia esamo turto priklausomybe, tai nera
  investicija. Investicija ekonomikoje laikoma tik
  tai, kas kuria nauja kapitala.
• Pavyzdžiui. Jonas perka nauja busta. Petras perka
  sena nama. Kokia bendra investicija? 2 namai, 1
  namas ar nieko? Atsakymas tik Jono butas. Kodel?
  Petro pirkinys nekuria naujo (ekonomikos mastu)
  turto. Petrui jo pirkinys investicija, bet namo
  pardavejui turto praradimas (disinvesticija) ,
  taigi, turime 0.

21
BVP išlaidu metodu (Lietuva ir ES27, 2009 m.)
Lietuva Lietuva ES27 ES27
mln. euru mln. euru
BVP 26507,7 100 11786862,4 100
Bendrasis vartojimas 24063,9 90,7 9527735,5 80,8
Namu ukiu ir ne pelno instituciju vartojimo išlaidos, C 1824,7 68,8 6885974,1 58,4
Valdžios sektoriaus vartojimo išlaidos, G 5816,7 21,9 2641761,4 22,4
Bendrojo kapitalo formavimas
Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas 4537,5 17,1 2245614,7 19,1
Atsargu pasikeitimai
Išorinis prekiu ir paslaugu balansas -377,1 114677,1
Eksportas 14481,1 4310180,6
Importas 14858,2 4195503,5
22
Ar turistu išlaidos padidina BVP?

• Nacionalinese saskaitose skiriama
• šalies pjuvis aprašo ekonomine veikla šalies
  teritorijoje ir
• nacionalinis pjuvis aprašo šalies rezidentu
  ekonomine veikla.
• Jei vertiname iš išlaidu perspektyvos, tai ši
  skirtis atrodo taip
• šalies pjuvis vartojimo išlaidos, kurios
  atliktos šalies teritorijoje (tiek rezidentu,
  tiek nerezidentu)
• nacionalinis pjuvisvartojimo išlaidos, kurias
  atliko šalies gyventojai, nesvarbu, kur tos
  išlaidos padarytos
• Tuo pat metu rezidentu vartojimo išlaidos,
  padarytos ne šalies teritorijoje taip pat
  skaiciuojamos kaip importas, o nerezidentu
  vartojimo išlaidos toje teritorijoje taip pat
  skaiciuojamos kaip eksportas.
• Taigi, turistu vartojimas didina šalies BVP, nes
  auga eksportas (bet ne vartojimas!). Kita vertus,
  šalies gyventoju (rezidentu) vartojimas užsienyje
  didina tiek vartojimo išlaidas, tiek importa,
  taigi, neturi itakos BVP.

23
BVP pajamu metodu

• BVP pajamu metodu tai (1)(2)(3)(4)
• (1) kompensacijos dirbantiesiems (susidedancios
  iš algu, atlyginimu ir socialiniu darbdaviu
  inašu), Kompensacija dirbantiesiems susideda iš
  algu ir atlyginimu ir socialinio darbdaviu inašu
  
• (2) pagrindinio kapitalo vartojimo, Pagrindinio
  kapitalo vartojima sudaro gamintoju pagrindiniu
  priemoniu atsargu einamosios vertes sumažejimas,
  kuris ivyksta blogejant fizinems savybems, del
  moralinio nusidevejimo ir atsitiktiniu gedimu.
• (3) likutinio pertekliaus bei mišriu pajamu
• (4) mokesciu gamybai ir importui suma, iš kurios
  atimamos subsidijos gamybai.

24
Pelnas ir likutinis pertekliusNS Nacionalines
saskaitos, BS buhalterines bendroviu saskaitos
Grynasis likutinis perteklius (NS)
plius Pagrindinio kapitalo vartojimas
Bendrasis likutinis perteklius (NS)
minus Amortizacija (BS)
plius Atsargu nuvertejimas (NS)
minus Tam tikri skirtumai ( programines irangos traktavimas, sukciavimai, lizingas)
minus Sumoketos nuosavybes pajamos (NS)
plius Gautos nuosavybes pajamos (NS)
plius Atsitiktiniai pelnai ar nuostoliai (ypac kapitalo pajamos ar nuostoliai)
Pelnas prieš mokescius (BS)
minus Pelno mokesciai
Grynasis pelnas (BS)

• Nacionalinese saskaitose likutinis perteklius yra
  ta pajamu dalis, kuri tenka kapitalui. Ji del
  keleto priežasciu nesutampa su pelnu, kuris
  rodomas buhalterinese ataskaitose. Apytikris
  suderinimas gali buti toks

25
Pagrindinio kapitalo vartojimas (Consumption of
fixed capital)

• Pagrindinio kapitalo vartojimas tai del fizinio
  ar moralinio nusidevejimo per tam tikra laika
  sumažejusi dabartine pagrindinio kapitalo, kuris
  priklauso ji naudojanciam gamintojui, atsargu
  verte.
• Taigi, nacionalinese saskaitose pagrindinio
  kapitalo vartojimas yra nusidevejimo
  (amortizacijos) sinonimas.
• Svarbu finansistai vartoja ta pati termina, kaip
  ir ekonomistai, bet ji skaiciuoja visai kitaip.
• Galimi trys amortizacijos atvejai 1) naudojamas
  pagrindinis kapitalas fiziškai susidevi 2)
  laikui begant kinta pinigu perkamoji galia,
  pagrindinio kapitalo paklausa ir pasiula bei
  kitos rinkos salygos, todel kapitalas gali
  nuverteti neatsižvelgiant i tai, ar jis
  naudojamas, ar ne 3) del mokslines technologines
  pažangos gereja naujo pagrindinio kapitalo
  savybes, o senasis kapitalas mažiau vertinamas,
  t. y. nuverteja.
• Amortizacija finansine prasme reiškia kapitalo
  vartojimo atskaitymus, rodancius per metus
  suvartoto kapitalo (darbo priemoniu) verte.
  Amortizacijos lešos nepriskiriamos kuriam nors
  gamybos veiksniui kaip jo pajamos, jos yra
  investuojamos i gamyba, išsaugant pradini darbo
  priemoniu gamybini pajeguma. Kapitalas pamažu
  perkeliamas i produkcijos verte. Taigi
  amortizacija yra fizinio turto realios vertes
  kasmetinis sumažejimas, sisteminis šio turto
  vertes dalies nurašymas ir iskaiciavimas i
  produkcijos savikaina.

26
BVP pajamu metodu, ( nuo BVP), 2009 m.
Kompensacija Darbuotojams (darbo dalis BVP) Likutinis perteklius/ Mišriosios pajamos (kapitalo dalis BVP) Gamybos ir importo mokesciai minus subsidijos gamybai
ES27 50,0 38,5 11,4
Danija 58,7 27,4 13,9
Estija 51,6 35,1 13,4
Lietuva 44,6 45,3 10,1
Latvija 46,9 44,1 9,0
Lenkija 36,7 51,3 12,0
Slovakija 38,9 52,6 8,5
Šveicarija 64,1 33,1 2,8
27
Kompensacija dirbantiesiems (BVP)
28
Likutinis perteklius ir mišriosios pajamos (BVP)
29
Skirtingos ekonomines veiklos vidutine mokesciu
našta
Darbas Darbas Vartojimas Vartojimas Kapitalas Kapitalas
2000 2008 2000 2008 2000 2008
ES27 35,8 34,2 20,9 21,5 25,1 26,1
EZ16 34,5 34,4 20,5 20,8 26,5 27,2
Lietuva 41,2 33,0 18,0 17,5 7,2 12,4
Britanija 25,3 26,1 18,9 17,6 44,7 45,9
Latvija 36,7 28,2 18,7 17,5 11,2 16,3
Estija 37,8 33,7 19,5 20,9 6,0 10,7
Lenkija 33,6 32,8 17,8 21,0 20,5 22,5
30
BVP apskaitos problemos (1)

• Nei BVP, nei BNP nera tobuli ekonomikos aktyvumo
  matai. Kodel?
• Neapskaitoma ekonomika
• Nepatenka namuose atliekamas darbas
• Kai verslas perka iranga, pastatus, ir panašiai,
  tai investicija (nes ateityje leis kurti
  produktus), taigi, vertinama kaip išlaidos,
  taciau kai perkamos švietimo paslaugos (kurios
  irgi ateityje leis gaminti) tai vartojimas.
  Aiškus vidinis prieštaravimas.

31
BVP apskaitos problemos (2)

• (4) Naujo busto pirkimas yra vertinamas kaip
  investicija (išlaidos), taciau apgyvendinimo
  paslaugos jau suprantamos kaip vartojimas.
• (5) BVP neivertina laisvalaikio vertes.
  Pavyzdžiui, vidutinis amerikietis sukuria
  trecdaliu didesni BVP, nei vidutinis prancuzas.
  Bet prancuzai dirba trecdaliu mažiau, taigi,
  darbo našumas panašus. Pramoneje ES šalyse darbo
  našumas netgi didesnis nei JAV (nors paslaugose
  didesnis JAV).
• (6) Kova su blogybemis irgi patenka i BVP
  teiseju, policininku, inspektoriu, etc. darbas
  kuria BVP, bet iš esmes jis nieko nekuria.

32
BVP apskaitos problemos (3)

• (7) Nors BVP dažnai pateikiamas kaip geroves
  matas, tai labai netobulas geroves matas
• (a) ne viskas, kas sukuriama šalyje atitenka tos
  šalies gyventojams, užsienieciai išsiveža savo
  pelna.
• Lietuvoje neproporcingai daug užsienio
  investiciju sukoncentruotos Lietuvos
  monopoliniuose sektoriuose (telekomunikacijos,
  energetika, bankai, mažmenine prekyba...), o
  Lietuvos imones veikia pramoneje, kur mažesni
  pelnai. 2006 metais užsienieciai pasieme 2,4
  mlrd. Lt pelno (kai investavo labai nedaug).
  Vokietijoje, Japonijoje, nafta eksportuojanciose
  šalyse stebima priešinga padetis
• kapitalo nusidevejimo problema. Dalis BVP yra
  skirta prekiu ir paslaugu gamybos metu
  susidevejusiam kapitalui atkurti. Šios sanaudos
  atitenka kapitalo savininkams (tai kapitalo
  gražos dalis). Japonijoje ji sudaro apie 20 proc.
  aukštos technologijos fiziškai ir morališkai
  sensta gerokai greiciau, nei tarkime, gamyklu
  pastatai. Lietuvoje 2008 metais pagrindinio
  kapitalo vartojimas (t.y. nusidevejimas) to meto
  kainomis sudare 12,2 mlrd. Lt (arba 12,4 proc.
  nuo BVP).
• Taigi, kai iš BVP atimsime grynasias užsienio
  investiciju ir kapitalo nusidevejimo pajamas
  gausime grynaji nacionalini produkta (jis
  tiksliau parodo šalies gyventoju pajamas, kurios
  2006 metais buvo apie 15 proc. mažesnes, nei BVP).