Title: Vie
1- Viešieji sveikatos priežiuros paslaugu pirkimai
teisinis reglamentavimas, užsienio patirtis,
esama padetis - Gediminas Kostkevicius
- Technikos mokslu daktaras, teises magistras
- Baltic Orthoservice valdybos pirmininkas
-
2Viešieji pirkimai ar sistema veikia efektyviai?
Kas yra Baltic Orthoservice?
-
- Tai technines ortopedijos kompanija, taip pat
teikianti ambulatorines asmens sveikatos
priežiuros paslaugas. Mes tiesiogiai dirbme su
pacientais Lietuvoje, Danijoje ir Šveicarijoje, o
kaip konsorciumu narys ar per verslo partnerius
dar 7 ES šalyse, ir dalyvaujame šiose šalyse
vykdomuose sveikatos priežiuros paslaugu
viešuosiuose pirkimuose. - Kompanija taip pat kuria kompiuterines
diagnostines sistemas, kurios taip pat naudojamos
paskirto gydymo pagristumo ir rezultatyvumo
vertinimui, bendradarbiaudama su ES šaliu
socialine sveikatos priežiura finansuojanciomis
institucijomis. -
3Viešieji pirkimai ar sistema veikia efektyviai?
Kur mes esame?
- Sveikatos priežiuros paslaugu pirkimui kasmet
išleidžiami milijardai litu PSDF biudžeto lešu. - Šie pirkimai vykdomi nesivadovaujant nei
konkurencijos, nei viešuju pirkimu teise. - Kiek šimtu milijonu litu iššvaistoma, kai lešas
patikima skirstyti sveikatos priežiuros
biurokratams ir kieno kišenese jie nuseda?
4Viešieji pirkimai ar sistema veikia efektyviai?
Ar esame laisvi tvarkytis kaip norime?
- ES Sutarties 152 straipsnis nustato, kad
Bendrija savo veikloje visuomenes sveikatos
srityje visiškai pripažista valstybiu nariu
atsakomybe už sveikatos priežiuros organizavima
bei teikima. - Kadangi nacionaliniu sveikatos priežiuros
sistemu organizavimas yra valstybiu-nariu
kompetencijoje, kiekviena ju yra laisva
nuspresti, kaip organizuoti savo sveikatos
priežiuros sistema.
5Viešieji pirkimai ar sistema veikia efektyviai
Ar esame laisvi tvarkytis kaip norime?
Nors valstybes-nares yra laisvos pasirinkti kokia
socialines sveikatos apsaugos sistema tureti savo
šalyje, taciau ši valstybiu-nariu diskrecija
negali pažeisti ES teises, todel yra ribota.
Kokios tai veiklos priskyrimas socialinei
apsaugai nesuteikia vastybems-narems carte
blanche nepaisyti bendruju ES teises principu ir
normu. Europos Teisingumo teismas sveikatos
priežiuros veikla vertina pagal jos pobudi, o ne
pagal nacionalini teisini reglamentavima. Jeigu
iškyla kolizija tarp veiklos pobudžio ir jos
teisinio reglamentavimo nacionalineje teiseje,
turi buti sprendžiamas klausimas del nacionalinio
teisinio reglamentavimo neprieštaravimo ES
teisei.
6Viešieji pirkimai ar sistema veikia efektyviai
Ar esame laisvi tvarkytis kaip norime?
Išimtis galima tik tais atvejais, kai
valstybes-nares strukturizuoja savo nacionalines
sistemas tokiu budu, kad veiklos, kurias vykdo
sveikatos priežiuros paslaugas finansuojancios ar
jas teikiancios institucijos yra neekonominio
pobudžio. Be to, tik iš dalies. Nes ttaip
vadinama socialine veikla vykdancios institucijos
privalo vadovautis viešuju pirkimu teisinio
reguliavimo normomis, kai perka prekes ir
paslaugas savo reikmems.
7Viešieji pirkimai ar sistema veikia efektyviai?
Ar esame laisvi tvarkytis kaip norime?
- Lietuvoje, kaip ir Didžiojoje Britanijoje,
Airijoje, Skandinavijos šalyse, sveikatos apsauga
yra finansuojama iš surenkamu mokesciu ir
garantuojama visiems šalies gyventojams. - Finansavima administruoja centrines viešojo
administravimo institucijos, veikdamos tiesiogiai
arba per savo teritorinius padalinius,
priklausomai nuo teikiamu sveikatos priežiuros
paslaugu lygio, arba vietos savivaldos
institucijos. - .
8Viešieji pirkimai ar sistema veikia efektyviai?
Kada taikoma viešuju pirkimu teise?
- Kad butu galima sveikatos priežiuros teiseje
taikyti fundamentalius ES teises principus,
tokius kaip laisvas prekiu ir paslaugu judejimas,
laisvas asmenu judejimas ir isikurimo laisve, bei
antrinius sveikatos priežiuros teises atžvilgiu
teisinio reguliavimo institutus, tokius kaip
konkurencijos, viešuju pirkimu ir valstybes
pagalbos teise, visu pirma reikejo susitarti ar
pripažinti, kad sveikatos priežiuros paslaugos
yra laikytinos paslaugomis ES Sutarties 50
straipsnio prasme (t.y. ekonominemis paslaugomis,
kurios paprastai yra teikiamos už užmokesti).
9Viešieji pirkimai ar sistema veikia efektyviai?
Kada taikoma viešuju pirkimu teise?
- Toki pripažinima suteike Teisingumo teismas,
priimdamas sprendimus Decker ir Kohll, o veliau
taip pat ir Geraets-Smits and Peerbooms ir
Vanbraekel bylose. Teismas išaiškino, kad
socialines sveikatos priežiuros paslaugos (t.y.
paslaugos, už kurias apmokama iš viešuju fondu
lešu) atitinka ekonomines veiklos savoka ES
Sutarties 50 straipsnio prasme. Todel šioms
paslaugoms yra taikytinos ES konkurencijos,
viešuju pirkimu ir valstybes pagalbos teisinio
reguliavimo nuostatos, kaip ir kitoms ekonomines
veiklos sritims.
10Viešieji pirkimai ar sistema veikia efektyviai?
Kada taikoma viešuju pirkimu teise?
- Nagrinejant aukšciau ivardintas bylas,
valstybiu-nariu vyriausybes, pateikusios savo
nuomone bylose nagrinetais klausimais,
prieštaravo, kad sveikatos priežiuros veikla,
kuri finansuojama iš viešuju fondu lešu, butu
priskirta paslaugoms ES Sutarties 50 straipsnio
prasme. - Vyriausybes motyvavo tuo, kad pacientai patys už
jiems suteiktas paslaugas nemoka, o asmenys,
teikiantys šias paslaugas, daugeliu atveju jas
teikia neturedami tiksla gauti pelna.
11Viešieji pirkimai ar sistema veikia efektyviai?
Kada taikoma viešuju pirkimu teise?
- Teismas atmete šiuos argumentus ir nustate, kad
medicininis gydymas yra laikytinas paslauga,
nepriklausomai nuo to, ar gydymas yra teikiamas
ligoninese, ar ne. - Tai, kad pacientas tiesiogiai nemoka sveikatos
priežiuros paslaugu teikejui už jam suteikta
paslauga, dar nereiškia, kad konkreti paslauga
negali buti klasifikuojama kaip paslauga ES
Sutarties 50 straipsnio prasme. - Gydymo istaigos, su kuriomis privalomojo
socialinio sveikatos draudimo institucijos yra
sudariusios sutartis, gauna iš šiu instituciju
apmokejima už savo suteiktas paslaugas. O tai
atitinka tiek atlyginimo už suteiktas paslaugas
savoka, tiek ir ekonomines veiklos savoka. -
12Viešieji pirkimai ar sistema veikia efektyviai?
Kada taikoma viešuju pirkimu teise?
- Teismo nuomone, valstybes-nares turi diskrecija
nustatyti, kurie paslaugu teikejai gali teikti
sveikatos priežiuros paslaugas, kuriems asmenims
paslaugos gali buti teikiamos ir kokia yra
paslaugu teikimo apimtis. - Taciau šie ribojimai turi buti teisingi,
objektyvus, skaidrus ir nugincyjami. Tai reiškia,
kad sveikatos priežiuros paslaugu teikeju
kontraktavimo sistema turi buti atvira visiems
gydytojams ir institucijoms, tame tarpe ir iš
kitu valstybiu-nariu
13Viešieji pirkimai ar sistema veikia efektyviai?
Kada taikoma viešuju pirkimu teise?
- Teismui pripažinus sveikatos priežiuros veikla
paslaugomis ES Sutarties 50 straipsnio prasme,
tapo aišku, kad ši veikla, kaip bet kuri
ekonomine veikla, turi paklusti reguliuojancioms
konkurencijos, viešuju pirkimu ir valstybes
pagalbos teises institutu normoms. - Teismas taip pat išaiškino, kad pelno siekimas
nera skiriamasis bruožas tarp imoniu, vykdanciu
ekonomine veikla, ir imoniu, nevykdanciu tokios
veiklos. Skiriamuoju bruožu negali buti nei
asmenu, kuriems nuosavybes teise priklauso imone,
teisine padetis, nei pacios imones teisine forma,
nei galiausiai teise (viešoji ar privati), kuria
remiantis imone buvo isteigta.
14Viešieji pirkimai ar sistema veikia efektyviai?
Kada taikoma viešuju pirkimu teise?
- Esminis kriterijus, apsprendžiantis ar sveikatos
priežiuros institucija atlieka taip vadinama
socialine misija, ar vykdo ekonomine veikla, yra
jos veikimo metodas, t.y. ar ji vykdo savo veikla
analogišku budu, kaip ir privatus sveikatos
priežiuros, paslaugu teikejai. - Jeigu institucijos struktura ir veikimo budas
tiek skiriasi nuo privaciu sveikatos priežiuros
istaigu organizacijos ir veiklos, kad privati
kompanija, kuri dirbtu tokiais paciais
pagrindais, kaip ir socialine istaiga, negaletu
uždirbti pelno, reiškia, kad sveikatos priežiuros
istaiga vykdo socialine misija.
15Viešieji pirkimai ar sistema veikia efektyviai?
Kada taikoma viešuju pirkimu teise?
- Todel konkurencijos, viešuju pirkimu ir
valstybes pagalbos teises institutu normos gali
buti taikytinas tiek pelno nesiekiancioms
labdaros organizacijoms, tiek viešosioms imonems,
istaigoms ar šiu istaigu asociacijoms, jeigu tik
jos vykdo ekonomine veikla. - Tai liecia ir sveikatos priežiuros paslaugu
tiekejus, tokius kaip gydytojai, ligonines (tame
tarpe ir viešuju istaigu statusa turincios
ligonines), farmacininkai, bei vaistu ir
medicinines irangos gamintojai.
16Viešieji pirkimai ar sistema veikia efektyviai?
Kaip taikoma viešuju pirkimu teise?
- Pagal ES viešuju pirkimu direktyva 2004/18/EB,
sveikatos priežiuros paslaugos yra priskiriamos B
grupes paslaugoms, kurioms viešuju pirkimu
taisykles yra taikomos tik iš dalies,
atsižvelgiant i specialias taisykles,
reglamentuojancias atitinkamu paslaugu teikima. - Todel svarbu aptarti, kokie yra viešuju pirkimu
vykdymo ypatumai perkant sveikatos priežiuros
paslaugas.
17Viešieji pirkimai ar sistema veikia efektyviai?
Kada taikoma viešuju pirkimu teise?
- Socialines sveikatos priežiuros paslaugas
finansuojancios institucijos, tokios kaip VLK,
monopolizuoja paslaugu poreiki rinkoje. - Todel vykdant viešaji pirkima, pirkimo sutarties
sudarymas tik su viena imone, reikštu, kad kitos
konkursa pralaimejusios imones yra pasmerktos
užsidaryti. Tai grestu sveikatos priežiuros
paslaugu rinkos monopolizacija, nes paslaugu
judejimas ES ekonomineje erdveje dar yra labai
ribotas del kalbos ir kulturiniu barjeru, bei
dideliu isikurimo kaštu. - Iš kitos puses, sveikatos priežiuros paslaugas
teikianciu istaigu ir imoniu rizika taptu per
didele, kad tokia veikla galetu buti laikoma
ekonomiškai patrauklia,
18Viešieji pirkimai ar sistema veikia efektyviai?
Kaip taikoma viešuju pirkimu teise?
- Todel perkant sveikatos priežiuros paslaugas,
viešuju pirkimu teisinis reglamentavimas turi
buti taikomas kompleksiškai su kitu teises šaku
ir institutu normomis, visu pirma su
konkurencijos teise. - Vykdant viešuosius pirkimus butina užtikrinti,
kad rinkoje butu išlaikoma sveika konkurencine
aplinka. - Tai vienokia ar kitokia forma yra igyvendinama
analogiška sveikatos priežiuros draudimo sistema,
kaip ir Lietuva, turinciose ES šalyse,
19Viešieji pirkimai ar sistema veikia efektyviai?
Kaip taikoma viešuju pirkimu teise?
- Kompleksiškai taikant viešuju pirkimu istatymo
normas ir igyvendinant pacientu teise rinktis
paslaugu teikeja, nugalejimas viešojo pirkimo
konkurse sudaro tik teisinius pagrindus gauti
valstybine užsakyma asmens sveikatos priežiuros
paslaugu teikimui. - Nes kuria iš konkurse nugalejusiu istaigu
rinktis paliekama nuspresti pacientui.
20Viešieji pirkimai ar sistema veikia efektyviai?
Kas dedasi Lietuvoje?
- VLK pozicija, kad Viešuju pirkimu istatymo
negalima taikyti todel, kad Sveikatos priežiuros
istaigu istatymas reglamentuoja, kad vaistu,
paslaugu ir medicininiu priemoniu kainas nustato
Sveikatos apsaugos ministerija, yra nepagrista. - Visu pirma tai yra specialioji teises norma ir
ji negali prieštarauti bendrosios teises normoms,
kurios yra itvirtintos Konkurencijos ir Viešuju
pirkimu istatymuose, bei Europos Bendriju
Steigimo sutartyje.
21Viešieji pirkimai ar sistema veikia efektyviai?
Kas dedasi Lietuvoje?
- Kiek šimtu milijonu PSDF biudžeto lešu yra
iššvaistoma, kai paslaugu kainos nustatomos
sveikatos apsaugos ministro isakymu, o ne viešuju
pirkimu konkursu metu? - Kiek nereikalingu (suklastotu ir nekokybišku)
paslaugu) apmokama iš PSDF biudžeto, kai paslaugu
kvotas paslaugu teikejams paskirsto Valstybine
ligoniu kasa?
22Viešieji pirkimai ar sistema veikia efektyviai?
Kas dedasi Lietuvoje?
- Sveikatos draudimo istatymo 26 str. 2 d.
nustato, kad sutartys tarp (teritoriniu) ligoniu
kasu ir asmens sveikatos priežiuros istaigu
sudaromos vadovaujantis Civiliniu kodeksu,
Sveikatos draudimo istatymu ir kitais istatymais.
- Kadangi istatymu sarašas, kuriais reikia
vadovautis sudarant sutartis nera baigtinis,
darytina išvada, kad sudarant sveikatinimo
veiklos sutartis butina vadovautis ir antrine,
sveikatos priežiuros teisinio instituto
atžvilgiu, teise, tame tarpe Konkurencijos ir
Viešuju pirkimu istatymais.
23Viešieji pirkimai ar sistema veikia efektyviai?
Kas dedasi Lietuvoje?
- VLK yra valstybes valdymo institucija ir
atitinka perkanciosios organizacijos savoka
pagal LR Viešuju pirkimu istatymo 3 str. 1 d. 1
p. nuostatas. Be to, LR Ukio ministro 2003 m.
vasario 21 d. isakymu Nr. 4-72 Del perkanciuju
organizaciju sarašu patvirtinimo VLK yra
itraukta i perkanciuju organizaciju saraša. - Sveikatinimo paslaugu pirkimui nera taikomos ir
Viešuju pirkimu istatyme numatytos išimtys.
24Viešieji pirkimai ar sistema veikia efektyviai?
Kas dedasi Lietuvoje?
- VLK nuostatuose, patvirtintuose Sveikatos
apsaugos ministro 2003 m. sausio 23 d. isakymu
Nr.V-35, svarbiausiu VLK uždaviniu yra laikoma
garantuoti Sveikatos draudimo istatyme
nustatytais pagrindais ir salygomis privalomuoju
sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, ivykus
draudiminiam ivykiui, asmens sveikatos priežiuros
paslaugu teikima ir šiu išlaidu apmokejima
(isakymo 7.1 punktas).
25Viešieji pirkimai ar sistema veikia efektyviai?
Kas dedasi Lietuvoje?
- Jei VLK, galetu igyvendinti su viešuoju interesu
susijusius uždavinius, tokius kaip užtikrinti
sveikatos priežiuros paslaugu teikima,
naudodamasi savo turimomis administracinemis,
techninemis ir kitomis priemonemis, tame tarpe
pasinaudodama savo pilnai kontroliuojamos
specialiai tam tikslui sukurtos imones
paslaugomis, ji neprivaletu kreiptis i kitas
imones, teikiancias viešajam interesui
igyvendinti reikalingas paslaugas ir viešuju
pirkimu taisykles neturetu buti taikomos.
26Viešieji pirkimai ar sistema veikia efektyviai?
Kas dedasi Lietuvoje?
- Tuo atveju santykius tarp VLK, kuri yra
perkancioji organizacija, ir jos tarnybu ar
pilnai kontroliuojamu imoniu (jeigu tokios butu)
lemtu taisykles ir poreikiai, susije su viešojo
intereso tikslais. - Tuo tarpu ASPI, tiek viešos, tiek ir privacios,
vadovaujasi institucijos interesu ir siekia
kitokiu tikslu, negu VLK. - Todel pirkdama iš ju paslaugas, VLK privalo
vadovautis viešuju pirkimu teisinio
reglamentavimo normomis.
27Viešieji pirkimai ar sistema veikia efektyviai?
Kas dedasi Lietuvoje?
-
- Sutarties sudarymas tarp VLK ir privataus ukio
subjekto, nepaskelbus viešojo pirkimo konkurso
pažeidžia atviros ir neiškraipytos konkurencijos
ir vienodo požiurio i suinteresuotus asmenis
principus, kurie numatyti direktyvoje 2004/18/EB,
nes tokiu atveju viena imone ar istaiga atsiduria
palankesneje situacijoje nei jos konkurentai. - Tokiu budu VLK, paskirstydama ASPI PSDF biudžeto
lešas privalo vadovautis Konkurencijos ir Viešuju
pirkimu istatymais. -
28Viešieji pirkimai ar sistema veikia efektyviai?
Kas dedasi Lietuvoje?
-
- Vieša interesa VLK privalo realizuoti ne tik
užtikrindama apdraustiesiems nemokama medicinine
pagalba, bet ir sudarydama sutartis pagal Viešuju
pirkimu istatyme nustatyta procedura. - Pirmuoju atveju viešasis interesas realizuojamas
užtikrinant pacientams butinos paslaugos teikima.
Antruoju atveju užtikrinant, kad sutarciu su
sveikatos priežiuros paslaugas teikianciomis
imonemis, istaigomis ar asmenimis sudarymo
procedura butu atvira, skaidri ir nediskriminuotu
atskiru rinkos dalyviu.
29Viešieji pirkimai ar sistema veikia efektyviai?
Kaip valdyti viešuosius pirkimus?
- Viešieji pirkimai ženkliai sumažina paslaugu
kainas, ta patvirtina ES šaliu patirtis. - Lietuvoje perkant sveikatos priežiuros paslaugas
yra vietos kainu mažejimui. - Perkancios organizacijos turi tureti
specialistus, kurie nusimano perkamu paslaugu
kainodaroje. Jei tokiu neturi, patartina kreiptis
i centrines perkancias organizacijas. - Norink išvengti paslaugu teikeju susitarimu,
viešuosius pirkimus turi prižiureti konkurencijos
priežiuros organai.
30Viešieji pirkimai ar sistema veikia efektyviai?
Pabaiga