Vie - PowerPoint PPT Presentation

1 / 30
About This Presentation
Title:

Vie

Description:

Title: Meta Mass Customisation and Personalisation or Engineering of MC&P Authors: Gediminas Kostkevicius Ph.D. Donatas Valincius Ph.D. Author – PowerPoint PPT presentation

Number of Views:75
Avg rating:3.0/5.0
Slides: 31
Provided by: Sauli
Category:
Tags: engineering | vie

less

Transcript and Presenter's Notes

Title: Vie


1
  • Viešieji sveikatos priežiuros paslaugu pirkimai
    teisinis reglamentavimas, užsienio patirtis,
    esama padetis
  • Gediminas Kostkevicius
  • Technikos mokslu daktaras, teises magistras
  • Baltic Orthoservice valdybos pirmininkas
  •  

2
Viešieji pirkimai ar sistema veikia efektyviai?
Kas yra Baltic Orthoservice?
  • Tai technines ortopedijos kompanija, taip pat
    teikianti ambulatorines asmens sveikatos
    priežiuros paslaugas. Mes tiesiogiai dirbme su
    pacientais Lietuvoje, Danijoje ir Šveicarijoje, o
    kaip konsorciumu narys ar per verslo partnerius
    dar 7 ES šalyse, ir dalyvaujame šiose šalyse
    vykdomuose sveikatos priežiuros paslaugu
    viešuosiuose pirkimuose.
  • Kompanija taip pat kuria kompiuterines
    diagnostines sistemas, kurios taip pat naudojamos
    paskirto gydymo pagristumo ir rezultatyvumo
    vertinimui, bendradarbiaudama su ES šaliu
    socialine sveikatos priežiura finansuojanciomis
    institucijomis.

3
Viešieji pirkimai ar sistema veikia efektyviai?
Kur mes esame?
  • Sveikatos priežiuros paslaugu pirkimui kasmet
    išleidžiami milijardai litu PSDF biudžeto lešu.
  • Šie pirkimai vykdomi nesivadovaujant nei
    konkurencijos, nei viešuju pirkimu teise.
  • Kiek šimtu milijonu litu iššvaistoma, kai lešas
    patikima skirstyti sveikatos priežiuros
    biurokratams ir kieno kišenese jie nuseda?

4
Viešieji pirkimai ar sistema veikia efektyviai?
Ar esame laisvi tvarkytis kaip norime?
  • ES Sutarties 152 straipsnis nustato, kad
    Bendrija savo veikloje visuomenes sveikatos
    srityje visiškai pripažista valstybiu nariu
    atsakomybe už sveikatos priežiuros organizavima
    bei teikima.
  • Kadangi nacionaliniu sveikatos priežiuros
    sistemu organizavimas yra valstybiu-nariu
    kompetencijoje, kiekviena ju yra laisva
    nuspresti, kaip organizuoti savo sveikatos
    priežiuros sistema.

5
Viešieji pirkimai ar sistema veikia efektyviai
Ar esame laisvi tvarkytis kaip norime?
Nors valstybes-nares yra laisvos pasirinkti kokia
socialines sveikatos apsaugos sistema tureti savo
šalyje, taciau ši valstybiu-nariu diskrecija
negali pažeisti ES teises, todel yra ribota.
Kokios tai veiklos priskyrimas socialinei
apsaugai nesuteikia vastybems-narems carte
blanche nepaisyti bendruju ES teises principu ir
normu. Europos Teisingumo teismas sveikatos
priežiuros veikla vertina pagal jos pobudi, o ne
pagal nacionalini teisini reglamentavima. Jeigu
iškyla kolizija tarp veiklos pobudžio ir jos
teisinio reglamentavimo nacionalineje teiseje,
turi buti sprendžiamas klausimas del nacionalinio
teisinio reglamentavimo neprieštaravimo ES
teisei.
6
Viešieji pirkimai ar sistema veikia efektyviai
Ar esame laisvi tvarkytis kaip norime?
Išimtis galima tik tais atvejais, kai
valstybes-nares strukturizuoja savo nacionalines
sistemas tokiu budu, kad veiklos, kurias vykdo
sveikatos priežiuros paslaugas finansuojancios ar
jas teikiancios institucijos yra neekonominio
pobudžio. Be to, tik iš dalies. Nes ttaip
vadinama socialine veikla vykdancios institucijos
privalo vadovautis viešuju pirkimu teisinio
reguliavimo normomis, kai perka prekes ir
paslaugas savo reikmems.
7
Viešieji pirkimai ar sistema veikia efektyviai?
Ar esame laisvi tvarkytis kaip norime?
  • Lietuvoje, kaip ir Didžiojoje Britanijoje,
    Airijoje, Skandinavijos šalyse, sveikatos apsauga
    yra finansuojama iš surenkamu mokesciu ir
    garantuojama visiems šalies gyventojams.
  • Finansavima administruoja centrines viešojo
    administravimo institucijos, veikdamos tiesiogiai
    arba per savo teritorinius padalinius,
    priklausomai nuo teikiamu sveikatos priežiuros
    paslaugu lygio, arba vietos savivaldos
    institucijos.
  • .

8
Viešieji pirkimai ar sistema veikia efektyviai?
Kada taikoma viešuju pirkimu teise?
  • Kad butu galima sveikatos priežiuros teiseje
    taikyti fundamentalius ES teises principus,
    tokius kaip laisvas prekiu ir paslaugu judejimas,
    laisvas asmenu judejimas ir isikurimo laisve, bei
    antrinius sveikatos priežiuros teises atžvilgiu
    teisinio reguliavimo institutus, tokius kaip
    konkurencijos, viešuju pirkimu ir valstybes
    pagalbos teise, visu pirma reikejo susitarti ar
    pripažinti, kad sveikatos priežiuros paslaugos
    yra laikytinos paslaugomis ES Sutarties 50
    straipsnio prasme (t.y. ekonominemis paslaugomis,
    kurios paprastai yra teikiamos už užmokesti).

9
Viešieji pirkimai ar sistema veikia efektyviai?
Kada taikoma viešuju pirkimu teise?
  • Toki pripažinima suteike Teisingumo teismas,
    priimdamas sprendimus Decker ir Kohll, o veliau
    taip pat ir Geraets-Smits and Peerbooms ir
    Vanbraekel bylose. Teismas išaiškino, kad
    socialines sveikatos priežiuros paslaugos (t.y.
    paslaugos, už kurias apmokama iš viešuju fondu
    lešu) atitinka ekonomines veiklos savoka ES
    Sutarties 50 straipsnio prasme. Todel šioms
    paslaugoms yra taikytinos ES konkurencijos,
    viešuju pirkimu ir valstybes pagalbos teisinio
    reguliavimo nuostatos, kaip ir kitoms ekonomines
    veiklos sritims.

10
Viešieji pirkimai ar sistema veikia efektyviai?
Kada taikoma viešuju pirkimu teise?
  • Nagrinejant aukšciau ivardintas bylas,
    valstybiu-nariu vyriausybes, pateikusios savo
    nuomone bylose nagrinetais klausimais,
    prieštaravo, kad sveikatos priežiuros veikla,
    kuri finansuojama iš viešuju fondu lešu, butu
    priskirta paslaugoms ES Sutarties 50 straipsnio
    prasme.
  • Vyriausybes motyvavo tuo, kad pacientai patys už
    jiems suteiktas paslaugas nemoka, o asmenys,
    teikiantys šias paslaugas, daugeliu atveju jas
    teikia neturedami tiksla gauti pelna.

11
Viešieji pirkimai ar sistema veikia efektyviai?
Kada taikoma viešuju pirkimu teise?
  • Teismas atmete šiuos argumentus ir nustate, kad
    medicininis gydymas yra laikytinas paslauga,
    nepriklausomai nuo to, ar gydymas yra teikiamas
    ligoninese, ar ne.
  • Tai, kad pacientas tiesiogiai nemoka sveikatos
    priežiuros paslaugu teikejui už jam suteikta
    paslauga, dar nereiškia, kad konkreti paslauga
    negali buti klasifikuojama kaip paslauga ES
    Sutarties 50 straipsnio prasme.
  • Gydymo istaigos, su kuriomis privalomojo
    socialinio sveikatos draudimo institucijos yra
    sudariusios sutartis, gauna iš šiu instituciju
    apmokejima už savo suteiktas paslaugas. O tai
    atitinka tiek atlyginimo už suteiktas paslaugas
    savoka, tiek ir ekonomines veiklos savoka.

12
Viešieji pirkimai ar sistema veikia efektyviai?
Kada taikoma viešuju pirkimu teise?
  • Teismo nuomone, valstybes-nares turi diskrecija
    nustatyti, kurie paslaugu teikejai gali teikti
    sveikatos priežiuros paslaugas, kuriems asmenims
    paslaugos gali buti teikiamos ir kokia yra
    paslaugu teikimo apimtis.
  • Taciau šie ribojimai turi buti teisingi,
    objektyvus, skaidrus ir nugincyjami. Tai reiškia,
    kad sveikatos priežiuros paslaugu teikeju
    kontraktavimo sistema turi buti atvira visiems
    gydytojams ir institucijoms, tame tarpe ir iš
    kitu valstybiu-nariu

13
Viešieji pirkimai ar sistema veikia efektyviai?
Kada taikoma viešuju pirkimu teise?
  • Teismui pripažinus sveikatos priežiuros veikla
    paslaugomis ES Sutarties 50 straipsnio prasme,
    tapo aišku, kad ši veikla, kaip bet kuri
    ekonomine veikla, turi paklusti reguliuojancioms
    konkurencijos, viešuju pirkimu ir valstybes
    pagalbos teises institutu normoms.
  • Teismas taip pat išaiškino, kad pelno siekimas
    nera skiriamasis bruožas tarp imoniu, vykdanciu
    ekonomine veikla, ir imoniu, nevykdanciu tokios
    veiklos. Skiriamuoju bruožu negali buti nei
    asmenu, kuriems nuosavybes teise priklauso imone,
    teisine padetis, nei pacios imones teisine forma,
    nei galiausiai teise (viešoji ar privati), kuria
    remiantis imone buvo isteigta.

14
Viešieji pirkimai ar sistema veikia efektyviai?
Kada taikoma viešuju pirkimu teise?
  • Esminis kriterijus, apsprendžiantis ar sveikatos
    priežiuros institucija atlieka taip vadinama
    socialine misija, ar vykdo ekonomine veikla, yra
    jos veikimo metodas, t.y. ar ji vykdo savo veikla
    analogišku budu, kaip ir privatus sveikatos
    priežiuros, paslaugu teikejai.
  • Jeigu institucijos struktura ir veikimo budas
    tiek skiriasi nuo privaciu sveikatos priežiuros
    istaigu organizacijos ir veiklos, kad privati
    kompanija, kuri dirbtu tokiais paciais
    pagrindais, kaip ir socialine istaiga, negaletu
    uždirbti pelno, reiškia, kad sveikatos priežiuros
    istaiga vykdo socialine misija.

15
Viešieji pirkimai ar sistema veikia efektyviai?
Kada taikoma viešuju pirkimu teise?
  • Todel konkurencijos, viešuju pirkimu ir
    valstybes pagalbos teises institutu normos gali
    buti taikytinas tiek pelno nesiekiancioms
    labdaros organizacijoms, tiek viešosioms imonems,
    istaigoms ar šiu istaigu asociacijoms, jeigu tik
    jos vykdo ekonomine veikla.
  • Tai liecia ir sveikatos priežiuros paslaugu
    tiekejus, tokius kaip gydytojai, ligonines (tame
    tarpe ir viešuju istaigu statusa turincios
    ligonines), farmacininkai, bei vaistu ir
    medicinines irangos gamintojai.

16
Viešieji pirkimai ar sistema veikia efektyviai?
Kaip taikoma viešuju pirkimu teise?
  • Pagal ES viešuju pirkimu direktyva 2004/18/EB,
    sveikatos priežiuros paslaugos yra priskiriamos B
    grupes paslaugoms, kurioms viešuju pirkimu
    taisykles yra taikomos tik iš dalies,
    atsižvelgiant i specialias taisykles,
    reglamentuojancias atitinkamu paslaugu teikima.
  • Todel svarbu aptarti, kokie yra viešuju pirkimu
    vykdymo ypatumai perkant sveikatos priežiuros
    paslaugas.

17
Viešieji pirkimai ar sistema veikia efektyviai?
Kada taikoma viešuju pirkimu teise?
  • Socialines sveikatos priežiuros paslaugas
    finansuojancios institucijos, tokios kaip VLK,
    monopolizuoja paslaugu poreiki rinkoje.
  • Todel vykdant viešaji pirkima, pirkimo sutarties
    sudarymas tik su viena imone, reikštu, kad kitos
    konkursa pralaimejusios imones yra pasmerktos
    užsidaryti. Tai grestu sveikatos priežiuros
    paslaugu rinkos monopolizacija, nes paslaugu
    judejimas ES ekonomineje erdveje dar yra labai
    ribotas del kalbos ir kulturiniu barjeru, bei
    dideliu isikurimo kaštu.
  • Iš kitos puses, sveikatos priežiuros paslaugas
    teikianciu istaigu ir imoniu rizika taptu per
    didele, kad tokia veikla galetu buti laikoma
    ekonomiškai patrauklia,

18
Viešieji pirkimai ar sistema veikia efektyviai?
Kaip taikoma viešuju pirkimu teise?
  • Todel perkant sveikatos priežiuros paslaugas,
    viešuju pirkimu teisinis reglamentavimas turi
    buti taikomas kompleksiškai su kitu teises šaku
    ir institutu normomis, visu pirma su
    konkurencijos teise.
  • Vykdant viešuosius pirkimus butina užtikrinti,
    kad rinkoje butu išlaikoma sveika konkurencine
    aplinka.
  • Tai vienokia ar kitokia forma yra igyvendinama
    analogiška sveikatos priežiuros draudimo sistema,
    kaip ir Lietuva, turinciose ES šalyse,

19
Viešieji pirkimai ar sistema veikia efektyviai?
Kaip taikoma viešuju pirkimu teise?
  • Kompleksiškai taikant viešuju pirkimu istatymo
    normas ir igyvendinant pacientu teise rinktis
    paslaugu teikeja, nugalejimas viešojo pirkimo
    konkurse sudaro tik teisinius pagrindus gauti
    valstybine užsakyma asmens sveikatos priežiuros
    paslaugu teikimui.
  • Nes kuria iš konkurse nugalejusiu istaigu
    rinktis paliekama nuspresti pacientui.

20
Viešieji pirkimai ar sistema veikia efektyviai?
Kas dedasi Lietuvoje?
  • VLK pozicija, kad Viešuju pirkimu istatymo
    negalima taikyti todel, kad Sveikatos priežiuros
    istaigu istatymas reglamentuoja, kad vaistu,
    paslaugu ir medicininiu priemoniu kainas nustato
    Sveikatos apsaugos ministerija, yra nepagrista.
  • Visu pirma tai yra specialioji teises norma ir
    ji negali prieštarauti bendrosios teises normoms,
    kurios yra itvirtintos Konkurencijos ir Viešuju
    pirkimu istatymuose, bei Europos Bendriju
    Steigimo sutartyje.

21
Viešieji pirkimai ar sistema veikia efektyviai?
Kas dedasi Lietuvoje?
  • Kiek šimtu milijonu PSDF biudžeto lešu yra
    iššvaistoma, kai paslaugu kainos nustatomos
    sveikatos apsaugos ministro isakymu, o ne viešuju
    pirkimu konkursu metu?
  • Kiek nereikalingu (suklastotu ir nekokybišku)
    paslaugu) apmokama iš PSDF biudžeto, kai paslaugu
    kvotas paslaugu teikejams paskirsto Valstybine
    ligoniu kasa?

22
Viešieji pirkimai ar sistema veikia efektyviai?
Kas dedasi Lietuvoje?
  • Sveikatos draudimo istatymo 26 str. 2 d.
    nustato, kad sutartys tarp (teritoriniu) ligoniu
    kasu ir asmens sveikatos priežiuros istaigu
    sudaromos vadovaujantis Civiliniu kodeksu,
    Sveikatos draudimo istatymu ir kitais istatymais.
  • Kadangi istatymu sarašas, kuriais reikia
    vadovautis sudarant sutartis nera baigtinis,
    darytina išvada, kad sudarant sveikatinimo
    veiklos sutartis butina vadovautis ir antrine,
    sveikatos priežiuros teisinio instituto
    atžvilgiu, teise, tame tarpe Konkurencijos ir
    Viešuju pirkimu istatymais.

23
Viešieji pirkimai ar sistema veikia efektyviai?
Kas dedasi Lietuvoje?
  • VLK yra valstybes valdymo institucija ir
    atitinka perkanciosios organizacijos savoka
    pagal LR Viešuju pirkimu istatymo 3 str. 1 d. 1
    p. nuostatas. Be to, LR Ukio ministro 2003 m.
    vasario 21 d. isakymu Nr. 4-72 Del perkanciuju
    organizaciju sarašu patvirtinimo VLK yra
    itraukta i perkanciuju organizaciju saraša.
  • Sveikatinimo paslaugu pirkimui nera taikomos ir
    Viešuju pirkimu istatyme numatytos išimtys.

24
Viešieji pirkimai ar sistema veikia efektyviai?
Kas dedasi Lietuvoje?
  • VLK nuostatuose, patvirtintuose Sveikatos
    apsaugos ministro 2003 m. sausio 23 d. isakymu
    Nr.V-35, svarbiausiu VLK uždaviniu yra laikoma
    garantuoti Sveikatos draudimo istatyme
    nustatytais pagrindais ir salygomis privalomuoju
    sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, ivykus
    draudiminiam ivykiui, asmens sveikatos priežiuros
    paslaugu teikima ir šiu išlaidu apmokejima
    (isakymo 7.1 punktas).

25
Viešieji pirkimai ar sistema veikia efektyviai?
Kas dedasi Lietuvoje?
  • Jei VLK, galetu igyvendinti su viešuoju interesu
    susijusius uždavinius, tokius kaip užtikrinti
    sveikatos priežiuros paslaugu teikima,
    naudodamasi savo turimomis administracinemis,
    techninemis ir kitomis priemonemis, tame tarpe
    pasinaudodama savo pilnai kontroliuojamos
    specialiai tam tikslui sukurtos imones
    paslaugomis, ji neprivaletu kreiptis i kitas
    imones, teikiancias viešajam interesui
    igyvendinti reikalingas paslaugas ir viešuju
    pirkimu taisykles neturetu buti taikomos.

26
Viešieji pirkimai ar sistema veikia efektyviai?
Kas dedasi Lietuvoje?
  • Tuo atveju santykius tarp VLK, kuri yra
    perkancioji organizacija, ir jos tarnybu ar
    pilnai kontroliuojamu imoniu (jeigu tokios butu)
    lemtu taisykles ir poreikiai, susije su viešojo
    intereso tikslais.
  • Tuo tarpu ASPI, tiek viešos, tiek ir privacios,
    vadovaujasi institucijos interesu ir siekia
    kitokiu tikslu, negu VLK.
  • Todel pirkdama iš ju paslaugas, VLK privalo
    vadovautis viešuju pirkimu teisinio
    reglamentavimo normomis.

27
Viešieji pirkimai ar sistema veikia efektyviai?
Kas dedasi Lietuvoje?
  • Sutarties sudarymas tarp VLK ir privataus ukio
    subjekto, nepaskelbus viešojo pirkimo konkurso
    pažeidžia atviros ir neiškraipytos konkurencijos
    ir vienodo požiurio i suinteresuotus asmenis
    principus, kurie numatyti direktyvoje 2004/18/EB,
    nes tokiu atveju viena imone ar istaiga atsiduria
    palankesneje situacijoje nei jos konkurentai.
  • Tokiu budu VLK, paskirstydama ASPI PSDF biudžeto
    lešas privalo vadovautis Konkurencijos ir Viešuju
    pirkimu istatymais.

28
Viešieji pirkimai ar sistema veikia efektyviai?
Kas dedasi Lietuvoje?
  • Vieša interesa VLK privalo realizuoti ne tik
    užtikrindama apdraustiesiems nemokama medicinine
    pagalba, bet ir sudarydama sutartis pagal Viešuju
    pirkimu istatyme nustatyta procedura.
  • Pirmuoju atveju viešasis interesas realizuojamas
    užtikrinant pacientams butinos paslaugos teikima.
    Antruoju atveju užtikrinant, kad sutarciu su
    sveikatos priežiuros paslaugas teikianciomis
    imonemis, istaigomis ar asmenimis sudarymo
    procedura butu atvira, skaidri ir nediskriminuotu
    atskiru rinkos dalyviu.

29
Viešieji pirkimai ar sistema veikia efektyviai?
Kaip valdyti viešuosius pirkimus?
  • Viešieji pirkimai ženkliai sumažina paslaugu
    kainas, ta patvirtina ES šaliu patirtis.
  • Lietuvoje perkant sveikatos priežiuros paslaugas
    yra vietos kainu mažejimui.
  • Perkancios organizacijos turi tureti
    specialistus, kurie nusimano perkamu paslaugu
    kainodaroje. Jei tokiu neturi, patartina kreiptis
    i centrines perkancias organizacijas.
  • Norink išvengti paslaugu teikeju susitarimu,
    viešuosius pirkimus turi prižiureti konkurencijos
    priežiuros organai.

30
Viešieji pirkimai ar sistema veikia efektyviai?
Pabaiga
  • Aciu už demesi.
Write a Comment
User Comments (0)
About PowerShow.com