Egzodo literatura

1
Egzodo literatura

• Vilniaus Ateities vid. m-klos
• lietuviu kalbos mokytoja metodininke
• Vaiva Juškiene
• Vilnius, 2009

2
Kas yra egzodas?

• Egzodas- išejimas.
• Kaip egzodo sinonimai vartojami žodžiai egzilis,
  išeivija, emigracija.
• Egzodo literatura remesi entuziazmu, asmenine
  iniciatyva.
• Tradiciškai poezija, kaip ir visa
  literatura,aptariama išskiriant kelias rašytoju
  kartas
• Nepriklausomos Lietuvos"augintiniai" .
• Žemininkai, dar vadinami lankininkais
• Bežemiai.

3
NEPRIKLAUSOMOS LIETUVOS "AUGINTINIAI"

• Pagrindines eilerašciu temos-Tevynes ilgesys,
  žmogaus, išplešto iš gimtojo krašto, išgyvenimai,
  Tevynes likimo apmastymai.
• Suartinama patriotine ir religine
  problematika-Tevynes paveikslas dažnai kuriamas
  kenciancios Dievo Motinos pavyzdžiu (Jono Aiscio
  "Mater dolorosa", meile Tevynei išsakoma kaip
  malda(Bernardo Brazdžionio"Be motinos tevynes) .

4
Jonas Aistis (Aleksandravicius,
Aleksandravicius, Aleksandriškis,
Kuosa-Aleksandriškis)
5

• Vienas žymiausiu lietuviu lyriku, intymu lyrini
  kalbejima derines su poetiniu programiškumu,
  reiškes neoromantiku kartos idealus
• pereme idealo ir realybes antinomijos,
  tradicines kaimo kulturos ir modernios raiškos
  sintezes principus.
• Velyvojoje kuryboje poetas itin angažavosi
  Lietuvai ir lietuviškumui. Eleginio, melodingo
  eilerašcio kurejas.

6

• Pasiklausykime Jono Aiscio eilerašciu.

7
Bernardas Brazdžionis (1907-2002)
8

• Pažiurekime kelias ištraukas iš dokumentinio
  filmo Bernardas Brazdžionis. Sugrižimas (rež.
  Algirdas Tarvydas).

9
Henrikas Radauskas (1910-1970)

• Vienintelis vyresniosios kartos poetas, kurio
  kurybinio pajegumo egzilis ne kiek nepaveike.
• Pagrindines rašytojo eilerašciu temos 1.
  Gamta, jos grožis. Gamta neišsemiamas grožio ir
  ikvepimo šaltinis  (eil. Saules darbai, Vasaros
  diena, Kalnuose, Žiemos pasaka).
• 2. Kuryba, poeto likimas. Poeto paskirtis
  kurti groži (eil. Poetai arba Katastrofa,
  Skulptorius lipdo Centaurus, Deganti šaka,
  Atradimai, Dainos gimimas).
• 3. Meile (eil. Lunatike, Pirmoji naktis,
  Undines, Malda blondinei).
• 4. Gyvenimas, pasaulis. Nusivylimas tikrove ir
  tikejimas vaizduotes, pasakos galia (eil.
  Girtuoklis grižta namo, Uostas, Muge, Antros
  rušies restorane, Pasaka).

10
Gele ir vejas

• Gele pasake vejui, kad ji pražys rytoj,O vejui
  pasigirdo, kad ji pasake tuoj,-Tas pakuždejo
  broliui, o brolis dar kitam,Jauniausiam ir
  linksmiausiam, kvailam ir nerimtam.
• Ir tas atvare debesi ir eme pilti lietu,Ir
  saules krosni išpute, kad ji karšciau
  spindetu.Ir visa kaima sujauke ir duko be
  galvos,Ir trankes, klausinedamas, kokios ji bus
  spalvos.
• Ir nutare nelaukusi pražyst gele gera,Ir plyšo
  dregno pumpuro žalia skara, -Gele baltai pražydo
  ir balta gele taLingavo vejas šaukdamas Balta,
  balta, balta!

11
Pasaka

• Pro dumus traukinio, pro vielas telefono, Pro
  užrakintas geležies duris, Pro šalta žiburi,
  beprotiškai geltona, Pro karšta ašara, kuri
  tuojau nukris, Pro gerviu virtine, kuri i
  šiaure lekia, Pro gnomu požemiuose suneštus
  turtus - Atskrenda Pasaka, atogražu karšta
  plaštake, Ir mirga margas spinduliu lietus.
  Septynias mylias žengia vaiko koja. Našlaites
  neliecia vilkai pikti. O Egles broliai dalgiais
  sukapoja Jos vyra Žalti juros pakrašty. Voras
  su trupiniu i dangu kelias. Kalba akmuo ir medis
  nebylys. Ir ieško laimes, ant aklos kumeles Per
  visa žeme jodamas, kvailys. Pasaulis juokiasi,
  paspendes savo tinkla Ant žemes vieškeliu,
  takeliu ir taku. Klausau, ka Pasaka man gieda
  kaip lakštingala, Pasauliu netikiu, o Pasaka
  tikiu.

12
ŽEMININKAI

• Išeivijos poetu sajudis, 1951 m. JAV išleides
  naujosios lietuviu išeiviu poezijos antologija
  Žeme (redaktorius Kazys Bradunas).
• Žemininkams dažniausiai priskiriami penki
  poetai Juozas Kekštas, Kazys Bradunas, Alfonsas
  Nyka-Niliunas, Henrikas Nagys ir Vytautas
  Macernis.
• Egzodas žemininkams tai ne vien tiesiog namu,
  gimtojo krašto netekimas, bet egzistencinis
  išbandymas.
• Žanrai sonetas, elegija, vizija, simfonija.
• Žeme ne tiek prarastas gimtasis kraštas, kiek
  žmogiškasis pasaulis apskritai.
• Kokia žmogaus buvimo šiame pasaulyje
  prasmepagrindinis žemininku kuryboje keliamas
  klausimas.
• Esminis inašas i lietuviu literatura poetines
  kalbos reforma, suardžiusi dainingaji eilerašcio
  tipa, pakeitusi ji modernaus teksto strukturomis,
  semiantis patirties daugiausia iš prancuzu ir
  austru vokieciu lyrikos, kuriant modernaus
  teksto klasika.

13
Kazys Bradunas (1917-2009)
14

• 1944 m. pasitrauke iš Lietuvos ir apsigyveno
  JAV, Cikagoje. Cia aktyviai dalyvavo kulturineje
  veikloje, redagavo Aidus , Literaturinius
  lankus, dirbo leidinyje Draugas. 1995 m.
  grižo i nepriklausoma Lietuva. Apdovanotas
  Didžiojo Lietuvos kunigaikšcio Gedimino IV
  laipsnio ordinu, 1992 m. Nacionalines premijos
  laureatas. K. Bradunas išleido 16 poezijos
  rinkiniu, kritikos darbu (vienas iš ju - Lietuviu
  egzodo literatura 1945-1990 (1992)). Redagavo
  žurnala Aidai.

15
Kurybos bruožai

• Jauciamos benamio nuotaikos ypac eilerašciu
  knygoje ,,Svetimoji duona.
• Pabegeli supa svetimi laukai ir svetimas oras,
  ten ir duona svetima, nes ji ne paciu užauginta,
  ogauta iš kitu ranku. 
• Tremtiniu nešildo svetimo židinio šiluma,
  vaidenasi gaisruojanti teviške. Poetas nuolat
  prisimena,, paliktuosius namus, piliakalnius,
  kapelius, javu laukus. Daugelyje eilerašciu
  vardinama tai, kas palikta, ko ilgimasi.
• J. Grinius - ,, Bradunas ne gamtos, o žemes
  poetas. Poetas turis žemesšventumo jausma.  
• Tai poetas, isipareigojes savo tautai, jos
  praeiciai.
• Filosofas A. Maceina yra pasakes, kad ,, K.
  Bradunas savo poezijoje peršoka tautine
  kasdienybe ir pasineria i pirmykšcius musu tautos
  elementus, i ana senovini matriarchalini
  sluoksni, susiformavusi dar iki krikšcioniškais
  laikais, taciau išlikusi musu tautos pasamoneje
  ligi šiol.

16
Henrikas Nagys 1920-1996
17

• Grižulas - H. Nagio poezijos rinktine, sudaryta
  paties autoriaus iš emigracijoje išleistu
  rinkiniu.
• Didesniu poezijos skirsniu pavadinimuose i akis
  krinta brolio akcentas.
• Pati bendriausia broliškumo prasme sako, kad
  žmones yra broliai ir seserys.
• H. Nagio poezijoje broliai yra tie, su kuriais
  eileraštis kalbasi.
• Broliškumo ivaizdžiai veda i kitus motyvus
  ilgesi, praradima, tauta, mirti, namus, gyvenimo
  prasmes ieškojima. Eilerašciuose poetine tikrove
  iškyla iš konkreciu detaliu, jas permainydama ir
  iprasmindama.

18

• Paklausykime Henriko Nagio eilerašciu.

19
Alfonsas Nyka-Niliunas (Gime 1919)
20

• A. Nyka-Niliunas yra filosofiškas poetas, bet jo
  filosofija iausta i sudetinga vaizda.
• Jo žmogus mastytojas, apmastantis sauleteki,
  saulelydi, mandolina, vaza, vejarodi.
• Poetui butis yra tarsi užkereta, neišsprendžiama
  misle, todel jo kuryboje sutinkame kaskart vis
  neaiškesnes, detališkesnes ir sunkiau suprantamas
  eiles.
• A. Nykos-Niliuno poezija kritikai dažnai vadina
  idejine (filosofine). Tai atkreipia demesi i
  poeto intelektualine nuotaika ir atskiria nuo
  lyriku.

21

• Paklausykime Alfonso Nykos-Niliuno eilerašciu.

22
Vytautas Macernis (1921-1944)
23

• Liudesiu alsuojantys sonetai, trioletai,
  eilerašciai, ju vertimai, vizijos, mintys - tai
  neikainojamas V. Macernio palikimas.
• Ypac domejosi Nyce jo darbuose Macerni trauke
  žmogaus dvasios didybes (antžmogio) idejos.
• 1944 m. rudeni V. Macernis ketino pasitraukti iš
  Lietuvos, taciau nespejo - spalio 10 d. poetas
  žuvo nuo atsitiktinio ir vienintelio ta diena
  kritusio sviedinio skeveldros Žemaiciu
  Kalvarijoje.
• Biciuliai iš nuorašu jo poezijos rinkini išleido
  užsienyje, o Lietuvoje ilgus metus V. Macernis
  buvo nežinomas, užmirštas.
• Sieke eilerašciais aprašyti visa žmogaus
  gyvenima.
• Kuryba prasminga. Užburia nuostabiu
  apipavidalinimu, dailiai nušlifuotu rimu ir -
  pagaliau - nuoširdumu.
• Gyvenimas - tai aukštosios akimirkos, kuriu metu
  žmogus išsiskleidžia visatos pilnatveje. Jos
  vienos padaro žmogaus gyvenima tikrai vertinga. O
  mano didžiausias troškimas yra visus išmokyti
  geist tu aukštuju akimirku.

24
BEŽEMIAI

• Bežemiais salygiškai vadinama poetu karta, i
  lieratura atejusi po žemininku, debiutavusi ir
  subrendusi jau išeivijoje.
• Kele visu pirma estetinius, o ne patriotinius ar
  visuomeninius reikalavimus.
• Žemininku poezijoje svarbi praradimo tema.
• Bežemiai egzili suvokia kaip visiška tuštuma,
  gryna nebuti.
• I Dieva žiurima kaip i abstraktu principa, kuris
  niekaip nesusijes su konkretaus žmogaus likimu.
• Svarbi mirties tema.
• Esminis pasaulejautos bruožas - abejone,
  nepasitikejimas iš anksto žinomomis tiesomis.
  Bendrumo, solidarumo su kitais žmonemis jausmas,
  atsakomybe už kita asmeni.

25
Algimantas Mackus (1932 -1964)
26

• Pasirode Algimanto Pagegio
• Poetas tremti traktuoja kaip išuki tradiciniam
  poezijos supratimui .
• Remiasi liaudies stilistika ir krikšcioniška
  simbolika. Taciau visa tai deformuojama .
• Šokiravimu siekiama sukresti, priversti žmogu
  blaiviai, be iliuziju pažiureti i savo gyvenima.
  Ironija, sarkazmas-tokio blaivaus požiurio
  ženklas.
• Dievas ir mirtis-dvi pagrindines A.M poezijos
  temos. Mirties beprasmiškumas yra suvokiamas
  kaip išukis, nebeleidžias besalygiškai pasitiketi
  Dievu. Jis neneigia Dievo, bet kalba apie žmogaus
  prasilenkima, nesusitikima su juo.
• Dažnas apvaliu, ovaliu kampuotu formu kontrastas
  (tai harmonijos ir jos suirimas).

27
Liune Sutema(Zinaida Nagyte-Katališkiene) g.
1927
28

• Isipareigojimas tikrovei-tokiai, kokia ji yra.
  Tikrove yra aiški, žeidžianti.
• Kalba ne tokia drastiška.
• Nuoseklus poetinis pasakojimas, kuriame lyrinis
  subjektas dažnai yra ir pasakotojas, ir veikejas.
  
• Eilerauciuose derina realistines detales,
  aprašyma ir tautosakos, mitologijos
  elementus(megstama saules, menulio, vandens
  simbolika, pasakos-tik be laimingos
  pabaigos-situacija).
• Svarbus lyrinio subjekto bruožas-atvirumas kitam
  žmogui, meginimas ji suprasti,tapti jam
  prieglobsciu.
• Eilerašciuose intymus kreipimasis i kita žmogu.
• Ryškus globos, saugojimo motyvas.

29

• Paklausykime Liunes Sutemos eilerašciu.

30
Jonas Mekasg.1922

• Garsaus avangardinio meno kurejas, poezijoje
  debiutavo panašiu laiku kaip ir
  žemininkai-1948m.JAV išleido eil.rinkini"Semeniški
  u idiles".
• Viena svarbiausiu jo eilerašciu temu-žmogaus ir
  žemes, žmogaus ir gamtos ryšys.
• Megsta eksperimentines formas.
• Pasaulyje pripažšistamas kaip amerikietiškojo
  avangardo kino krikštatevis.

31
Birute Pukeviciuteg.1923

• Labiau žinoma kaip prozininke, autobiografiniu
  romanu"Aštuoni lapai",1956 ir "Devintasis
  lapas",1982 autore.
• Atvira erotine eilerašciu tematika,
  moteriškosios patirties išsakymas.
• Poezijai budingi fantastiški vaizdai.
• Eileraštis dažniausiai kaip dramatiška
  spektaklio scena, kurioje lyrinis subjektas i
  kažka kreipiasi.

32
Atsakykite i klausimus

• 1. Žemininku kurybos laikotarpis
• a) 5-asis dešimtmetis,
• b) 5-6-asis dešimtmeciai,
• c) 9-asis dešimtmetis.
• 2. Poetai žemininkai buvo
• a) V. Macernis, A. Škema, K. Bradunas, A.
  Nyka-Niliunas,
• b) H. Nagys, V. Macernis, J. Aistis, K.
  Bradunas,
• c) K. Bradunas, J. Kekštas, A. Nyka-Niliunas, H.
  Nagys, V. Macernis.
• 3. Išvardykite bent tris žemininkams budingus
  kurybos bruožus.
• 4. Žemininku kurybos rinktine
• a) Poezijos antologija Žeme,
• b) Žmogaus prasmes žemeje poezija,
• c) Poezijos pavasaris.
• 5. Žemes" poetu šukis
• a) Atgal i gamta,
• b) Menas žmogui,
• c) Išejusiems negrižti.
• 6. Broliškumo poetas
• a) J. Kekštas,

33
Užduotis

• Pasirinkti viena egzodo poeta. Išsamiau, detaliau
  apžvelgti jo kuryba ir tai, kas jai budinga.
  Paruoškite pranešima draugams.
• Išmokite atmintinai viena pasirinkto autoriaus
  eilerašti.

34
Naudoti šaltiniai

• www.rasyk.lt
• http//ualgiman.dtiltas.lt
• www.tekstai.lt
• Rašytoju balsai. 1-2 d. Lietuvos radijas, 2002.
• Dokumentinis filmas Bernardas Brazdžionis.
  Sugrižimas (rež. Algirdas Tarvydas), 1997.
• Tutlyte, Ruta. Eileraucio skaitymas. V., 1996.