Draudimas

1
Draudimas

• Advokatas dr. Edvardas Sinkevicius advokatu
  kontora Sinkevicius ir partneriai BSP Legal
• Žalgirio 92, Vilnius
• Tel. [phone]

2
Draudimas

• Draudimo veikla ukine komercine veikla, kuria
  draudimo sutarties pagrindu už draudimo imoka
  prisiimama kitu asmenu nuostoliu rizika ar kitaip
  siekiama apsaugoti šiu asmenu turtinius interesus
  ivykus draudiminiams ivykiams, asmenu turtiniu
  interesu apsaugai panaudojant draudiko
  skaiciuojamus draudimo techninius atidejimus
  dengianti turta ir kita turta. Pensiju kaupimo
  veikla ir perdraudimas taip pat laikomi draudimo
  veikla (DI 2 str. 26 p.).

3
Draudimas

• Draudimo veikla skirstoma i dvi dideles grupes
  tai
• - Gyvybes draudimo
• Ne gyvybes draudimo.

4
Draudimas

• Gyvybes draudimas turtiniu interesu, susijusiu
  su fizinio asmens gyvybe ir (ar) kapitalo
  kaupimu, draudimas, kai del draudiminiu ivykiu
  apdraustojo mirties, draudimo sutartyje nustatyto
  termino pasibaigimo ar kitokio draudiminio ivykio
  mokamos vienkartines arba periodines draudimo
  išmokos (DI 2 str. 34 p.).

5
Draudimas

• Del gyvybes draudimo gincu praktiškai nera, nes
  ši draudimo rušis susijusi visu pirma su
  piniginiu lešu kaupimu ir antra, tokio pobudžio
  sutartyse draudikas prisiima nedidele dali
  rizikos.

6
Draudimas

• Ne gyvybes draudimas - tai draudejo ar
  apdraustojo turtiniu interesu, susijusiu su
  galimais nuostoliais apsauga, kuomet draudikas už
  imoka prisiima del draudiminio ivykio
  atsirandanciu nuostoliu rizika.

7
Draudimas

• Visos draudimo sutartys skirstomos i
• Sumu,
• Nuostoliu.

8
Draudimas

• Sumu draudimas faktiškai yra visas gyvybes
  draudimas, plius sveikatos draudimo sutartys
  (draudimas nuo nelaimingu atsitikimu ir draudimas
  ligos atveju)
• Pastaba šios dvi paskutines draudimo rušys gali
  buti ir nuostoliu draudimu.

9
Draudimas

• Esant sumu draudimui, draudikas isipareigoja
  ivykus draudiminiam ivykiui sumoketi draudimo
  sutartyje nurodyta suma arba šios sumos dali.
• Esant sumu draudimui, ieškovas neturi irodineti
  žalos, turi buti priteisiama suma arba jos dalis,
  atsižvelgiant i draudimo sutarties salygas.

10
Draudimas

• Sumu draudimo ypatybe yra ta, kad draudimo išmoka
  mokama ne žalai atlyginti, o išmokos paskirtis
  yra aprupinti tam tikra asmeni pinigais, jei
  draudejui, kuris suinteresuotas naudos gavejo
  gerove kažkas negero atsitiks.

11
Draudimas

• Demesio
• pagal sumu draudimo sutarti sumokejes draudikas,
  jokiu draudejo ar nukentejusiojo asmens teisiu
  pagal subrogacija neperima ir jei buvo padaryta
  žala, reikalavima i žalos atlyginima turi tas kas
  nukentejo.

12
Draudimas

• Pavyzdžiui, A draudesi nuo nelaimingu atsitikimu
  mirties ar sužalojimo atvejams,
• Naudos gavejas - žmona.
• Ivyko avarija, del kurios A tapo 1 grupes
  invalidu, pagal draudimo sutarti jam sumoketa
  1000000 Lt suma, bet reikalavima i avarijos
  kaltininka išlaiko A ir jis gali žalos atlyginimo
  reikalauti iš kaltininko.

13

• LAT byloje Nr. 3K-3-482/2007 konstatavo, kad
  asmens gyvybe yra asmenine neturtine vertybe (CK
  1.114 str.), draudžiama sumu draudimu. Ju dydis
  priklauso nuo subjektyvaus gyvybes vertes
  suvokimo, draudejo valios tam tikra pinigu suma
  ivertinti apdraustojo gyvybe.

14

• Tai suponuoja ir vertinima, kad savanoriškojo
  draudimo išmoka del gyvybes atemimo ir išmokos,
  kuriomis atlyginama del gyvybes atemimo patirta
  žala turtine negaunamos pajamos (CK 6.284 str.
  1 ir 2 dalys) ir neturtine išgyvenimai,
  sukretimai, nepatogumai ir kita (CK 6.250 str.)
  yra savarankiškos.

15

• Skirtingu turtiniu interesu del fizinio asmens
  gyvybes atemimo tenkinimo budai, todel kasatorius
  nepagristai draudimo išmoka vertina, kaip nauda
  CK 6.249 str. 6 d. aspektu.
• Draudimo išmoka gyvybes draudimo atveju neturi
  nuostoliu draudimo požymiu.

16

• CK 6.251 str. 2 d. sumu draudimo atvejams
  netaikytina, nes nereglamentuoja tokio pobudžio
  teisiniu santykiu, todel kasatoriaus argumentai
  del draudimo išmokos iskaitymo i ieškovu gaunama
  žalos atlyginimo suma (CK 6.290 str. 2 d.)
  atmestini.

17
Draudimas

• Nuostoliu draudimas - tai draudimo rušis, pagal
  kuria draudikas isipareigoja draudimo išmoka
  moketi visiškai ar dalinai atlyginant nuostolius.
• Subrogacija netaikoma esant nelaimingu atsitikimu
  draudimui, draudimui ligos atveju (jei šios
  sutartys net yra nuostoliu), bei civilines
  atsakomybes draudimui.

18
Draudimas

• LAT savo praktikoje subrogacijos netaikyma
  civilines atsakomybes draudimo sutartyse
  susiaurino aiškindamas CK 6.1015 str. 1 d. iki
  situaciju, kai draudejas ir atsakingas už žala
  yra tie patys arba kai apdrausta netiesiogine
  civiline atsakomybe.
• LAT byla Nr. 3K-3-503/2005 AB Lietuvos
  draudimas v. UAB ERGO Lietuva ir UAB
  Ritranspeda.

19
Subrogacija

• LAT pletodamas pagal subrogacija igytu
  reikalavimu igyvendinimo doktrina, civilineje
  byloje Nr. 3K-3-76/2008 pasisake
• Subrogacija (lot.subrogare) tai subjektu
  pasikeitimas prievoleje.
• CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje suteikta teise
  draudikui, išmokejusiam draudimo išmoka,
  reikalauti išmoketu sumu iš atsakingo už
  nuostoliu atsiradima asmens, jeigu ko kito
  nenustatyta draudimo sutartyje.

20
Subrogacija

• CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje itvirtinta
  subrogacijos samprata ir jos tiksla reikia
  aiškinti kaip istatymo nustatyta bendrosios
  taisykles, kad prievoles ivykdymas lemia jos
  pasibaigima (CK 6.123 straipsnio 1 dalis), išimti.

21
Subrogacija

• Išimtys nustatomos tam, kad draudikas, istojes
  vietoj draudejo (naudos gavejo), išlaikytu visas
  jo teises, nes, ivykdžius prievole, pagal
  bendraja taisykle ji pasibaigtu, todel
  kreditorius prarastu senosios prievoles
  privalumus. Istatymu leidejas, nustatydamas
  specialius subrogacijos atvejus (pvz., draudimo
  santykiuose), jau pacioje teises normoje
  akcentuoja kreditoriu pasikeitimo buda
  egzistuojancioje prievoleje, nes
  CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad
  reikalavimo teise, perejusi draudikui,
  igyvendinama pagal taisykles, nustatancias
  draudejo (naudos gavejo) ir už žala atsakingo
  asmens santykius.

22
Subrogacija

• Subrogacijos, itvirtintos CK 6.1015 straipsnio 1
  dalyje, negalima sutapatinti su regresu,
  nustatytu draudimo santykiuose CK 6.101
  straipsnio 4 dalies 4 punkte, Transporto
  priemoniu valdytoju civilines atsakomybes
  privalomojo draudimo istatymo 22 straipsnio 2 ir
  3 dalyse, Transporto priemoniu savininku ir
  valdytoju civilines atsakomybes privalomojo
  draudimo taisykliu 91 punkte, nes tuo atveju
  galimas draudiko regresinis reikalavimas
  draudejui (apdraustajam).

23
Subrogacija

• Kai draudejas ir atsakingas už žala asmuo yra tas
  pats, subrogacija negalima CK 6.1015 straipsnio 1
  dalies pagrindu tokiu atveju draudimo apsauga
  galioja interesui, kuris apdraustas pagal
  draudimo sutarti.
• Jei civilines atsakomybes draudejas ir atsakingas
  už žala asmuo yra skirtingi, subrogacija ivyksta
  naudos gavejui gavus draudimo išmoka, t. y. tada
  draudikui atsiranda teise vietoj žala patyrusio
  asmens reikalauti nuostoliu atlyginimo iš žala
  padariusio asmens ar jo draudiko.

24
Subrogacija

• Tais atvejais, kai žala patyres asmuo yra
  apsidraudes savo turtini interesa, tai draudikas,
  išmokejes išmoka, igyja reikalavimo teise i žala
  padariusi asmeni, o jei jis apsidraudes i jo
  draudika.
• Tokiais atvejais draudiko subrogacinis
  reikalavimas reiškiamas žala padariusio asmens
  draudikui ju draudimo sutartyje nustatyta tvarka
  ir salygomis.
• Draudikas, turintis subrogacini reikalavima,
  privalo laikytis teisinio reguliavimo,
  nustatancio tvarka ir salygas, kuriomis naudos
  gavejas (žala patyres asmuo) butu reikalaves iš
  žala padariusio asmens (apdraustojo) draudiko.

25
Subrogacija

• Draudimo istatymo 96 straipsnio 2 dalyje
  itvirtinta bendro pobudžio teises norma, kad
  vidiniuose draudiko ir draudejo santykiuose
  draudimo išmoka privalo buti išmoketa ne veliau
  kaip per trisdešimt dienu nuo tos dienos, kai
  gaunama visa informacija, reikšminga nustatant
  draudžiamojo ivykio fakta, aplinkybes, draudimo
  išmokos dydi norma sukonkretinta ieškovo
  Transporto priemoniu draudimo taisyklese.
  Transporto priemoniu valdytoju civilines
  atsakomybes privalomojo draudimo istatymo 16
  straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad atsakingas
  draudikas moka išmoka, jeigu pretenzija del
  padarytos žalos pareikšta per vienerius metus nuo
  žalos atsiradimo dienos arba per vienerius metus
  nuo dienos, kuria nukentejes treciasis asmuo
  sužinojo arba turejo sužinoti apie padaryta žala,
  bet ne veliau kaip per ketverius metus nuo eismo
  ivykio dienos.

26
Subrogacija

• CK 6.1015 straipsnio 1 dalies nuostata, kad
  reikalavimo teise pereina išmokejusiam draudimo
  išmoka draudejui, nesuteikia jam galimybes šia
  išmoka moketi nesilaikant nustatytu terminu
  draudimo išmokai išmoketi, nes tokiu terminu
  nesilaikymo pasekme yra žala padariusio asmens
  draudiko prievoles pasibaigimas Transporto
  priemoniu valdytoju civilines atsakomybes
  privalomojo draudimo istatymo 16 straipsnio 4
  dalies prasme.

27
Subrogacija

• Draudikui, igijusiam teise reikšti subrogacini
  reikalavima, ši reikalavimo teise i žala
  padariusio asmens draudika, atsiradusi po
  draudimo išmokos išmokejimo, negali buti
  patenkinta, jeigu subrogacini reikalavima
  reiškiantis draudikas neišmokejo draudimo išmokos
  istatyme nustatytais terminais, juos praleido ir
  tokiu budu baigesi žala padariusio asmens
  draudiko prievole atsakyti pagal ju draudimo
  sutartis.

28
Subrogacija

• Laiku ir tinkamai pareikšti pretenzija ir ieškini
  žala padariusio asmens draudikui reiškia, kad tai
  turi buti padaryta tol, kol nepasibaige žala
  padariusios asmens draudiko prievole tenkinti
  tokius reikalavimus. Nagrinejamoje byloje
  draudikas, paveluotai pareiškes subrogacini
  reikalavima žala padariusio asmens draudikui,
  prarado teise i ši jo reikalavimo patenkinima,
  nes atsakovo prievole atlyginti žala per
  vienerius metus nuo jos padarymo baigesi
  (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis, Draudimo istatymo
  95, 96 straipsniai, Transporto priemoniu
  valdytoju civilines atsakomybes privalomojo
  draudimo istatymo 16 straipsnio 4 dalis).

29
Subrogacija

• LAT byloje Nr. 3K-3-415/2012 sprende, kad esant
  draudejo, kuriam draudimo išmokos sumokejimu
  nebuvo atlyginti visi nuostoliai ir draudiko,
  sumokejusio draudimo išmoka, reikalavimu
  konkurencijai, šie reikalavimai teisiškai nera
  vienodos vertes, tai yra draudikas tol kol
  draudejui pilnai neatlyginta žala, neturi pirmumo
  i savo pagal subrogacija igyto reikalavimo
  patenkinima.

30
Subrogacija

• Kol draudejas nera gaves visiško žalos atlyginimo
  prievoleje, ivertinus tiek gautas iš žala
  padariusio atsakingo asmens (skolininko) lešas,
  tiek iš draudiko draudimo išmoka, tol draudejo
  išieškomos lešos iš skolininko negali buti
  pripažistamos draudejo nepagristu praturtejimu ir
  atitinkamai šios lešos nera subrogacijos dalykas.

31
Subrogacija

• Pažymetina, kad pagal subrogacija reikalavima
  peremes draudikas turi teise ne tik i žalos
  atlyginima, bet gali ir net privalo teikti
  pretenzija kai to reikalauja istatymai, o jos
  nepatenkinus ir ieškini.
• Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr.
  2A-17-275/2011.

32
Draudiko regresas

• Butina pažymeti, kad Draudimo istatymo 110 str.
  esant c/a draudimui sutartyje individualiai gali
  buti susitarta del draudiko sumokejusio išmoka
  regreso teises i draudeja.

33
Draudiko regresas

• Ypac draudiko regreso teise yra išpletota
  Privalomojo vairuotoju c/a istatyme, kur ji
  numatyta 11 str. 7 d. (laiku nesumokejus draudimo
  imokos) ir 22 str., kai vairavo neblaivus,
  vairavo techniškai netvarkinga tr. priemone,
  neturejo teises vairuoti tr. priemone, pasišalino
  iš ivykio vietos, padare tycia žalos.

34
Draudiko regresas

• LAT byloje Nr. 3K-3-314/2012 aiškindamas TPVCAPD
  11 str. 7 d. nurode, kad draudejui draudimo
  sutartyje nustatytu laiku nesumokejus draudimo
  imokos už teikiama draudimo apsauga ir apdrausta
  transporto priemone padarius žalos, draudikas
  turi teise susigražinti jai atlyginti išmoketas
  draudimo sumas iš

35
Draudiko regresas

• draudejo, nepaisant to, kad draudejas sumokejo
  draudimo imoka po draudžiamojo ivykio ir jokios
  aplinkybes, kaip antai draudikas prieme veliau
  sumoketa imoka, nenutrauke sutarties ir pan.
  neturi teisines reikšmes, nes jos nera 11 str. 7
  d. netaikymo (taikymo) salygos

36
Draudimo teisinio santykio subjektai

• Draudimo teisiniuose santykiuose sutarties
  šalimis laikytini
• Draudikas
• Draudejas.

37
Draudimo teisinio santykio subjektai

• Draudiku laikomas asmuo, teises aktu nustatyta
  tvarka turintis teise vykdyti draudimo veikla.
• Draudejas tai asmuo, kuris kreipesi i draudika
  del draudimo sutarties sudarymo ar kuriam
  draudikas pasiule sudaryti draudimo sutarti, arba
  kuris sudare draudimo sutarti su draudiku.

38
Draudimo teisinio santykio subjektai

• Draudikas ir draudejas budami draudimo sutarties
  šalimis, prisiima visas teises ir pareigas,
  kylancias iš sudarytos draudimo sutarties ir šiu
  pareigu nevykdymas, kaip taisykle sukelia
  neigiamus teisinius padarinius asmenims, kurie
  sutarties šaliu valia buvo itraukti i draudimo
  teisini santyki.

39
Draudimo teisinio santykio subjektai

• Pavyzdžiui, pagal Draudimo istatymo 95 str. jei
  draudimo išmokos reikalauja naudos gavejas arba
  nukentejes treciasis asmuo, draudikas turi teise
  prieš ji panaudoti visus prieš draudeja turimus
  atsikirtimus.

40
Draudimo teisinio santykio subjektai

• Kiti asmenys nelaikomi draudimo sutarties šalimis
  ir pagal bendra taisykle jiems draudimo sutartimi
  neturetu buti sukuriamos pareigos, sukuriamos
  gali buti tik teises, bet pareigos tokiems
  asmenims gali buti nustatytos istatymu.

41
Draudimo teisinio santykio subjektai

• Pavyzdžiui, Draudimo istatymo 99 str. 1 d.
  numato, kad draudimo sutartyje galima nustatyti
  naudos gavejo ir treciojo nukentejusiojo asmens
  pareigas, kurias jie privalo vykdyti
  igyvendindami savo teise i draudimo išmoka, bei
  apdraustojo pareigas.

42
Draudimo teisinio santykio subjektai

• Šias pareigas priimta vadinti pozityviomis, tai
  yra iš treciojo asmens galima reikalauti tik to,
  kas pades draudikui išsiaiškinti draudiminio
  ivykio aplinkybes, žalos pobudi, atsiradimo
  mechanizma ir dydi.
• Jei tokiu duomenu treciasis asmuo objektyviai
  neturi, tai negali buti draudimo išmokos
  nemokejimo priežastimi, o tiksliau atsisakymo
  moketi draudimo išmoka pagrindu.

43
Draudimo teisinio santykio subjektai

• Kitas vertus, ieškinyje prieš draudika ieškovas
  visuomet turi irodyti draudimini ivyki,
  priežastini ryši tarp šio ivykio ir žalos, žalos
  dydi.
• Kartais, kai treciasis asmuo tokiu dokumentu
  nepateikia, tai leidžia draudikui nemoketi,
  motyvuojant, kad nera irodymu apie draudimini
  ivyki.

44
Draudimo teisinio santykio subjektai

• Pavyzdys iš istorijos
• II pasaulinio karo metais, masiškai naikinus
  žydu tautybes piliecius, kurie buvo apsidraude
  gyvybes draudimu, draudimo kompanijos iš naudos
  gaveju reikalavo, irodymu, kad toks ir toks
  pilietis iš tiesu mires, tai yra mirties
  liudijimo, o koncentracijos stovyklose tokiu
  liudijimu neišduodavo.

45
Draudimo teisinio santykio subjektai

• Antra vertus, istatyme numatyta, kad esant tam
  tikroms situacijoms, naudos gavejai ar nukenteje
  tretieji asmenys turi reikalavimo teises i
  draudimo išmoka, o pats draudejas jau tokiu
  teisiu neturi ar dar neturi.
• Pavyzdžiui

46
Draudimo teisinio santykio subjektai

• LAT civilineje byloje 3K-3-455/2006, aiškindamas
  CK 6.1006 str. 3 d. nurode, kad jei naudos
  gavejas pareiške reikalavima draudikui išmoketi
  draudimo išmoka, tai jis negali buti pakeistas.
• Cia byla apie tai, kad draudejas draude a/m
  lizingo naudai, ir draudikas kažka lizingui
  mokejo, bet draudejo nuomone per mažai, todel jis
  kreipesi i teisma, bet I instancijos ir kasacinis
  teismas pasake, kad draudejas neturi reikalavimo
  i draudimo išmoka teises.

47
Draudimo teisinio santykio subjektai

• Draudžiant imonei darbuotojus nuo nelaimingu
  atsitikimu darbe, tokio pobudžio sutartyse
  imones, draudžiancios savo darbuotojus, labai
  dažnai naudos gaveju nurodo save.
• Ivykus nelaimei, gauname paradoksalia situacija,
  kad draudimo suma gauna imone, kuri iš principo
  nera jokios žalos patyrusi.

48
Draudimo teisinio santykio subjektai

• LAT reaguodamas i tokias situacijas, byloje Nr.
  3K-3-482/2007 nurode, kad byla nagrineje teismai
  pagristai nurode, jog naudos gavejas pagal
  draudimo sutarti yra ne atsakovas, o
  apdraustasis, todel atsakovui išmoketa draudimo
  išmoka priteise ieškovems. Nes pagal draudimo
  istatymo 98 str. 3 d. sudaryti gyvybes draudimo
  sutarti, naudai asmens, kuris nera apdraustasis,
  galima tik esant raštiškam apdraustojo sutikimui,
  o neesant tokio sutikimo, laikytina, kad sutartis
  sudaryta asmens, kurio gyvybe draudžiama naudai.

49
Draudimo teisinio santykio subjektai

• Kitoje byloje Nr. 3K-3-514/2010 LAT palaike
  žemesnes instancijos teismo pozicija ir sprende,
  kad draudejas (darbdavys), apdrausdamas savo
  darbuotoja nuo nelaimingu atsitikimu darbe,
  negali paskirti save naudos gaveju,

50
Draudimo teisinio santykio subjektai

• net jeigu ir yra formalus apdraustojo sutikimas,
  ir, ivykus draudžiamajam ivykiui, gauti draudimo
  išmoka, nes tai prieštarauja šios rušies draudimo
  sutarties esmei ir draudimo paskirciai.

51
Draudimo teisinio santykio subjektai

• Kitas pavyzdys su CA draudimu, kur LAT civilineje
  byloje Nr. 3K-3-457/2006 nurode, kad pagal DI 93
  str. esant c/a draudimui išmoka mokama
  nukentejusiajam treciajam asmeniui, todel
  aplinkybe, kad išmoka sumoketa vežejui
  (draudejui) neturi teisines reikšmes ir draudikas
  atsakytu solidariai su vežeju. Teismu praktika
  Nr. 26.

52
Šaliu teises ir pareigos

• Kadangi šiam seminarui skiriama labai nedaug
  laiko, o kalbeti reikia apie visa draudima, tai
  mes pateiksime tik bendriausiais sutarties šaliu
  teises ir pareigas, o kiekvienoje draudimo
  sutartyje šalys gali susitarti del ivairiu teisiu
  ir pareigu.

53
Draudiko pareigos

• Draudiko pareigos
• Kalbant apie draudiko pareigas, tai gramatiškai
  aiškinant CK nurodyta draudimo sutarties
  samprata, galima padaryti išvada, kad vienintele
  draudiko pareiga yra ivykus draudiminiam ivykiui
  moketi draudimo išmoka.

54
Draudiko pareigos

• Tokia CK formuluote leidžia teigti, jog Lietuvoje
  laikomasi taip vadinamos Piniginiu prievoliu
  teorijos, kurios žymiausi atstovai yra V. Ehberg,
  W. Koenig, M. Picard, J. von Gierke.

55
Draudiko pareigos

• Sunku spresti, ka turejo omenyje istatymu
  leidejas pateikdamas tokia draudimo sutarties
  definicija, bet žinant, jog egzistuoja ir taip
  vadinama Rizikos prisiemimo teorija, kurios
  žymiausi atstovai yra H. Veyers, K. Sieg, H.
  Moller ir kt., bei atsižvelgiant i Draudimo
  istatymo nuostatas, nesunkiai pastebesime, kad
  istatymu leidyboje vyrauja Rizikos prisiemimo
  teorijos postulatai.

56
Draudiko pareigos

• Rizikos prisiemimo teorijos prasme, nurodoma,
  kad pagrindine draudiko prievole yra ne draudimo
  išmokos mokejimas ivykus draudiminiam ivykiui, o
  draudimines apsaugos suteikimas.
• Draudimine apsauga tai ne tik draudimo išmokos
  mokejimas, bet ir pastovios mokumo bukles
  palaikymas, draudiminiu ivykiu administravimas,
  išlaidu mažinant žala padengimas ir kt.

57
Draudiko pareigos

• Praktine šio reikalo reikšme ta, kad esant
  draudiko nepakankamam mokumui, draudejas turi
  teise sustabdyti savo prievoliu vykdyma.
  Tiketina, kad tokiu atveju praktikoje nebus, bet
  ...

58
Draudiko pareigos

• Pareiga prieš sudarant draudimo sutarti suteikti
  info apie save, gincu sprendimo tvarka, draudiko
  elgesi, kuomet draudejas pažeidžia sutarti,
  galimus rizikos padidejimo atvejus, info
  pasikeitimas sutarties galiojimo laikotarpiu( CK
  6.993 str. 8 d. DI 91 str. 1 ir 2 d.).

59
Draudiko pareigos

• Pareiga išduoti draudimo polisa arba esant
  individualiai sutarciai, šios sutarties
  egzemplioriu (CK 6.989 str. 2 d. DI 91 str. 3 ir
  4 d.).
• Pareiga neatskleisti info, gautos vykdant veikla
  apie draudeja, apdraustaji, naudos gaveja (CK
  6.995 str.).
• Pareiga tirti visas aplinkybes, butinas
  draudiminio ivykio faktui, pasekmems ir draudimo
  išmokos dydžiui nustatyti, dedant reikiamas
  pastangas (DI 96 str. 2 ir 3 d.)
• .

60
Draudiko pareigos

• Pareiga per 30 dienu, nuo visos info gavimo
  sumoketi draudimo išmoka (DI 96 str. 2 d.)
• Pareiga atlyginti butinas išlaidas, kurias patyre
  draudejas mažindamas žala, net jei draudiko
  nurodymu vykdymas nedave rezultatu (CK 6.1013
  str. 2 ir 3 d.)

61
Draudiko pareigos

• Pareiga atlyginti draudejo patirtas ar iš jo
  priteistas bylinejimosi išlaidas, taip pat
  išlaidas už teisine pagalba atstovaujant teisme
  (DI 106 str. 1 d.)
• Kt. pareigos gali buti numatytos konkrecioje
  draudimo sutartyje.

62
Draudejo pareigos

• Sumoketi draudimo išmoka (CK 6.1004 str. 1 d.)
• Šios pareigos pažeidimo padariniai
• 1. sutartis neisigalioja, jei nesusitarta kitaip.
  Šiuo klausimu labai idomi byla yra LAT Nr.
  3K-3-600/2006, kur teismas konstatavo, kad
  sutartis pagal polise nurodytus terminus
  isigaliojo anksciau nei turejo buti sumoketa
  draudimo imoka, o jei jau isigaliojo, tai
  draudikas turi teise

63
Draudejo pareigos

• 2. stabdyti draudimine apsauga, stabdymo
  mechanizmas numatytas DI 94 str.

64
Draudejo pareigos

• Apskritai i draudejo pareigas galimi du
  požiuriai, tai
• Pareigos teorija, kurios šalininkai Bruck, Kern,
  Ehrezweig teigia, kad visos draudejo pareigos
  turi buti vykdomos ir ju nevykdant, draudikas
  gali kreiptis i teisma, bei reikalauti ivykdyti
  prievole arba išieškoti nuostolius.

65
Draudejo pareigos

• Mano nuomone, draudikas iš esmes gali reikalauti
  teisme tik draudimo išmokos ir su tuo susijusiu
  dalyku, kitu prievoliu ivykdymo natura reikalauti
  vargu ar išeis.
• Pavyzdžiui, pateikti FRC sertifikata, to
  padariniai geriausiai atsispindi

66
Draudejo pareigos

• Prielaidos teorijoje, pagal kuria draudejo
  draudimo sutartimi prisiimtu pareigu vykdymas yra
  tik salyga (prielaida), reikalauti iš draudiko
  draudimo išmokos mokejimo.

67
Draudejo pareigos

• Musu teismu praktikoje, vis delto vyrauja
  prielaidos teorija, bet yra išimciu, LAT byloje
  Nr. 3K-3-591/2004, pasisake, kad pagal draudimo
  sutarti draudejas privalejo saugoti apdrausto a/m
  raktelius ir pulta, o šiuos dalykus palikes
  striukeje pažeide draudimo sutarti, o iš striukes
  pavogus raktelius ir pulta buvo pagrobtas a/m.

68
Draudejo pareigos

• Kitos pareigos
• Atskleisti info (CK 6.993 str. 1 ir 2 d.),
  pareigos pažeidimo neigiami padariniai (CK 6.993
  str. 3-7 d.)
• Pranešti apie draudimini ivyki ir nepranešimo
  neigiami padariniai CK 6.1012 str.)

69
Draudejo pareigos

• Pareiga imtis priemoniu žalai sumažinti ir
  neigiami padariniai (CK 6.1013 str.)
• Kaip minejome, draudejo pareigu pažeidimo
  atvejais, draudikas neturi teisiniu priemoniu
  reikalauti prievoles ivykdymo, bet gali išmoka
  mažinti arba nemoketi (CK 6.1012 str. 2 d.
  6.1013 str. 3 d. DI 96 str. 7 d.)

70
Draudiko teises

• Užsitikrinti prašyma sudaryti sutarti raštu (CK
  6.990 str.)
• Gauti iki sutarties sudarymo visa info apie
  aplinkybes, galincias tureti esmines itakos dr.
  Ivykio atsitikimo tikimybei (CK 6.993 str. 1 d.)
• Ivertinti draudimo rizika (CK 9.994 str.)

71
Draudiko teises

• Gauti info apie draudimo rizikos padidejima ar
  sumažejima, o padidejimo atveju teise reikalauti
  pakeisti dr. sutarties salygas ar dr. imoka
• Gauti iš draudejo info apie draudimini ivyki
• Sustabdyti draudimine apsauga
• Atsisakyti moketi draudimo išmoka arba ja
  sumažinti (DI 96 str. 7 d.)

72
Draudejo teises

• Teise i info suteiktos draudikui konfidencialuma
• Teise i išlaidu kompensavima, vykdant draudiko
  nurodymus del žalos mažinimo
• Teise i atstovavimo teisme išlaidas, c/a draudime
  (DI 106 str. 1 d.)

73
Draudimo interesas

• LR CK 6. 988 str. 4 d. itvirtinta taisykle, kad
  gali buti draudžiami tik istatymo ginami
  interesai. Ši taisykle labai svarbi, nes
  interesai, kurie nera ginami ar saugomi istatymo,
  negali buti draudimo objektu.

74
Draudimo interesas

• Pagal LR Draudimo istatymo 2 str. 14 p. draudimo
  interesas apibrežiamas kaip nuostolis kuri gali
  patirti draudejas, apdraustasis arba naudos
  gavejas ivykus draudžiamajam ivykiui. Anglijos
  teiseje draudiminis interesas apibrežiamas kaip
  santykis (aut. pastaba - teisinis), jungiantis
  konkretu asmeni su turtu arba su subjektine
  teise, kilusia iš sutarties, kurios dalyku yra
  turto dalis. Šis santykis pasireiškia tuo, kad
  objektyviai egzistuoja galimybe patirti
  ekonominius nuostolius, jei draudimo dalykas bus
  prarastas, sugadintas ar kitu budu jam
  pakenkta1. 1 Mcgivray. Parkington on
  Insurance. London, 1975. p. 112

75
Draudimo interesas

• Vienas iš Vokietijos 1908 m. Istatymo apie
  draudimo sutarti (Gesetz uber Versicherungsvertra
  g) kureju Ehrenberg draudimini interesa apibreže
  kaip santyki, pagal kuri konkretus asmuo,
  atsitikus žinomoms aplinkybems, gali patirti
  turtine žala1. 1 Ehrenberg. Interesse im
  Versicherungsrecht Festgabe f. Sohm 1915

76
Draudimo interesas

• Praktine draudimo intereso reikšme yra ta, kad
• Draudimo interesas laikytinas kiekvienos
  nuostoliu draudimo sutarties esmine salyga.
• Todel, nesant draudimo intereso, draudimo
  sutartis yra niekine ir negalioja, nes ji
  neatitinka LR Draudimo istatymo 92 str. nuostatu
  (LR CK 1.80 str. 1 d.).

77
Draudimo interesas

• Pavyzdžiui, praktikoje teko susidurti su kroviniu
  draudimo sutartimis, kuomet ekspeditoriai iš
  esmes svetimus krovinius draudžia savo naudai ir
  po to savo vardu reikalauja, kad draudikai moketu
  draudimo išmokas tiesiogiai ekspeditoriams. Ar
  turi ekspeditorius interesa, drausti krovini savo
  naudai?

78
Draudimo interesas

• Kai kuriais atvejais praktikoje yra iki galo
  neišsprestu problemu, kurios susijusios su
  draudimo interesu, pavyzdžiui
• Vienoje byloje pirmos instancijos teismas, turto
  draudimo sutarti, kuomet buvo apdraustas turtas
  su nustatyta banko naudai hipoteka, taciau
  tokioje draudimo sutartyje bankas nebuvo

79
Draudimo interesas

• nurodytas naudos gaveju sprende, kad pagal CK
  4.171 str. 4 ir 5 d. bankas kaip hipotekos
  turetojas, laikytinas naudos gaveju pagal
  istatyma.
• Bylos kontekste lyg ir problemos nera, nes
  apdraustas turtas visiškai buvo sunaikintas, bet
  jei butu tik apgadintas tai ar galima butu
  draudeja laikyti neturinciu teises i draudimo
  išmoka, jei jam reikia ta nama taisyti.

80
Draudimo interesas

• Byloje Nr. 2A-392/2012 Apeliacinis teismas
  sprende, kad vežejo ir draudiko sudaryta
  generaline kroviniu draudimo sutartis, kai joje
  nebuvo apskritai nurodytas naudos gavejas, vis
  tiek laikytina sutartimi treciojo asmens naudai,
  o naudos gaveju laikytinas prarasto krovinio
  savininkas.

81
Didžiausio pasitikejimo principas

• Didžiausio pasitikejimo principas (lot. -
  uberimae fidei) buvo išvystytas Anglijos teiseje
  ir šio principo pažeidimas praktiškai kiekvienoje
  valstybeje sukelia neigiamus teisinius
  padarinius. Anglijos teismu praktika yra
  suformulavusi keleta uberimae fidei principo
  savoku. Štai teisejas Kennedy byloje L.G.O.G. v.
  Holloway konstatavo Asmuo ketinantis sudaryti
  draudimo sutarti, laikomas tokiu, kuris žino
  visas aplinkybes, turincias esmine reikšme
  (draudikui- aut.) prisiimant rizika, ir toks
  asmuo (draudejas- aut.) yra vieninteliu subjektu,
  turinciu reikiama informacija apie šias
  aplinkybes.1 1 Birds J. Modern insurance
  law. London, 1993, P. 99

82
Didžiausio pasitikejimo principas

• Atsižvelgiant i Lietuvos teises normas,
  didžiausio pasitikejimo principa galima butu
  apibrežti, kaip šaliu pareiga ikisutartiniuose
  santykiuose ir draudimo sutarties sudarymo ar
  vykdymo metu, buti viena kitai visiškai atviromis
  ir pranešti viena kitai visas aplinkybes
  turincias reikšmes nustatant draudimo rizika, jos
  dydi, esmines draudimo sutarties salygas ir ju
  vykdymo ypatumus, bei sutarties pažeidimo
  teisinius padarinius, taip pat visas kitas
  aplinkybes, kuriomis domisi sutarties šalys.
  Kitaip tariant draudimo sutarties šalys, turi
  maksimaliai viena kita pasitiketi ir elgtis viena
  kitos atžvilgiu, kaip didžiausia pasitikejima
  turintys asmenys.

83
Didžiausio pasitikejimo principas

• LR CK nagrinejamam klausimui skirta keletas
  straipsniu, tai
• a) su draudejo pareigomis susije straipsniai,
  konkreciai CK 6.993 str. 1 d. - draudejo pareiga
  atskleisti informacija apie esmines aplinkybes,
  turincias reikšme draudimo rizikos nustatymui CK
  6. 994 str. - draudejo pareiga pateikti apžiurai
  draudžiama turta CK 6.1010 str. draudejo
  pareiga pranešti apie draudimo rizikos
  padidejima CK 6.1012 str. draudejo pareiga
  pranešti apie draudimini ivyki.
• b) su draudiko pareigomis susije straipsniai,
  konkreciai CK 6.992 str. 2 d. - draudiko pareiga
  sudaryti salygas viešai susipažinti su draudimo
  rušies taisyklemis ir iteikti draudejui ju
  kopijas CK 6. 993 str.8 d. - draudiko pareiga
  pranešti draudejui informacija apie save,
  kylanciu gincu sprendimo tvarka, draudiko elgesi
  tuomet, kai draudejas pažeidžia draudimo sutarti
  ir kita istatyme nurodyta informacija CK 6.995
  str. - draudiko pareiga saugoti konfidencialia
  informacija apie draudeja.

84
Didžiausio pasitikejimo principas

• Butina pažymeti, jog draudimo sutarties šalims,
  pažeidusioms didžiausio pasitikejimo principa,
  gali kilti ivairiausi teisiniai padariniai ,
  kurie gali buti nenaudingi tiek draudejui, tiek
  ir draudikui. Lietuvos Aukšciausias Teismas ne
  karta yra taikes civiline atsakomybe draudikams,
  kurie prieš sudarant draudimo sutarti ar jos
  sudarymo metu, nebuvo draudejui pateike draudimo
  taisykliu, o veliau savo atsisakymus moketi
  draudimo išmokas motyvuodavo draudimo taisykliu
  pažeidimais1.
• 1 LAT CBS teiseju kolegijos 2000 m. gegužes 3
  d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-486/2000
  m., UAB Pozicija v. AB Lietuvos draudimas
  LAT CBS teiseju kolegijos 2000 m. gegužes 22 d.
  nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-581/2000 m.,
  S. Lisovskis v. AB Lietuvos draudimas LAT CBS
  teiseju kolegijos 2002 m. birželio 24 d. nutartis
  civilineje byloje Nr. 3K-3-911/2002 m., N. Pocius
  v. UAB Ergo Lietuva.

85
Draudimo rizika

• LR CK 6.993 str. prasme, draudimo rizika gali
  buti suprantama kaip draudiko žinios, sukauptos
  jo darbo praktikoje, taip pat aprašytos
  mokslineje - praktineje literaturoje, apie
  pavojus galincius tureti esmines itakos
  draudiminio ivykio tikimybei ir del šio ivykio
  galimu nuostoliu dydžiui. Konkretus pavojus
  priklauso nuo ivairiu esminiu aplinkybiu ir
  istatymas ipareigoja draudeja apie tokiu
  aplinkybiu egzistavima pranešti draudikui prieš
  sudarant draudimo sutarti (LR CK 6.993 str. 1
  d.), taip pat draudejas privalo galiojant
  draudimo sutarciai pranešti draudikui apie
  draudimo rizikos padidejima (LR CK 6.1010 str. 1
  d.), o draudikas prieš sudarant draudimo sutarti
  turi teise ivertinti draudimo rizika (LR CK 6.994
  str.).

86
Draudimo rizika

• Draudimo rizika draudikui - tai visu pirma,
  proporcingos prisiimtai draudimo rizikai draudimo
  imokos nustatymas, antra tai apskritai draudiko
  valia prisiimti konkrecia draudimo rizika,
  sudarant draudimo sutarti. Butina pažymeti, kad
  draudimo rizikos ivertinimas yra draudiko teise,
  o ne pareiga, todel jei draudikas nereikalauja iš
  draudejo konkreciu aplinkybiu atskleidimo arba
  prašyme draudimo sutarciai sudaryti
  nesuformuluoja atitinkamu klausimu del
  aplinkybiu, kurias draudikas laiko esminemis, tai
  reiškia, kad draudikui jo prisiimama draudimo
  rizika yra nesvarbi ir jis ja jau ivertino in
  abstracto. Veliau remtis savo atsikirtimuose tuo,
  kad jis nebuvo pakankamai informuotas, ir del to
  sudare labai nenaudinga sutarti, draudikas neturi
  galimybes.

87
Draudimo rizika

• LR Draudimo istatymo 2 str. 20 p. draudimo rizika
  apibrežiama kaip tiketinas pavojus, gresiantis
  draudimo objektui. Šioje savokoje butina išskirti
  du esminius požymius - tai tikimybinis ir
  atsitiktinis draudiminio ivykio pobudis.

88
Draudimo rizika

• Tikimybe atsitikti (ivykti) draudiminiam ivykiui
  visu pirma reiškia, kad draudimo sutartyje
  nurodytas draudiminis ivykis iš tikruju gali
  ivykti. LR CK 6.1009 str. teigiama, kad draudimo
  sutartis gali buti nutraukta prieš joje nustatyta
  termina, jeigu po sutarties sudarymo išnyko
  galimybes ivykti draudiminiam ivykiui, arba
  draudimine rizika išnyko del aplinkybiu,
  nesusijusiu su draudiminiu ivykiu.

89
Draudimo rizika

• Minetoje istatymo normoje yra idomu tai, kad
  draudejas tokia sutarti tik gali nutraukti, o ji
  pati nenutruksta, nors akivaizdu, kad nesant
  galimybes ivykti draudiminiam ivykiui, draudikas
  niekada negaletu ivykdyti savo prievoles ivykus
  draudiminiam ivykiui moketi draudimo išmoka. Jei
  draudejas tokios sutarties nenutraukia, o toliau
  moka draudimo imokas, galima diskutuoti apie
  draudiko neteiseta praturtejima.

90
Draudimo rizika

• Kaip jau minejome, draudiminio ivykio atsitikimo
  (ivykimo) tiketinumo kriterijus yra objektyvus.
  Jis nustatomas vertinant situacija protingo ir
  gyvenima žinancio žmogaus akimis.
• Draudejui butina studijuoti siulomas draudimo
  sutarties salygas, šioje sutartyje numatytas
  rizikas ir draudiminius ivykius, nes pasitaiko
  atveju, kai sutartis, nors ir galiojanti,
  konkreciam asmeniui yra visiškai nereikalinga.

91
Draudimo rizika

• Pavojai nuo kuriu materializavimosi draudžiasi
  draudejas tiesiogiai aprašyti draudimo salygose
  arba gali iš ju plaukti netiesiogiai (iš
  konteksto), todel labai svarbu sudarant sutarti
  suvokti, o nuo kokiu riziku visgi yra
  draudžiamasi ir kokios rizikos nepriklauso
  draudimo apsaugai (nedraudiminiai ivykiai).

92
Draudimo rizika

• Antras draudimo rizikos požymis susijes su žodžiu
  junginiu ivykti draudiminiam ivykiui. Žodis
  ivykti šioje konstrukcijoje reiškia, kad
  ivykis, nuo kurio draudžiamasi, sutarties šalims
  turi buti nežinomas, tiksliau turi buti nežinomas
  tokio ivykio atsitikimo faktas, laikas, arba
  pobudis. Kaip pastebejo žymus vokieciu draudimo
  teises specialistas Kisch, Laivo draudimas
  galioja, jeigu draudimo sutarties šalims nebuvo
  žinoma, jog laivo triume yra pragaro mašina
  (aut. sprogmuo), kuri su matematiniu tikslumu per
  tam tikra dienu skaiciu susprogdins
  laiva.Nežinojimas apie draudimini ivyki siejamas
  ne su objektyvia tikrove, o su šaliu
  subjektyviu nežinojimu apie draudiminio ivykio
  egzistavima ir neišvengiamuma, tai yra pakanka
  to, kad sutarties šalys sažiningai nežino, kad
  ivykis jau atsitiko ar neišvengiamai atsitiks. .
  

93
Draudimo rizika

• Tokias nuostatas pailiustruosime Lietuvos
  Aukšciausiojo Teismo suformuluota taisykle.
• Draudimo sutartis yra atsitikimo rizikos
  draudimas. Draudimo sutarties sudarymo metu abi
  draudimo sutarties šalys nežino ir neturi žinoti,
  kad draudiminis ivykis butinai ivyks. Ir jei bent
  viena šalis žino apie draudiminio ivykio
  neišvengiamuma, draudimo sutartis prieštarauja
  draudiminio ivykio sampratai (1964 m. CK 462
  str. naujojo CK 6. 987 str.). Atsitiktinumas
  draudime suponuoja sažininga sutarties šaliu
  elgesi1.
• 1 LAT CBS teiseju kolegijos 2002 m. birželio
  24 d. nutartis civilineje byloje Nr.
  3K-3-903/2002 m., ADB Preventa v UAB DK Baltic
  Polis, tretieji asmenys UAB Plateliai, UAB
  Kargunas, DUAB Baltik garant ir Anuarbek
  Abuov.

94
Draudimo rizika

• Draudimo rizika visuomet neatskiriamai susijusi
  su draudiminiu ivykiu, nes draudiko prisiimta
  draudimo rizika, jos apimtis ir konkretus
  pavojai, del kuriu galimo poveikio objektui
  draudikas prisieme neigiamu padariniu rizika,
  tiesiogiai salygoja draudiminio ivykio savokos
  turini konkrecioje draudimo sutartyje. Dar
  daugiau, LR Draudimo istatymo 90 str. 1 d. 2 p.
  ir 3 p. nuostatos imperatyviai ipareigoja
  draudika parengtose draudimo rušies taisyklese
  apibrežti, kas konkrecioje draudimo sutartyje bus
  laikoma draudiminiu, o kas nedraudiminiu ivykiu.
  Priešingai, apie draudimo rizikos nustatyma
  draudimo rušies taisyklese nekalbama, o tai
  reiškia, jog praktiškai draudiko prisiimtos
  draudimo rizikos apimti mes galime nustatyti tik
  išstudijavus draudiminio ivykio, draudimo objekto
  apibrežimus ir kitas draudimo sutarties salygas.
  Lietuvos istatymu leidejas nusprende neskirti
  didesnio demesio draudimo rizikos apibrežimui
  istatymuose, ir to daryti taip pat nereikalauja
  iš draudiku, ruošianciu draudimo rušies
  taisykles. Draudimo rizika igauna praktine
  reikšme per istatyme ar draudimo sutartyje
  numatyta ir apibrežta draudimini ivyki.

95
Draudžiamasis ivykis

• LR CK 6. 987 str. pateiktoje draudimo sutarties
  sampratoje, draudiminis ivykis turi esmine
  reikšme, nes butent atsitikus (ivykus)
  draudiminiam ivykiui atsiranda draudiko pareiga
  moketi draudimo išmoka.
• Kas kiekvienoje draudimo sutartyje bus laikoma
  draudiminiu ivykiu, nustatoma arba istatyme, arba
  draudiko ir draudejo sudarytoje draudimo
  sutartyje.

96
Draudžiamasis ivykis

• LR Draudimo istatymo 2 str. 27 p. pateikta legali
  draudiminio ivykio definicija, pagal kuria
  draudiminis ivykis - tai draudimo sutartyje
  nurodytas atsitikimas, kuriam ivykus draudikas
  privalo moketi draudimo išmoka.

97
Draudžiamasis ivykis

• Remiantis istatymine draudiminio ivykio samprata,
  taip pat atsižvelgiant i musu jau išnagrinetus
  draudimo teisinio santykio elementus (draudimo
  interesa ir draudimo rizika), galime iškirti
  keleta butinu draudžiamojo ivykio požymiu, tai

98
Draudžiamasis ivykis

• a) draudiminis ivykis objektyvioje tikroveje
  pasireiškiantis reiškinys, numatytas draudimo
  sutartyje, ir del to laikomas juridiniu faktu,
  sukelianciu draudikui pareiga moketi draudimo
  išmoka. Remiantis šiomis nuostatomis, LR CK 6.
  1012 str. 1 d. itvirtinta draudejo ir naudos
  gavejo pareiga pranešti draudikui apie draudimini
  ivyki. LR Draudimo istatymo 96 str. taip pat
  numatyta, kad draudikui reikalavima del draudimo
  išmokos mokejimo pareiškiantis asmuo visuomet
  privalo irodyti draudiminio ivykio, kaip
  juridinio fakto, egzistavima, šio ivykio pasekmes
  ir kitas svarbias aplinkybes

99
Draudžiamasis ivykis

• draudiminis ivykis kaip objektyvioje tikroveje
  atsitikes (ivykes) reiškinys draudejui ir
  draudikui subjektyviai turi buti atsitiktinio
  pobudžio, tai yra draudiminio ivykio ivykimas
  neturi buti salygotas draudejo samoningu veiksmu.
  Tai reiškia, jog jei draudimini ivyki salygojo
  draudejo tyciniai veiksmai ar neveikimas, tai
  draudikas atleidžiamas nuo draudimo išmokos
  mokejimo (LR CK 6. 1014 str. 1 d.), nes tyciniais
  veiksmais ar neveikimu sukeltas ivykis, nera
  laikomas draudiminiu ivykiu.

100
Draudžiamasis ivykis

• Pavyzdžiui
• Vežejas - UAB G savo draudikui praneše, kad
  šios imones transportu, pagal CMR važtarašcius NL
  403693, NL 174300 ir NL 403692 gabenta krovini
  (šokolado gaminiai ir kramtomoji guma), Lietuvos
  teritorijoje pagrobe plešikai ir papraše 200 248
  Lt. draudimo išmokos sumokejimo.
• Policija, tyrusi ši nusikaltima, nustate, kad
  mineta krovini iššvaiste, perduodamas
  nenustatytiems asmenims, pats UAB G direktorius
  ir tos pacios imones vairuotojas. Del krovinio
  dingimo fakto buvo iškelta ir ištirta baudžiamoji
  byla, o teismas abu minetus asmenis nuteise. Taip
  pat krovinio savininkui kompanijai MB.V. buvo
  pripažinta teise i ieškinio patenkinima civilinio
  proceso tvarka1.
• 1 Baudžiamosios bylos Nr. 1-94-11/2001
  medžiaga.

101
Draudžiamasis ivykis

• Praktiškai tuo pat metu, kai buvo nagrinejama
  baudžiamoji byla, Nyderlanduose Hertogenboso
  apskrities teisme pagal ekspeditoriaus kompanijos
  AGTB. V. ieškini buvo iškelta civiline byla,
  kurioje ieškovas reikalavo iš UAB G ir jo
  draudiko priteisti žala, kuri preliminariai buvo
  vertinama 96 000 Vokietijos markiu. Teismo
  posedžio metu draudikas pateike isiteisejusi
  apylinkes teismo nuosprendi, kuriame buvo
  konstatuoti UAB G direktoriaus ir vairuotojo
  nusikalstami veiksmai, ir papraše draudiko
  atžvilgiu ieškini atmesti, remiantis tuo, kad
  draudiminis ivykis atsitiko del draudejo tycios.
  Ieškovas atsisake savo ieškinio ir byla buvo
  nutraukta.

102
Draudžiamasis ivykis

• Paprastai pagal bendras taisykles draudikas
  atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokejimo, jei
  draudiminis ivykis atsitiko del draudejo tycios
  (dolus), jei ivykis atsitiko del didelio
  neatsargumo (culpa lata) tai turo draudime
  draudikas atleidžiamas nuo išmokos tik jei del to
  individualiai susitarta (DI 103 str.)

103
Draudžiamasis ivykis

• arba c/a draudimo atveju turi teise susigražinti
  sumoketa išmoka iš draudejo (DI 110 str.) , o
  esant paprastam draudejo neatsargumui (culpa
  levis) draudikas privalo moketi draudimo išmoka.

104
Draudžiamasis ivykis

• Pagal savo pobudi ir teisines pasekmes didelis
  neatsargumas prilyginamas tyciai. Dideliu
  neatsargumu reiketu laikyti atvejus, kuomet asmuo
  elgiasi nepaisydamas paparasciausiu atidumo,
  rupestingumo taisykliu. Tuo pat metu,
  atkreiptinas demesys, kad vystantis techniniam
  progresui ir siekdamas apsaugoti nukentejusiu
  treciuju asmenu interesus, istatymu leidejas
  atskirose draudimo sutarciu rušyse numate
  draudiku pareiga moketi draudimo išmoka net ir
  tais atvejais, kai draudiminis ivykis ivyko del
  draudejo ar apdraustojo asmens didelio
  neatsargumo.

105
Draudžiamasis ivykis

• Pavyzdžiui, Rusijos CK 963 str. itvirtintos
  panašios i Lietuvos CK 6. 1014 str. taisykles,
  bet esminis skirtumas tas, kad Rusijoje tik
  istatymas gali buti atleidimo nuo draudimo
  išmokos mokejimo del didelio neatsargumo
  pagrindu.

106
Draudžiamasis ivykis

• Aiškinant draudejo didelio neatsargumo itaka
  draudiko pareigai moketi draudimo išmoka, svarbi
  yra LR CK 6. 1014 str. 2 d. nustatyta taisykle
  Istatymas gali nustatyti atvejus, kuriais
  draudikas atleidžiamas nuo draudimo išmokos
  mokejimo del to, kad draudiminis ivykis ivyko del
  draudejo ar naudos gavejo didelio neatsargumo.
  Mineta taisykle, gali buti aiškinama dvejopai

107
Draudžiamasis ivykis

• del draudejo didelio neatsargumo sukeltas
  draudiminis ivykis gali buti pagrindu nemoketi
  draudimo išmokos, jei draudejo didelis
  neatsargumas esti itvirtintas draudimo sutartyje
  kaip nedraudiminis ivykis

108
Draudžiamasis ivykis

• - draudejo didelis neatsargumas negali buti
  pagrindu, atleidžianciu nuo draudimo išmokos
  mokejimo, išskyrus atvejus, kai istatyme
  itvirtinta, kad draudejo didelis neatsargumas yra
  atleidimo nuo draudimo išmokos mokejimo
  pagrindas.

109
Draudžiamasis ivykis

• Lietuvos Aukšciausias Teismas kol kas laikosi
  nuomones, kad CK 6.1014 str. nuostata del
  didelio neatsargumo, kaip atleidimo nuo draudimo
  išmokos mokejimo pagrindo, gali buti taikoma tik
  tokiu atveju, jei istatymas tiesiogiai konkreciai
  draudimo formai ar rušiai numato tokia galimybe.
  Tokio atleidimo nuo draudimo išmokos mokejimo
  pagrindo del vairuotojo didelio neatsargumo šiai
  draudimo rušiai (aut. pastaba automobilio
  draudimo) istatymas nenumato. 1 LAT CBS
  teiseju kolegijos 2002 m. gruodžio 2 dienos
  nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-1445/2002 m.,
  M. Dubauskaite v. DUAB Baltijos Garantas.

110
Draudžiamasis ivykis

• CK nurodyti atleidimo nuo draudimo išmokos
  mokejimo (apdraustojo ar naudos gavejo tycia)
  pagrindai numatyti tam atvejui, kai draudiminis
  ivykis jau ivyko, t.y. atsisakymas moketi
  draudimo išmoka yra susietas su tam tikromis
  aplinkybemis, atleidžianciomis nuo tokios išmokos
  mokejimo. Tai, vienok, nereiškia, kad šalys,
  sudarydamos draudimo sutarti negaletu numatyti,
  kad ivykiai, ivyke del draudejo (naudos gavejo)
  didelio neatsargumo, laikytini nedraudiminiais.

111
Draudžiamasis ivykis

• Šalys nera ribojamos numatyti nedraudiminiu
  ivykiu saraša, išskyrus atvejus, jei šalys ar
  bent viena ju žino ar turi žinoti, kad toks
  draudiminis ivykis butinai ivyks, nes tai
  prieštarautu draudiminio ivykio sampratai1.
  Pateikes toki LR CK 6. 1014 str. 2 d. aiškinima,
  Lietuvos Aukšciausias Teismas išskyre du
  aspektus

112
Draudžiamasis ivykis

• - visu pirma, Teismo nuomone, remiantis sutarties
  šaliu laisves principu, draudimo sutarties šalys
  laisva valia gali susitarti del to, kad draudejo
  didelis neatsargumas bus laikomas nedraudiminiu
  ivykiu, nesukelianciu draudikui pareigos moketi
  draudimo išmoka

113
Draudžiamasis ivykis

• - jei šalys buvo susitarusios, kad draudejo
  didelis neatsargumas bus laikomas draudiminiu
  ivykiu, ivykus draudiminiam ivykiui del draudejo
  didelio neatsargumo draudikas gali mažinti ar
  atsisakyti moketi draudimo išmoka tik tuo atveju,
  jei tokia draudiko teise yra aiškiai itvirtinta
  istatyme.

114
Draudžiamasis ivykis

• Draudimo istatymo 103 str. nurodyta, kad draudimo
  sutartyje galima nustatyti atvejus, kai draudikas
  atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokejimo, jei
  draudiminis ivykis ivyko del draudejo ar
  apdraustojo didelio neatsargumo. Tokie atvejai
  privalo buti aptarti individualiai.
• Bet tai galioja tik turto draudimo sutartyse.

115
Draudžiamasis ivykis

• Ši koncepcija Lietuvoje dar tik formuojasi,
  taciau teismai ja palaiko, ir tiketina, kad toks
  CK 1014 str. 2 d. aiškinimas galutinai
  isitvirtins praktikoje. Tai pailiustruosime
  pavyzdžiais.
• Kompanija D pareiške ieškini vežejui I, jo
  draudikams A ir B, bei tretiesiems asmenims,
  del žalos, padarytos krovinio praradimu,
  atlyginimo.

116
Draudžiamasis ivykis

• Byloje buvo nustatyta, kad vežejas nesaugomoje
  automobiliu stovejimo aikšteleje sustojo nakvoti,
  ir vairuotojui bemiegant dalis krovinio buvo
  pavogta.
• Vežejo ir draudiku sudarytos vežejo civilines
  atsakomybes draudimo sutarties salygose buvo
  numatyta vežejo pareiga poilsiui sustoti
  saugomose automobiliu stovejimo aikštelese.
  Vairuotojas sustojo poilsiui nesaugojamoje
  aikšteleje, ir del to krovinys buvo pavogtas.

117
Draudžiamasis ivykis

• Teismas tenkino ieškovo ieškini ir priteise iš
  vežejo kompensacija, o draudiku atžvilgiu
  ieškinys buvo atmestas. Sustojimas poilsiui
  nesaugojamoje stovejimo aikšteleje ir po to
  ivykusi vagyste teismo buvo pripažinti dideliu
  neatsargumu, ir todel teismas draudiku atsisakyma
  moketi draudimo išmoka del didelio neatsargumo
  laike pagristu1.

118
Draudžiamasis ivykis

• 1 LAT CBS teiseju kolegijos 2003 m. spalio 29
  dienos nutartis civilineje byloje Nr.
  3K-3-1013/2003 m., JAV kompanija Droheda
  Corporation v. UAB Ireite, UAB DK Lindra,
  UAB DK Ergo Lietuva, tretieji asmenys V.
  Potiejunas, Individuali J. Šavareikos imone, UAB
  Arvega.

119
Draudžiamasis ivykis

• Kita vertus LAT nagrinejamais klausimai, taip pat
  paraleliai vysto ir kita koncencija.
• LAT vienoje byloje nurode, kad Draudimo istatymo
  96 str. 7 d. taikymui reikšminga draudejo kalte
  gali reikštis didelio neatsargumo forma (CK
  6.1014 str. 2 d.)

120
Draudžiamasis ivykis

• Draudimo istatymo 96 str. 7 d.
• Draudikas atsisakydamas moketi arba sumažindamas
  draudimo išmoka del to, jog draudejas pažeide
  draudimo sutarties salygas, privalo atsižvelgti i
  draudejo kalte, draudimo sutarties salygu
  pažeidimo sunkuma, jo priežastini ryši su
  draudiminiu ivykiu, žalos atsiradusios del
  pažeidimo dydi.

121
Draudžiamasis ivykis

• CK 6.1014 str. 2 d.
• Istatymas gali nustatyti atvejus, kuriais
  draudikas atleidžiamas nuo draudimo išmokos
  mokejimo del to, kad draudiminis ivykis ivyko del
  draudejo ar naudos gavejo didelio neatsargumo.

122
Draudžiamasis ivykis

• LAT byloje Nr. 3K-3-545/2007 nurode, kad Draudimo
  istatymo 96 str. 7 d. prasme, kalte gali buti ir
  didelis neatsargumas ir tai yra pagrindu iš viso
  nemoketi draudimo išmokos, kai tuo tarpu pagal CK
  6.1014 str. 2 d. draudikas, esant del didelio
  neatsargumo sukeltam draudiminiam ivykiui, gali
  nieko nemoketi tik istatymo nustatytais atvejais.

123
Draudžiamasis ivykis

• Pagal draudimo istatyma tokiu atveju gali buti
  tik 103 str. numatytas atvejis, bet del to turi
  buti susitarta individualiai.
• Kaip toliau praktika vystysis prognozuoti turbut
  sunku, bet pastebima, kad esant draudejo dideliam
  neatsargumui, teismas kartais nelinkes to laikyti
  dideliu neatsargumu.

124
Draudžiamasis ivykis

• Pavyzdžiui, LAT byloje Nr. 3K-3-266/2011
  autovežiu vežtu automobiliu susidurima su tiltu,
  nelaike vežejo dideliu neatsargumu.

125
Draudžiamasis ivykis

• c) objektyvioje tikroveje atsitikes ivykis turi
  visiškai atitikti draudimo sutartyje itvirtinto
  draudiminio ivykio požymius. Tas, kas siekia
  pagal draudimo sutarties salygas, savo patirtos
  žalos atlyginimui gauti draudimo išmoka, visuomet
  privalo irodyti draudiminio ivykio atsiradima.
  Butina atkreipti demesi, jog privalu irodyti ne
  žalos atsiradimo fakta, o draudimini ivyki, kuris
  apibrežtas konkrecioje draudimo sutartyje. Tik
  irodžius draudiminio ivykio egzistavima,
  atsiranda draudiko pareiga apskaiciuoti ir
  sumoketi draudimo išmoka (LR CK 6. 987 str.).

126
Draudžiamasis ivykis

• Kartais praktikoje, tas kas reikalauja draudimo
  išmokos, klaidingai irodineja tik žala ir
  visiškai neirodineja draudiminio ivykio
  atsiradimo fakto ir kaip taisykle, tuomet teismai
  tokius ieškinius draudikui atmeta, motyvuojant
  tuo, jog atsiradusi žala nelaikoma draudiminiu
  ivykiu arba jog draudiminis ivykis byloje
  neirodytas. Tokia situacija pailiustruosime
  pavyzdžiu iš teismu praktikos

127
Draudžiamasis ivykis

• UAB M buvo sudariusi vežejo civilines
  atsakomybes draudimo sutarti, kurioje draudiminis
  ivykis buvo apibrežtas, kaip vežejo (draudejo)
  civilines atsakomybes atsiradimas, kiles del
  patiketo pervežti krovinio praradimo ar
  sugadinimo.
• Galiojant draudimo sutarciai UAB M su V. imone
  sudare sutarti, pagal kuria UAB M isipareigojo
  teikti kroviniu pervežimo paslaugas iš Lenkijos i
  Armenija. Veliau sutartis buvo pataisyta ir buvo
  sutarta, jog krovini gabens S. imonei
  priklausantis vilkikas ir refrižeratorius.
  Pakeliui S. imones transportuojamas krovinys
  visiškai sugedo ir del to krovinio siuntejas
  patyre 13 830,85 JAV doleriu žala.

128
Draudžiamasis ivykis

• Civilineje byloje atsakovais buvo patraukti
  solidariai UAB M ir S. imone ir galiausiai
  kasacines instancijos teismas konstatavo abieju
  atsakovu solidaria atsakomybe, bei iš ju,
  krovinio siuntejo naudai priteise žalos
  atlyginima1.
• UAB M kreipesi i savo draudika su prašymu
  gauti draudimo išmoka, taciau moketi draudimo
  išmoka draudikas atsisake, motyvuojant tuo, kad
  UAB M turtiniai nuostoliai atsirado ne del
  draudiminio ivykio (patiketo pervežti krovinio
  sugadinimas), o del to, kad vežama krovini
  sugadino S. imone, del kurio neteisetu veiksmu
  UAB M buvo pritaikyta solidari atsakomybe. Kai
  tuo tarpu vežejo civilines atsakomybes draudimo
  sutartyje sudarytoje su UAB M nera numatyta,
  kad draudikas mokes draudimo išmoka, už
  treciuosius asmenis, kuriuos UAB M pasitelke
  savo prievolems vykdyti.
• 1 Civilines bylos Nr. 3K-3-1283/2001 m.
  medžiaga.

129
Draudžiamasis ivykis

• Butina atkreipti demesi, jog privalu irodyti ne
  žalos atsiradimo fakta, o draudimini ivyki, kuris
  apibrežtas konkrecioje draudimo sutartyje. Tik
  irodžius draudiminio ivykio egzistavima,
  atsiranda draudiko pareiga apskaiciuoti ir
  sumoketi draudimo išmoka (LR CK 6. 987 str.).
  Kartais praktikoje reikalaujantis draudimo
  išmokos asmuo klaidingai irodineja tik žala ir
  visiškai neirodineja draudiminio ivykio
  atsiradimo fakto. Teismai tokius ieškinius
  draudikui paprastai atmeta, motyvuodami tuo, jog
  atsiradusi žala nelaikoma draudiminiu ivykiu,
  arba jog draudiminis ivykis byloje neirodytas.

130
Nedraudiminiai ivykiai ir ju teisine reikšme

• Sudarydamas draudimo sutarti draudikas siekia
  sumažinti arba apriboti prisiimama draudimo
  rizika. Pagal Draudimo istatymo 90 straipsnio 1
  dalies 3 punkta draudiko parengtose draudimo
  rušies taisyklese privalu nurodyti nedraudiminius
  ivykius, kai draudikas neprivalo moketi draudimo
  išmoku.

131
Nedraudiminiai ivykiai ir ju teisine reikšme

• Nedraudiminiai ivykiai draudimo taisyklese
  paprastai formuluojami kaip išimtys iš
  draudiminiu ivykiu, todel aprašant atvejus, kurie
  nebus laikomi draudiminiu ivykiu, nurodomi
  papildomi požymiai, kuriems esant ivykis, kuris
  pagal draudimo sutarties salygas potencialiai
  galetu buti pripažintas draudiminiu, šaliu
  susitarimu laikomas nedraudiminiu. Remiantis
  civilines teises dispozityviškumo principu,
  draudikas ir draudejas iš esmes laisvai gali
  susitarti del bet kokiu aplinkybiu, kurioms
  susikloscius, šaliu susitarimu ivykis bus
  laikomas nedraudiminiu, svarbiausia, kad toks
  šaliu susitarimas neprieštarautu imperatyvioms
  istatymo normoms. Susikloscius aplinkybems,
  kurios pagal draudimo sutarties salygas
  laikytinos nedraudiminiu ivykiu, draudikui
  apskritai nekyla prievole apskaiciuoti ir
  sumoketi draudimo išmoka, nes nera atsiradusi
  salyga, kuriai esant draudikas privalejo vykdyti
  savo sutartinius isipareigojimus.

132
Nedraudiminiai ivykiai ir ju teisine reikšme

• Draudimo sutarciu, kuriose numatant draudiko
  prievoles atsiradima butu remiamasi vien
  draudiminiu ir nedraudiminiu ivykiu sarašais,
  beveik nepasitaiko. Tokiais atvejais draudiminio
  ivykio apibrežimas tiesiog butu pernelyg
  sudetingas, nes turetu apimti aplinkybes,
  susijusias su sutarties galiojimo teritorija,
  laiku arba visas kitas aplinkybes, kurioms
  sutarties šalys teikia esmine reikšme. Todel
  dažnai dar numatomos vadinamosios draudimines
  apsaugos išlygos, del kuriu draudejas ir
  draudikas susitaria atskirai, ir šis susitarimas
  itvirtinamas sutarties tekste ne nedraudiminiu
  ivykiu saraše, o kaip atskiros draudimo sutarties
  salygos, kuriu isipareigoja laikytis draudejas.

133
Nedraudiminiai ivykiai ir ju teisine reikšme

• Teoriškai tarp nedraudiminiu ivykiu ir
  draudimines apsaugos išlygu skirtumo faktiškai
  nera, kartais vienoje draudimo sutartyje vienokia
  ar kitokia aplinkybe itvirtinama kaip
  nedraudiminis ivykis, o kitoje panašioje
  sutartyje kaip draudimines apsaugos išlyga.
  Bendra šioms aplinkybems yra tik tai, kad jos
  objektyvioje tikroveje galetu pasireikšti iki
  sutartyje numatyto draudiminio ivykio arba kartu
  su draudiminiu ivykiu. Jei draudimo sutarties
  salyga objektyvioje tikroveje gali pasireikšti
  tik ivykus draudiminiam ivykiui, tokia aplinkybe
  negali buti nei nedraudiminiu ivykiu, nei
  draudimines apsaugos išlyga ji gali buti
  traktuojama tik kaip draudimo sutarties salygu
  pažeidimas.

134
Nedraudiminiai ivykiai ir ju teisine reikšme

• Skirtumas tarp nedraudiminiu ivykiu ir
  draudimines apsaugos išlygu gali buti nustatytas
  tik pagal teisinius padarinius. Nedraudiminiai
  ivykiai pagal savo teisinius padarinius skiriasi
  nuo vadinamuju draudimines apsaugos išlygu,
  kurioms esant ivykis laikomas draudiminiu, taciau
  draudikas del šiu išlygu gali buti atleidžiamas
  nuo draudimo išmokos mokejimo arba bent igyja
  teise draudimo išmoka sumažinti. Esant
  nedraudiminiam ivykiui, draudiko pareiga moketi
  draudimo išmoka apskritai nekyla.

135
Nedraudiminiai ivykiai ir ju teisine reikšme

• Geriausiai šiuos teiginius iliustruoja LAT
  nutartis byloje Nr. 3K-3-180/2012, kuomet teismas
  sprende, kad a/m dokumentu palikimas pavogtame
  a/m negali buti laikomas nedraudžiamuoju ivykiu,
  nes toks veiksmas objektyviai nepalengvina
  tycines vagystes ivykdymo, todel jis gali buti
  traktuojamas kaip sutarties salygu pažeidimas,
  suteikiantis teise mažinti draudimo išmoka.

136
Objektyvios draudimines apsaugos išlygos

• Objektyvios draudimines apsaugos išlygos visuomet
  turi buti itvirtintos istatyme arba draudimo
  sutartyje ir pagal savo pobudi turi tureti
  galimybe pasireikšti musu aplinkoje. Šiuo metu
  istatyme (LR CK 6.1014 str. 5 d.) itvirtintos
  šios objektyvios draudimines apsaugos išlygos
• a) jeigu draudiminis ivykis ivyko del karo
  veiksmu arba radioaktyvaus spinduliavimo
  poveikio
• b) jeigu žala atsirado del turto konfiskavimo,
  arešto arba sunaikinimo valstybes valdžios
  instituciju nurodymu
• c) kitais istatymu numatytais atvejais.

137
Objektyvios draudimines apsaugos išlygos

• Pažymetina, jog šis objektyviu draudimines
  apsaugos išlyg