UЋKRECIAMOS LIGOS MOKYKLOJE

1
UŽKRECIAMOS LIGOS MOKYKLOJE
Dr. Doc. SAULIUS CAPLINSKAS Užkreciamuju ligu ir
AIDS centro direktorius Mykolo Romerio
Universiteto docentas Saulius_at_ulac.lt
2
Kas yra užkreciamosios ligos?

• Žmoniu užkreciamosios ligos tai užkreciamuju
  ligu sukeleju ir/ar ju toksinu sukeltos žmogaus
  ligos, kuriomis užsikreciama nuo žmoniu, gyvunu
  ar vabzdžiu arba per aplinkos veiksnius
• Užkreciamuju ligu sukelejai
• helmintai, grybai, bakterijos, virusai ir kiti
  patogeniniai mikroorganizmai

Doc. dr. Saulius Caplinskas
3
Epidemiologija sukelejo ekologija

• Sukelejo savybes
• Infekcijos šaltinio ypatybes
• Perdavimo mechanizmai
• Imlumas

Biologiniai veiksniai
Socialine aplinka
Doc. dr. Saulius Caplinskas
4
Užkreciamuju ligu ir ju sukeleju valstybes
informacineje sistemoje renkami duomenys apie 82
UL pagal 8 UL grupes ir ju sukelejus
Lytiškai plintancios infekcijos, ŽIV nešiojimas
ir ŽIV liga
Kuno dangu infekcijos ir parazitozes
Tuberkulioze
Zoonozes
Duomenys apie pranešima (pranešimo gavimo data,
išsiuntimo data, ASPI, adresas, telefonas,
gydytojas) Duomenys apie ligoni (asmens kodas,
gyvenamoji vieta, lytis amžius, datos ,
diagnoze) Epidemiologiniai duomenys (užsikretimo
aplinkybes , rizikos faktoriai, imunizacijos
bukle , ligos baigtis , priemones židinyje,
gydytojo epidemiologo pavarde, telefonas)
Per maista ir vandeni plintancios užkreciamosios
ligos ir ligos, kuriomis užsikreciama per aplinka
Per krauja ar kita biologine medžiaga plintancios
infekcijos, virusiniai hepatitai B, C, D
Per ora plintancios užkreciamos ligos ir ligos,
kuriu išvengiama skiepijant
Ypac pavojingos ivežtines ir retos užkreciamosios
ligos
Duomenys apie asmeni (asmens kodas, diagnoze
pagal TLK-10, gydomas stacionare, skyriuje ,
gydomas ambulatoriškai, tiriamas pagal
epidemiologine butinybe , tiriamas del kitu
priežasciu , tiriamas del salycio su serganciu
asmeniu) PGR, serologiniai ir mikroskopiniai
tyrimai (PGR, TIF, NIF, IFA / ELISA, Imunoblotas,
mikroskopija, Netiesiogine hemagliutinacija
Duomenys apie išauginta sukeleja
(mikroorganizmo gentis, rušis , fagotipas,
biotipas, serotipas, kolicinotipas , iš
klinikinio bandinio ar aplinkos) Užkreciamuju
ligu sukelejo jautrumas antibiotikams
užkreciamuju ligu sukelejai
5
Užkreciamuju ligu dalis visu užregistruotu ligu
strukturoje Lietuvoje 2005 - 2009
2005
Metai
2006
2007
2008
2009
Visos naujai užregistruotos ligos
4 449 066
6190241
3 837363
3 677873
3 698291
Užkreciamosios ligos
692386
711202
717529
587754
752948
16,0
20,4
15,6
11,5
18,7
Procentai
Doc. dr. Saulius Caplinskas
6
Užkreciamuju ligu struktura Lietuvoje 2009 m.
Doc. dr. Saulius Caplinskas
7
Oro lašeliniu infekciju struktura 2009 m.
Kitos ligos meningokokine infekcija, virusinis
meningitas, bakterinis meningitas, pneumokokine
infekcija, haemophilus influenzae infekcija,
difterija, legionelioze, infekcine mononukleoze,
difterija, tymai, raudonuke, igimtas raudonukes
sindromas, kiaulyte,
8
Lietuvoje kasmet paskiepijama daug vaiku

• Nuo hepatito B ir TB - per 99 proc. naujagimiu
• Nuo difterijos, kokliušo, stabliges - apie 95
  proc. 1 metu vaiku
• Nuo poliomielito - daugiau nei 95 proc. 1 metu
  vaiku
• Nuo tymu, epideminio parotito, raudonukes - apie
  97 proc. 2 metu amžiaus vaiku.
• Paskiepijus 95 proc. vaiku ir kiti,
  nepasiskiepijusieji, yra saugesni, nes ligos
  sukelejas negali plisti

9
Suaugusiuju skiepijamai Lietuvoje

• Gyventojai gali pasiskiepyti nuo gripo, erkinio
  encefalito, kitu pavojingu ligu
• Prieš vykdamas i kelione, kiekvienas žmogus
  turetu sužinoti apie užkreciamuju ligu rizika ir
  galimas profilaktikos priemones
• Atsižvelgiant i kuria šali keliaujama,
  rekomenduojama skiepytis nuo hepatito A ir B,
  choleros, geltonojo drugio, viduriu šiltines ar
  kitu ligu

Doc. dr. Saulius Caplinskas
10
Doc. dr. Saulius Caplinskas
11
Doc. dr. Saulius Caplinskas
12
Kas yra su maistu plintancios užkreciamosios
ligos ir kaip ju išvengti

• Žarnyno užkreciamosios ligos ir maisto toksines
  infekcijos tai grupe užkreciamuju ligu,
  plintanciu per patogeniniais mikroorganizmais
  užteršta maista ir vandeni.
• Lietuvoje apie 3 UL sergamumo
• Klinikiniai šiu ligu požymiai priklauso nuo
• etiologinio faktoriaus, t.y. su maistu ar
  vandeniu patekusio i žmogaus organizma sukelejo
  (viruso, bakterijos ar parazito)
• sukeleju (toksino) kiekio
• ligonio amžiaus
• imunines bukles

Doc. dr. Saulius Caplinskas
13
Lietuvos tendencijos

• Nors bendras sergamumas turi tendencija dideti,
  taciau atskiru nozologines etiologijos infekciju
  tendencija skiriasi.
• Labiausiai didejo sergamumas
• salmonelioze,
• jersinioze,
• kampilobakterioze,
• rotavirusine,
• norovirusine infekcijomis.

Doc. dr. Saulius Caplinskas
14
Žarnyno infekciniu ligu struktura 2009 m.
Užkreciamuju ligu ir ju sukeleju valstybes
informacines sistemos duomenys
Doc. dr. Saulius Caplinskas
15
Užkreciamosios ligos be sienu

• Maisto paskirstymo globalizacija
• Patogenu patekimas i naujas geografines
  teritorijas
• Tarptautinis turizmas, nelegali migracija
• Sukeleju populiacijos pokyciai
• Žmoniu populiacijos pokyciai
• Gyvenimo budo pokyciai

Doc. dr. Saulius Caplinskas
16
Keletas faktu....

• Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis,
  mažiausiai 2 milijardai žmoniu, iš ju 1,5
  milijardo vaiku suserga nuo užteršto maisto
• Nuolat dideja Salmonella ir Campylobacter sukeltu
  infekciju skaicius
• Kasmet nuo diarejos pasaulyje miršta apie 3 mln.
  žmoniu
• Pietryciu Azijoje del bakterijomis užteršto
  maisto ir vandens kasmet miršta 1 mln. vaiku

Global and Local Food Safety Around the World.
Center for Science in the Public Interest, 2005
17
Situacija Europoje

• Vis didesne svarba pastaraisiais metais tarp visu
  diareju igyja maistu plintancios zoonozes. Kai
  kuriu zoonoziu (salmoneliozes, kampilobakteriozes,
  enterohemoragines ešerichiozes ir kt.)
  paplitimas nuolat dideja
• Del maisto paskirstymo globalizacijos kyla šiu
  ligu protrukiai, neretai apimantys keleta šaliu

Doc. dr. Saulius Caplinskas
18
....ir Europoje

• ES šalyse 2007 metais buvo užregistruota
• Virš 204 tukst. kampilobakteriozes atv.
• Virš 157 tukst. salmoneliozes
• Virš 3 tukst. VTEC infekcijos
• 8,8 tukst. jersiniozes atveju
• 2008 metais ES šalyse kilo 5332 protrukiai,
  siejami su nesaugiu maistu
• Juose sirgo daugiau nei 45 tukst. žmoniu
• Pagrindines protrukiu priežastys buvo Salmonella,
  maistu plintantys virusai, bakteriju toksinai

• Annual epidemiological report on communicable
  diseases in Europe, 2009
• The Community Summary Report on Trends and
  Sources of Zoonoses, Zoonotic Agents and
  foodborne outbreaks in the European Union in
  2008, The EFSA Journal (2010),

19
Oficialusis sergamumas ir faktinis paplitimas

• JAV, Anglijos, Airijos ir kt. šaliu mokslininku
  atlikti tyrimai parode didžiulius skirtumus tarp
  oficialiosios ŽI registracijos ir faktinio
  diareju paplitimo
• JAV 1996-1999 m. diareju paplitimas buvo 11 ,
  2000-2001 m. 5
• Airijoje 2000-2001 m. nustatytas paplitimas 4,5
  
• Kanadoje 2003 m. diareju paplitimas sieke 10

Herikstad H, Yang S, Van Gilder T, et al. A
population-based estimate of the burden of
diarrheal illness in the United States FoodNet,
19961997 are the rates of diarrhea increasing?
Epidemiol Infect 2002 129 Imhoff B, Morse D,
Shiferaw B, et al. Burden of self-reported akute
diarrheal illness in FoodNet surveillance areas,
19981999. Clin Infect Dis 2004 38 Communicable
Disease Surveillance Centre - Northern Ireland.
Acute gastroenteritis in Northern Ireland and the
republic of Ireland a telephone survey.
2003 Majowicz SE, Dore K, Flint JA, et al.
Magnitude and distribution of acute, self
reported gastrointestinal illness in a Canadian
community. Epidemiol Infect 2004 132
20
Oficialusis sergamumas ir faktinis paplitimas

• Lietuvoje 2004-2005 m. atliktas diareju paplitimo
  tyrimas parode, kad 5 apklaustuju asmenu (tyrime
  dalyvavo 1200 asmenu) turejo diarejos epizoda.
• Bendras visai LT populiacijai diareju skaicius
  butu ne mažiau 170 tukst. atveju kasmet.
• Oficialiai kasmet registruojame 15-20 tukst.
  diareju atveju

Doc. dr. Saulius Caplinskas
21
Sergamumas salmonelioze Lietuvoje ir kaimyninese
Baltijos ir Šiaures Europos šalyse 2000 2009 m.
Epinorth duomenys
22
Sergamumas Y.enterocolitica Lietuvoje ir
kaimyninese Baltijos ir Šiaures Europos šalyse

• Visuomenes sveikatos priežiuros specialistai
  susirupine del didejancio sergamumo ir
  jersinioze, kuris tarp kaimyniniu užsienio šaliu
  paskutinius 3 metus buvo taip pat didžiausias.
• ECDC duomenimis, vidutinis sergamumas jersioze
  Europoje paskutini dešimtmeti yra stabilus ir
  sergamumo rodiklis yra apie 2 atvejus 100
  tukstanciu gyventoju.

Doc. dr. Saulius Caplinskas
23
Sergamumas kampilobakterioze Lietuvoje ir
kaimyninese Baltijos ir Šiaures Europos šalyse
Doc. dr. Saulius Caplinskas
EpiNorth duomenys
24
Sergamumas kampilobakterioze Lietuvoje ir
kaimyninese Baltijos ir Šiaures Europos šalyse

• Campylobacter infekcija paskutinius 3 metus yra
  viena iš aktualiausiu problemu Europoje ir
  sergamumo rodikliai atskirose Europos šalyse yra
  didesni už salmoneliozes.
• Taciau sergamumas musu šalyje yra žymiai mažesnis
  už Europos vidutini.
• Manome, kad tokie sergamumo rodikliai Lietuvoje
  yra del nepakankamu mikrobiologines diagnostikos
  apimciu.

Doc. dr. Saulius Caplinskas
25
Šigelioze (bakterine dizenterija)

• Sergamumas šigelioze paskutinius 10 metu mažejo.
• Paskutinius 3 metus registruojami pavieniai šios
  infekcijos atvejai
• Neregistruojami ir šios infekcijos protrukiai,
  susije su ukininku pagamintais pieno produktais

Doc. dr. Saulius Caplinskas
26
Sergamumo žarnyno infekcijomis sezoniškumas

• Sergamumo intensyvumas atskirais metu sezonais
  priklauso nuo ligu etiologijos
• Sergamumas virusinemis infekcijomis turi
  išreikšta sezonini plitima žiemos pavasario
  menesiais
• Bakteriniu žarnyno infekciju daugiau
  registruojama vasaros rudens sezonais.

Doc. dr. Saulius Caplinskas
27
Auksinis stafilokokas

• Kai suserga daug ta pati maista valgiusiu žmoniu,
  paprastai paaiškeja, kad tas maistas buvo
  užkrestas toksišku auksinio stafilokoko štamu
  arba jo pagamintu toksinu.
• Tai antras iš dažniausiai pasitaikanciu
  apsinuodijimu maistu, kuris buvo laikomas
  nepakankamai žemoje temperaturoje.
• Dažniausiai stafilokoku buna užkresti šie
  produktai
• pienas, pyragaiciai ir tortai su kremu, majonezu
  paskanintos salotos.

Doc. dr. Saulius Caplinskas
28
Antibiotikams atsparus auksinis stafilokokas
dažniausiai sukelia ivairias odos infekcijas,
taciau gali pakenkti ir vidaus organams.
Doc. dr. Saulius Caplinskas
29
Bakterija E.coli

• Kai kuriu E.coli bakterijos štamu randama
  virškinamajame trakte. Tai visiškai normalu. Jie
  nesukelia jokiu ligu.
• Bet vandenyje ir užkrestame maiste, ypac
  nepakankamai termiškai apdorotame mesos farše,
  esantys štamai gali sukelti kraujinga diareja.
• Tik nedaugeliui, dažniausiai jaunesniems negu 5
  metu vaikams ir pagyvenusiems žmonems šios
  bakterijos gali sukelti gyvybei pavojinga
  komplikacija - hemolitini-uremini sindroma.

Doc. dr. Saulius Caplinskas
30
EHEC (VTEC) itrauktos i užkreciamuju ligu, kuriu
turi buti vykdoma epidemiologine priežiura
Europos Bendrijos šalyse, sarašaEuropos
Komisijos sprendimas Nr. 2000/96/EB
Doc. dr. Saulius Caplinskas
31
Rotavirusine infekcija

• Viena labiausiai visame pasaulyje paplitusiu
  uminiu virusiniu žarnyno infekciju
• Kasmet pasaulyje užregistruojama daugiau nei 100
  milijonu rotavirusu sukeltu viduriavimu epizodu
• Apie 25 mln. pacientu kreipiasi medicinos
  pagalbos
• Apie 2 mln. jaunesniu nei 5 metu amžiaus vaiku
  gydomi ligoninese
• ES šalyse kasmet suserga apie 3,5 mln vaiku iki
  5 metu amžiaus , 700 tukst. kreipiasi medicinos
  pagalbos, apie 90 tukst. gydomi ligoninese, apie
  200 miršta.

Doc. dr. Saulius Caplinskas
32
Norovirusine infekcija

• JAV apie 200 mln. diareju epizodu kasmet
• 600 tukst. hospitalizuojama
• 3 tukst. mirciu atveju
• Europos šalyse 5-17 tarp visu diareju, iš ju
  5-7 atveju hospitalizuojami
• Lietuvoje 2005 m.-447 atv., 2006 m. 190 atv.
• Lietuvoje paplitimas/sergamumas nežinomas del
  nepakankamos diagnostikos

33
Virusiniu hepatitu sukelejai

• Hepatito A virusas
• Hepatito B virusas
• Hepatito C virusas
• Hepatito D virusas
• Hepatito E virusas
• Hepatito F, G, X virusai ???

Doc. dr. Saulius Caplinskas
34
HAV paplitimas

• Lietuva vidutinio endemiškumo šalis.
• Kasmet pasaulyje registruojami apie 1.4 mln nauju
  atveju ir milijonai besimptominiu ligos atveju
  lieka neregistruoti, ypac vaiku tarpe.
• Kasmet pasaulyje suserga apie 10 mln. Ir iki 90
  infekcijos eiga subklinikine
• Paplitusi besivystanciose šalyse del blogos
  higienos
• Infekcija niekada neprogresuoja ir netampa letine
• Lietuvoje buna iki 20 uminiu susirgimu atveju,
  daugiausiai - ivežtiniai

Doc. dr. Saulius Caplinskas
35
Keletas faktu apie hepatita A

• Plinta per nešvariomis rankomis užkresta maista1
• Kuo jaunesnis amžius tuo ligos eiga yra sunkesne2
• arba sergamumas ir mirtingumas atvirkšciai
  proporcingas amžiui
• Tai susirgimas, kuriuo labai dažnai serga
  keliaujantys i kitas šalis, esancias už Europos
  ribu
• keliautoju infekcija35
• Tai susirgimas, kuri galima kontroliuoti skiepu
  pagalba 35

1. WHO, Hepatitis A, WHO/CDS/CSR/EDC/2000.7 2.
CDC, Hepatitis surveillance report 61, 2006 3.
CDC, Travelers health yellow book, 2007 4.
Steffen, et al. JAMA 1994 272 8859 5. Steffen,
et al. Int J Antimicrob Agents 2003 21 17580
36
Susirgimu virusiniais hepatitais skaicius
Lietuvoje

• Susirgimu hepatitais A skaicius nuo 2006 metu
  mažejo (gelsvi stulpeliai 2006 m 98 atvejai,
  2007 m 23, 2008 21).
• Pastaba pateikti oficialiai registruoti
  atvejai manoma kad susirgimu Lietuvoje yra
  daugiau, nes dalis perserga besimptome ligos
  eiga.
• Taciau šis susirgimu skaiciaus mažejimas sukuria
  paradoksalia situacija
• Mažejant sergamumui šia liga, dideja protrukiu ir
  sunkios ligos eigos rizika

Doc. dr. Saulius Caplinskas
37
HAV protrukiai Europoje 1996-2008

• 2004m. Belgija,
• 252 žmones (maistas)
• 2002m. Helsinki,
• 385 žmones
• 2004m. Vokietija,
• 219 žmoniu grižusiu
• iš Egipto
• 2004m. Campania,
• P.Italija, 615 žmoniu
• (moliuskai)
• 2004m. Oslo,
• Bergen, Norvegija,
• 150 žmoniu

• Lietuva 2006m. Sausis-kovas 61 atvejas
• Latvija 2008m. 2235 atvejai
• Cekija 2008m. 1233 atvejai
• Slovakija 2008m.
• 569 atvejai

Doc. dr. Saulius Caplinskas
38
Kaip rodo American Liver Foundation 2002 m.
JAV atliktas tyrimasdaugelis tevu nežino, kas
yra hepatitas A, kiek jis pavojingas ar kaip
plinta, nors 96 proc. tevu isitikine, kad vaikai
turetu buti skiepijami nuo visu infekciniu ligu,
nuo kuriu gali apsaugoti vakcinos.43 proc. tevu
nežino apie hepatito A keliama pavoju sveikatai
komplikacijas kepenims ar net mirties galimybe.
Tevai nežino apie hepatita A, todel neivertina jo
rizikos
Suteikime tevams žiniu apsaugokime vaika nuo
hepatito A rizikos!
www.liverfoundation.org
39
Hospitalizavimo del žarnyno infekciju apimtys
Lietuvoje 2004-2009 m.

• Palyginus su kitomis Europos šalimis, Lietuvoje
  dauguma asmenu, kurie kreipiasi medicinos
  pagalbos del žarnyno funkcijos sutrikimu, yra
  gydomi stacionarias asmens sveikatos paslaugas
  teikianciose istaigose.
• Oficialiosios statistikos duomenimis, apie 80
  proc. susirgusiuju žarnyno infekcijomis kasmet
  gydomi ligoninese.
• Tuo tarpu kitose Europos šalyse, JAV
  hospitalizavimo apimtys del šiu ligu tesiekia iki
  50 proc.

Doc. dr. Saulius Caplinskas
40
Kas dažniausiai serga? Sergamumas žarnyno
infekcijomis amžiaus grupese (vidut. 2005-2009 m.)

• Susirgimai registruojami visose amžiaus grupese,
  taciau didžiausi sergamumo rodikliai yra vaiku
  iki 6 metu amžiaus grupese, ir priklausomai nuo
  ligos etiologijos yra nuo 5 iki 20 kartu didesni
  už vidutinius šalies rodiklius.
• Susirgus vaikui tevai dažniausiai kreipiasi
  medicinos pagalbos, be to tokio amžiaus vaikai
  imlesni šioms infekcijoms, jie neturi pakankamai
  higienos igudžiu.

Doc. dr. Saulius Caplinskas
41
Kur dažniausiai užsikreciame? Užsikretimo žarnyno
infekcijomis vieta 2009 m. (ligoniu apklausos
duomenys)
Doc. dr. Saulius Caplinskas
42
Nuo ko dažniausiai užsikreciame? Salmoneliozes
rizikos veiksniai 2009 m. (ligoniu apklausos
duomenys)
43
Campylobacter infekcijos rizikos veiksniai

• Kampilobakterioze plinta per vištienos, mesos
  produktus, taip pat nevirinta, nepasterizuota
  piena ir jo produktus.
• Ne zoonozemis (šigelioze, virusinemis žarnyno
  infekcijomis) dažniausiai užsikreciama žmogaus
  rankomis užterštu maistu žaliaviniu pienu ir iš
  jo pagamintais produktais, mišrainemis,
  salotomis, taciau dažniausiai maistu, kuris
  vartojamas be papildomo apdorojimo šiluma.
• Šios infekcijos šeimose bei vaiku ugdymo
  istaigose neretai išplinta ir per buitini
  kontakta.

Doc. dr. Saulius Caplinskas
44
Kas yra maistu plintanciu infekciniu ligu
protrukis?

• Maistu plintancios infekcines ligos protrukis
  tai sergamumas, stebimas tam tikromis salygomis,
  esant dviems ir daugiau epidemiologiškai
  susietiems žmoniu tos pacios ligos atvejams, arba
  situacija, kada stebimas atveju skaicius viršija
  iprastinius skaicius ir kur atvejai yra susije,
  arba galimai susije su tuo paciu maistu
• Europos parlamento ir tarybos direktyva
  2003/99/eb

Doc. dr. Saulius Caplinskas
45
Maistu plintanciu protrukiu etiologija ES šalyse
2008 m.
EFSA Journal 2010 8(1)1496 26/368
46
Žarnyno infekciniu ligu protrukiu etiologija
Lietuvoje 2009 m.
Iš viso 173
Doc. dr. Saulius Caplinskas
47
Žarnyno infekciniu ligu protrukiu vieta 2009 m.
Doc. dr. Saulius Caplinskas
48
Išvados

• Bendroje užkreciamuju ligu strukturoje žarnyno
  infekcijos vidutiniškai sudaro apie 3 proc.
• Virusiniu žarnyno infekciju lyginamoji dalis
  bendroje strukturoje per paskutinius 10 metu
  padidejo iki 38 proc.
• Nenustatytos etiologijos bakterines žarnyno
  infekcijos sudaro vidutiniškai apie 40 proc. visu
  atveju
• Apie 70 proc. susirgusiuju asmenu užsikrecia namu
  aplinkoje

Doc. dr. Saulius Caplinskas
49
Lietuvos tendencijos

• Sergamumas paskutinius 10 metu buvo nepastovus,
  taciau statistiškai patikimai didejo.
• Ši didejimo tendencija rodo, kad musu šalyje yra
  aktyvus fekalinis-oralinis infekciju perdavimas
  ir nepakankamai atliekama specifine laboratorine
  diagnostika.

Doc. dr. Saulius Caplinskas
50
Dažniausiai blogai nuplaunamos raudona
(blogiausiai) ir rožine spalva pažymetos šios
ranku vietos
Doc. dr. Saulius Caplinskas
51
Išvados

• Didžiausi sergamumo rodikliai vaiku iki 5 metu
  amžiaus grupeje
• Pagrindiniai salmoneliozes ir kampilobakteriozes
  rizikos veiksniai vištiena, kiaušiniai ir ju
  produktai
• Bakterines ir virusines žarnyno infekcijos turi
  budinga sezoniškuma
• Sporadiniai atvejai sudaro 90-95 proc. visu
  atveju
• Sumažejo protrukiu, susijusiu su viešojo
  maitinimo ir prekybos imonemis

Doc. dr. Saulius Caplinskas
52
Išvados

• Pagrindines protrukiu priežastys
• Netinkamas maisto tvarkymas namuose bei maisto
  tvarkymo subjektuose
• sudaromos salygos užkratui maiste pasidauginti
  iki sveikatai pavojingos dozes
• -- sudaromos salygos maisto užteršimui
• -- netinkamai nukenksminamas užkratas ir kt.
• Asmenines bei maisto tvarkymo higienos nepaisymas
  namuose, vaiku ugdymo istaigose, maisto tvarkymo
  imonese

Doc. dr. Saulius Caplinskas
53
HBV paplitimas

• Pasaulyje užsikrete 350 mln. (apie 6)
• kai kuriose šalyse iki 10 (Azija)
• 30 atveju infekcija tampa letine vaikams
• 5 atveju suaugusiems
• Lietuvoje paplitimas apie 1
• uminiu susirgimu iki 100 atveju
• Svarbi kepenu cirozes priežastis
• Pagrindine kepenu vežio priežastis
• Vakcina valdoma infekcija
• Nuo 1998 m. vakcina itraukta i Lietuvos NIP

Doc. dr. Saulius Caplinskas
54
HCV paplitimas

• Pasaulyje užsikrete 200 mln. (apie 3)
• kai kuriose šalyse iki 20 (Egipte)
• 4 mln. iš ju Europoje
• Kasmet infekuojami apie 3-4 mln.
• 60-70 atveju infekcija tampa letine
• Lietuvoje paplitimas apie 3 (pagal anti-HCV)
• Uminiu susirgimu iki 50 atveju
• Pagrindine kepenu cirozes ir transplantacijos
  priežastis
• Svarbi kepenu vežio priežastis
• Letinio VHC gydymas taikomas 600 pacientu

Doc. dr. Saulius Caplinskas
55
Sergamumas uminiais HC ir HB Lietuvoje 1993
2009 metais
Šaltinis ULAC statistines ataskaitos forma Nr.
4
Doc. dr. Saulius Caplinskas
56
The incidence of reported hepatitis C cases in EU
and EEA/EFTA countries in 1995 2005 and The
incidence of HIV in Lithuania, 1993 - 2008
According to the WHO, the HCV prevalence in
Europe is estimated to be approximately 1
Source Merja Rantala , M JW van de Laar
Surveillance and epidemiology of hepatitis B and
C in Europe a review Eurosurveillance, Volume
13, Issue 21, 22 May 2008 and Center for
Communicable Diseases and AIDS, www.ulac.lt.
Doc. dr. Saulius Caplinskas
57
Umi VHC infekcija Lietuvoje pagal labiausiai
tiketina užsikretimo kelia 1993-2008
Šaltinis ULAC, www.ulac.lt.
Doc. dr. Saulius Caplinskas
58
HCV paplitimas dideles rizikos grupese Vilniuje
ŠNV
ŠNV
ŠNV
Kaliniai
Kaliniai
Kaliniai
KSD
KSD
KSD
Šaltinis ULAC, www.ulac.lt.
Doc. dr. Saulius Caplinskas
59
Išvados

• Vien tik 2009 metais atliktu serologiniu tyrimu
  duomenimis
• Lietuvoje gali buti apie 30 000 asmenu,
  užsikretusiu HB virusu ir
• Apie 100 000 asmenu HC virusu
• Didžiausias sergamumas VH 18-39 m. amžiaus
  grupese
• Pagrindinis HCV perdavimo budas yra ŠNV
• HB yra LPI, taciau ŠNV yra vienas iš svarbiausiu
  HBV infekcijos perdavimo budu

Doc. dr. Saulius Caplinskas
60
Tarpusavyje susije epidemijos
Asmuo
Dr. doc. Saulius Caplinskas
61
Pasaulines ŽIV epidemijos statusas

• Apie 30 mln. mire
• 3.100.000 ŽIV mirciu per metus
• 258.333 ŽIV mirciu per menesi
• 59.615 ŽIV mirciu per savaite
• 8.493 ŽIV mirciu per diena
• 170.000 - 250.000 cunamio auku
• Apie 42 mln. užsikretusiu
• Maždaug trecdalis infekuotuju yra 15-24 metu
  amžiaus
• Dauguma infekuotuju nežino, kad yra užsikrete ŽIV

Dr. doc. Saulius Caplinskas
Šaltinis UNAIDS, 2006
62
Pasaulines ŽIV epidemijos statusas

• Kasdien
• Apie 7 000 žmoniu užsikrecia ŽIV
• Apie 700 žmoniu užsikrecia ŽIV Rytu Europoje
• Estijoje diagnozuojami 2 ŽIV infekuoti asmenys
• Kaliningrado srityje diagnozuojama ne mažiau,
  kaip 1 asmuo
• Lietuvoje kas 4 diena nustatomas 1 ŽIV infekuotas
  žmogus
• Ketvirtas iš didžiausiu mirtinu žmonijos priešu
• Prognozuojama, kad per ateinancius 50 metu
  kiekviena minute 10 žmoniu mirs del AIDS

Šaltinis UNAIDS, 2006
Dr. doc. Saulius Caplinskas
63
Infekciniu ligu ir ŽIV epidemiologiniai skirtumai
Kodel ŽIV išlieka auganti problema ?
Nauji atvejai (sergamumas)
(Incidence)
Paplitimas (ligotumas)
X
ART
(Prevalence)

Besimptomi-ne infekcija

Saulius Caplinskas, MD, PhD
Mirtys
Mirtys
Gydymas
64
Sergamumas ir ligotumas / paplitimas

• Sergamumas (incidence rate or morbidity rate)
• Per metus nustatytu nauju ligos atveju ir tu metu
  vidutinio gyventoju skaiciaus santykis
• Ligotumas / paplitimas (prevalence rate)
• Asmenu, serganciu tam tikra liga arba turinciu
  tam tikra požymi, ir rizikos populiacijos nariu
  skaiciaus tam tikru laikotarpiu santykis
• Sveikatos statistikos vartojamas terminas
  ligotumas reiškiamas visu žinomu tam tikros ligos
  atveju ir vidutinio gyventoju skaiciaus santykiu

Doc. dr. Saulius Caplinskas
65
ŽIV papilimas (ligotumas) ir sergamumas 100 000
gyventoju Lietuvoje
2009 metu duomenys preliminarus
Dr. doc. Saulius Caplinskas
66
ŽIV/AIDS Lietuvoje
2010 10 01

• 1708 kumuliaciniu ŽIV atveju, iš ju
• 1234 (72.2) užsikrete vartodami intraveninius
  narkotikus, 238 (13.9) heteroseksualiu,
• 106 (6.2) homoseksualiu lytiniu santykiu
  metu,
• 129 (7.6 ) užsikretimo kelias nežinomas,
• 1 (0.06 ) perinatalinio ŽIV perdavimo atvejis.
• 291 (17 ) ŽIV infekuotu moteru,
• 1417 (83 ) vyru
• 252 AIDS,
• 190 ŽIV užsikretusiuju mire (85 is ju nuo AIDS)

Doc. dr. Saulius Caplinskas
67

• Iš viso Lietuvoje diagnozuota (1988-2010 10 01)
  1708 ŽIV užsikretusiu asmenu, iš kuriu 41 (2,4
  proc.) 15-18 metu amžiaus.

Doc. dr. Saulius Caplinskas
68
ŽIV užsikretusiuju pasiskirstymas pagal
užsikretimo buda, 15-18 metu amžiaus ir iš viso
Lietuvoje (2010 10 01)
Doc. dr. Saulius Caplinskas
69
Naujai registruoti ŽIV atvejai Baltijos
valstybese ir Lenkijoje 2000 2008 metais
(sk./milijonui gyventoju)
HIV/AIDS surveillance in Europe 2008, ECDC, WHO
Regional Office for Europe
70
Užsikretusiuju LPI Lietuvoje naudojimosi
prezervatyvais dažnis 2009 m.
Šaltinis ULAC, 2009
Dr. doc. Saulius Caplinskas
71
Chlamydia incidence 2009Reported cases per 100
000 population
gt 300 per 100 000
Doc. dr. Saulius Caplinskas
72
Chlamydia incidence 2000-09

• Reported cases per 100 000 population

• 350 000 cases in 2009
• Based on 8 countries that have reported
• 90 from four countries
• 60 of the total cases reported by only one
  country
• Heterogeneity in Europe exists re diagnostics,
  screening and epidemiological surveillance
• Interpretation is hampered by these differences

Based on Denmark, Estonia, Finland, Iceland,
Ireland, Latvia, Sweden, United Kingdom
73
Užsikretusiuju chlamidioze asmenu pasiskirstymas
pagal amžiaus grupes Lietuvoje 2009 metais
Doc. dr. Saulius Caplinskas
74
Užsikretusiuju chlamidioze pasiskirstymas pagal
socialines grupes Lietuvoje 2009 metais
Doc. dr. Saulius Caplinskas
75
Užsikretusiuju sifiliu pasiskirstymas pagal
amžiaus grupes Lietuvoje 2009 metais
Doc. dr. Saulius Caplinskas
76
Užsikretusiuju sifiliu pasiskirstymas pagal
socialines grupes Lietuvoje 2009 metais
Doc. dr. Saulius Caplinskas
77
Užsikretusiuju gonoreja pasiskirstymas pagal
amžiaus grupes Lietuvoje 2009 metais
Doc. dr. Saulius Caplinskas
78
Užsikretusiuju gonoreja pasiskirstymas pagal
socialines grupes Lietuvoje 2009 metais
Doc. dr. Saulius Caplinskas
79
Klebsiella pneumoniae - bakterija, kurioje pirma
karta buvo nustatytas NDM-1.
Naujojo Delio metalo beta laktamaze (NDM-1) 1
fermentas, suteikiantis bakterijoms atsparuma
didelei grupei beta laktaminiu antibiotiku.

• Kumarasamy KK, Toleman MA, Walsh TR, et al.
  (August 2010). "Emergence of a new antibiotic
  resistance mechanism
• in India, Pakistan, and the UK a molecular,
  biological, and epidemiological study". Lancet
  Infect Dis.
• doi10.1016/S1473-3099(10)70143-2.
  PMID 20705517.

80
Mokslu paremta praktikaEvidence based practice
Doc. dr. Saulius Caplinskas
Saulius Caplinskas, MD, PhD
Irma Caplinskiene
81
Epideminis procesas
Doc. dr. Saulius Caplinskas
82
Aš bijau! ! !
Lytiškai
Nepageidaujamo neštumo
plintanciu ligu
Dr. doc. Saulius Caplinskas