Title: PLA
1PLAŠTAKOS EKSTRAARTIKULINIU MINKŠTUJU AUDINIU
SINDROMU CHIRURGINIS GYDYMAS
- Dr. Kestutis Maslauskas
- Gyd. Donatas Samsanavicius
- KMUK Plastines ir rekonstrukcines chirurgijos
klinika
2Paskaitos tikslas.
- Supažindinti su
- riešo bei ulnariu tuneliniais sindromais
- Dupuytreno kontraktura
- stenozuojanciu tendinitu
- riešo ganglionu
3- RIEŠO KANALO SINDROMAS
- (RKS)
PRISTATYMA PARUOŠE GYDYTOJAS INTERNAS REMIGIJUS
VAICIULIS VADOVAS GYDYTOJAS KESTUTIS MASLAUSKAS
4ISTORIJOS APŽVALGA
- Riešo kanalo sindromo raida pasaulio medicinos
istorijoje atspindi kelios svarbiausios datos - James Paget (1854) klinikinio atvejo aprašymas.
- Pierre Marie Charles Foix (1913)
patomorfologinis tyrimas. - Herbert Galloway (1924) pirma nepublikuota
operacija. - James Learmonth (1933) pirma publikuota
operacija. - George Phalen RKS diagnostikos ir operacinio
gydymo populiarinimas.
5APIBREŽIMAS
- Riešo kanalo sindromas
- del vidurinio nervo suspaudimo riešo kanale
atsirandantis deginantis plaštakos bei pirštu
delnines puses skausmas, - jutimo susilpnejimas I-II-III pirštuose
- nykšcio pakylos raumenu atrofija.
6RIEŠO KANALO ANATOMIJA I
- Riešo kanalo sienos
- Riešo kanalu praeinacios strukturos
- Riešo kanalo paskirtis
- Vidurinio nervo anatomija ir funkcija
7RIEŠO KANALO SIENOS
- Riešo kanalas yra siauras netamprus
kaulinis-fibrozinis tunelis. - Tris jo sienas sudaro idubes iš riešo kaulu
sudarytas lankas. - Ketvirtoji siena yra skersinis riešo raištis,
arba arba lenkiamuju raumenu laikiklis
(retinaculum flexorum), kuris abipus tvirtinasi
prie riešo kaulu. - Raištis yra 2,5-3,5 mm storio. Jo plotis, kartu
ir kanalo ilgis, yra apie 3 cm.
8RIEŠO KANALU EINANCIOS SRUKTUROS
- Riešo kanalu eina dešimt strukturu
- ilgoji nykšcio lenkejo sausgysle
- II-V pirštu paviršines ir giliosios lenkeju
sausgysles - vidurinis nervas (n. medianus).
9RIEŠO KANALO PASKIRTIS
- Tai atrama isitempiancioms pirštu lenkiamosioms
sausgyslems todel ankštas tunelis tokio sanario
srityje neatsitiktinis. - Taip užtikrinamas pirštu judrumas ir jega bet
kokioje riešo padetyje. - Riešakauliai yra taip išsigaube, kad i riešo
kanalo giluma panirusios sausgysles atsiduria
visai šalia skersines riešo ašies. - Panašia paskirti turi ir pirštu lenkiamuju
sausgysliu fibrozines makštys, sudarytos iš
žiediniu ir kryžminiu raišciu.
10VIDURINIO NERVO ANATOMIJA IR FUNKCIJA
- Vidurinis nervas yra mišrus sensorinis ir
motorinis nervas. - Dilbyje jo pagrindine funkcija yra motorine, jis
inervuoja dauguma lenkiamuju raumenu. - Plaštakoje vyrauja sensorine vidurinio nervo
funkcija, tai pagrindinis plaštakos juntamasis
nervas. - Jo autonomine zona apima beveik visa darbini
delnini plaštakos paviršiu nykšti, smiliu,
vidurini piršta ir puse bevardžio piršto. - Tik mažylis ir puse bevardžio piršto inervuojami
alkuninio nervo.
11VIDURINIO NERVO ANATOMIJA IR FUNKCIJA
- Motorine vidurinio nervo funkcija plaštakoje, ne
taip kaip dilbyje, yra daug mažiau svarbi. - Motorine šakele atsišakoja iškart už riešo kanalo
ir inervuoja tik dali nykšcio didžiosios pakylos
raumenu, todel ir pažeidus nerva nykšcio
priešpastatymas išlieka.
12ETIOLOGIJA IR PATOGENEZE
- Nespecifinis tenosinovitas (sausgysliu dangalu
uždegimas) - Reumatinis arba kitoks specifinis tenosinovitas
- Infekcinis tenosinovitas
- Hormonines priežastys
- Traumos, artritas, navikai
13ETIOLOGIJA IR PATOGENEZE
- Spaudimas riešo kanale gali padideti dviem
patogeneziniais mechanizmais - padidejus kanalu einanciu strukturu apimciai
- sumažejus paties tunelio spindžiui
14EPIDEMIOLOGIJA
- Paplitimas. Kai kuriu autoriu duomenimis, riešo
kanalo sindromu serga apie 1 proc. visu
gyventoju. Gerokai dažniau serga tie, kurie dirba
fizini darba. - Lytine priklausomybe. Moterys serga šešis kartus
dažniau negu vyrai. Moterims liga dažnai
prasideda arba paumeja hormoniniu pokyciu
laikotarpiais neštumo, menopauzes metu, po
ginekologiniu operaciju. - Pacientu amžius. Pacientu amžius svyruoja nuo 13
iki 92 metu. Amžiaus vidurkis yra apie 52 metus.
15RYŠYS SU KITOMIS LIGOMIS
- Penktadaliui ligoniu, be RKS, pasireiškia ir kitu
rankos ligu - sausgysliu stenozuojantis tendovaginitas,
- kiti tuneliniai sindromai( alkunes kanalo ar
krutines angos sindromas).
16KLINIKINE DIAGNOSTIKA
- Ligonio skundai ir ju interpretacija
- Objektyvus duomenys
- Provokaciniai testai
- Tinelio simptomas
- Elektroneuromiografija (ENMG)
- Diferencine diagnostika
17LIGONIO SKUNDAI IR JU INTERPRETACIJA
- jutimo sutrikimai (hipestezija, hiperestezija,
anestezija, parestezijos), - naktine simptomatika (budinga tai, jog po
valandos ar keliu valandu iš miego prikelia
stiprus tirpimas ir deginantis riešo ir plaštakos
skausmas, sklindantis aukštyn link alkunes ar
peties),
18LIGONIO SKUNDAI IR JU INTERPRETACIJA
- sutrikes smulkiu daiktu suemimas (pagrindine šio
simptomo priežastis neurogenine motorinio
impulso sklidimo sutrikimas), - griebimo susilpnejimas (tendogeninis simptomas
patinusiu sinoviniu dangalu apsuptos lenkiamosios
sausgysles yra suspaustos riešo kanale, ju
slankiojimas suvaržytas), - rytinis pirštu sastingis ir plaštakos tinimas
(šio simptomo priežastis ne neurogenine, o
sausgysline - nakti ilgesni laika pabuve suveržti
siaurame kanale, sausgysliu dangalai
deformuojasi kanale jie suspausti, o abipus
kanalo išburke - tai sunkina pirštu judesius).
19OBJEKTYVUS DUOMENYS
- nykšcio pakylos raumenu atrofija (del stipraus
vidurinio nervo užspaudimo motoriniai impulsai
nepasiekia nykšcio pakylos raumenu, ilgainiui jie
atrofuojasi labiausiai i akis krinta trumpojo
nykšcio atitraukiamojo raumens m. abductor
pollicis brevis atrofija, nes šis raumuo yra
arciausiai paviršiaus)
20OBJEKTYVUS DUOMENYS
- inervuojamos zonos neurotrofikos sutrikimai
(kartu su juntamaisiais nervais eina simpatines
nervines skaidulos, inervuojancios prakaito
liaukas, kraujagysles, kitus audinius sutrikus
jutimui, paprastai sutrinka ir šios vegetacines
funkcijos sausa šerpetojanti nejautriu pirštu
oda, nudegimai nuo palyginti nekarštu daiktu,
savaime atsirandancios pusles su seroziniu
skysciu, pirštu pabalimas nuo menkiausios vesos
yra audiniu trofikos pažeidimai, atspindintys
sutrikusias nervo vegetacines funkcijas)
21OBJEKTYVUS DUOMENYS
- lokalus arba visos plaštakos patinimas (nors
uždegimas apima delnine puse, labiausiai patinsta
nugarinis paviršius tai yra del skirtingos
minkštuju audiniu strukturos delniniame ir
nugariniame plaštakos paviršiuje).
22PROVOKACINIAI TESTAI I
- Provokaciniai testai, tam tikromis padetimis arba
veiksmais padidina spaudima riešo kanale. Jie
per trumpa laika sukelia arba sustiprina tirpima,
o kartais ir skausma. Tokie veiksmai nesukeltu
jokiu sveikos rankos jutimu pokyciu. Ribines
riešo padetys (fleksija ir ekstenzija),
tiesioginis riešo srities spaudimas susiaurina
kanala ir padidina spaudima jame. - riešo hiperfleksija Phaleno testas,
- tiesioginis spaudimas McMurthry testas
- Testai atliekami apie 1 minute.
- Jei per toki laika testas nesukele tirpimo, jis
yra neigiamas. - Sergant RKS, provokaciniai testai nebutinai yra
teigiami.
23TINELIO SIMPTOMAS
- Tinelio simptomas tai parestezijos, sukeltos
perkutuojant nervo projekcija. - Jis placiai naudojamas nervo pažeidimo vietai
nustatyti ir regeneracijai ivertinti. - Jeigu nervo projekcijos perkutavimas sukelia
parestezijas, sklindancias žemyn i inervacijos
zona arba aukštyn pagal nervo eiga, simptomas
teigiamas.
24ELEKTRODIAGNOSTIKA
- Elektromiografija (registruojami skersaruožiu
raumenu bioelektriniai potencialai, ismeigus i
raumeni adatini elektroda arba uždejus elektrodus
ant odos virš raumens). - Elektroneurografija (matuojamas impulso sklidimo
greitis motorinemis ir sensorinemis nervo
skaidulomis). - Literaturos šaltiniuose rašoma apie sonoskopija
ir magnetinio rezonanso tyrima riešo kanalo
sindromui nustatyti. - Ir Lietuvoje šie metodai kartais naudojami RKS
diagnostikai.
25DIFERENCINE DIAGNOSTIKA
- Krutines angos sindromas (kai kada pasireiškia
kaip tipiškas RKS tirpimu vidurinio nervo
zonoje, budinga naktine simptomatika tokiais
atvejais atskirti liga gali padeti kruopšti
skundu analize, ne tik iprastiniu, bet visu
galimu provokaciniu testu atlikimas, pakartotine
konsultacija, pacientui atidžiai isidemejus
simptomus), - Alkunes kanalo sindromas (diferencijuoti padeda
kruopštus tirpimo zonos patikrinimas, patikslinta
informacija apie paciento naktinius veiksmus,
kuriais sumažinamas tirpimas ar skausmas), - Plaštakos sausgysliu uždegimas,
- Reumatoidinis artritas.
26GYDYMAS
- Konservatyvus gydymas,
- Chirurginis gydymas,
- Pooperacine taktika,
- Komplikacijos.
27KONSERVATYVUS GYDYMAS
- Reikalinga ramybe, taciau ne plaštakos
imobilizacija, o tolygus saikingas kruvis be
didesniu ir staigiu perkrovu. - Tinka nesteroidiniai vaistai, lokalios priemones
nuo uždegimo tepalai, kompresai, voneles su
druska, fizioterapines proceduros. - Steroidiniu preparatu (kenologo, hidrokortizono)
injekcijos i riešo kanala. - Kraujagysles pleciantys medikamentai.
28CHIRURGINIS GYDYMAS
- Ilgalaiki isisenejusi riešo kanalo sindroma lemia
negrižtami anatominiai pokyciai sustoreje
sausgysliu dangalai. Tokiu atveju vienintelis
budas spaudimui panaikinti yra chirurginis riešo
kanalo atverimas. - Tera vienas budas kanalui atverti skersinio
riešo raišcio perpjovimas, arba retinakulotomija.
- Nuskausminimas operacijai atlikti pasirenkamas
laisvai. - Vietine infiltracine nejautra yra parankiausia,
nes ji paprasta ir visiškai pakankama. - Galima rinktis ir petinio rezginio blokada ar
bendrine nejautra, taciau tokiu atveju
nuskausminimas gali buti sudetingesnis už pacia
chirurgine procedura. - Riešo kanalui atverti gali buti naudojamos
skirtingos metodikos didelis arba mažas
operacinis pjuvis, endoskopinis metodas.
29OPERACIJA
METODAS - per maža pjuvi pusiau uždaru budu
daroma retinakulotomija vietines 2 proc.
lidokaino nejautros salygomis
- Delno proksimalineje dalyje daromas išilginis 3-4
cm pjuvis per išilgine raukšle arba šalia jos. - Prapjaunama delno aponeuroze, m. palmaris brevis,
pasiekiamas skersinis riešo raištis. - Per toki pjuvi gerai matoma raišcio distaline
dalis ir kraštas. - Matomoji raišcio dalis prapjaunama, raišcio
kraštai prasiskiria. - Didele proksimaline raišcio dalis lieka nematoma.
- Po ja pakišamas lovetas zondas iš kanalo puses
prispaustas prie raišcio, zondas stumiamas
centrine kryptimi iki dilbio apacios kur pirštu
pajuntamas jo galas. - Zondo loveliu stumiant skalpeli, perpjaunama visa
likusi raišcio dalis. - Paprastai atliekama tik nervo dekompresija be
neurolizes, t.y. Tik atveriamas kanalas. Jei
susidares nervo sustorejimas pseudoneurinoma,
gali prireikti ir išorines neurolizes -
epineurotomijos
30POOPERACINE TAKTIKA
- Po operacijos ranka neimobilizuojama.
- Leidžiama laisvai judinti pirštus ir saikingai
rieša. - Iškart galima naudotis plaštaka valgyti,
rašyti, dirbti kompiuteriu ir kt. - Nepatartina dirbti sunkiu darbu.
- Pavojus praeina maždaug po menesio, tvirtejant
randui, kuris jungia prasiskyrusio raišcio
kraštus. - Reabilitacinis gydymas (kineziterapija,
fizioterapija) labiausiai reikalingas, jei RKS
užleistas ar pasikartojes.
31KOMPLIKACIJOS
- Žaizdos supuliavimas.
- Del netinkamai pasirinkto operacinio pjuvio
pažeidus vidurinio nervo delnine šakele, gali
susidaryti skausminga neurinoma. - Jei daroma neurolize, padideja galimybe nervui
prirandeti prie skersinio raišcio, o tai gali
sukelti nepageidaujamu reiškiniu. - Galimos endoskopinio kanalo atverimo
komplikacijos paviršinio arterinio lanko,
vidurinio ar alkuninio nervo šaku nupjovimas.
32LITERATUROS SARAŠAS
- Pagrindine literatura
- M. Minderis Riešo kanalo sindromas, 2005 m.,
Vilnius, - R. Luchetti, P. Amadio Carpal Tunnel Syndrome,
2007. - A.Staponas. Galuniu periartikuliniu audiniu ligos
ir tuneliniai sindromai. Vilnius, 1999 - Papildoma literatura
- D.Green. Operative hand surgery, New York,
Churchill Livingstone, 1988 - G. Barauskas ir kt. Chirurgija. Vilnius Charibde
, 2006
33ALKUNINIO KANALO NEUROKOMPRESINIS SINDROMAS
34APIBREŽIMAS
- Tai alkuninio nervo neuropatija del nervo
spaudimo rieše (Guyono kanale) bei žastikaulio
alkunineje vagoje
35EPIDEMIOLOGIJA
- Lyginant su riešo kanalo sindromu pasitaiko
reciau (santykiu 18) - Dažniau serga vyresnes kaip 40m. moterys
36ALKUNINIO NERVO ANATOMIJA IR FUNKCIJA
- Dilbyje eina kartu su a.ulnaris ir m.flexor carpi
ulnaris - Rieše pereina i Guyono kanala
- Proksimaliau os pisiforme skyla i paviršine ir
giliaja šakeles
37ALKUNINIO NERVO ANATOMIJA IR FUNKCIJA
- Paviršine šakele inervuoja
- M.brevis palmaris
- Hipothenar srities oda
- Smulkios šakeles IV-V pirštu delnine puse
- Gilioji šakele inervuoja
- m.abductor dig.minimi
- M.fexor dig. III profundus
38PRIEŽASTYS
- Nuolatinis šio srities traumavimas
- Intensyvus stereotipiniai pirštu ir riešo
judesiai - Peršaimai sutrikdantys audiniu mikrocirkuliacija
- Ganglionai
- Gerybiniai navikai
- Os pisiforme aseptine nekroze
- Riešo sanario uždegiminiai procesai
39PRIEŽASTYS
- Antrinai uždegiminiai reiškiniai sergant
- reumatoidiniu artitu
- Amiloidoze
- Endokrininiais ir medžiagu apykaitos sutrikimais
40KLINIKA
- Eiga leta,
- Deginantys skausmai
- IV-V pirštu parestezijos
- Skausmai ir parestezijos sustipreja nakti
- Surtinka IV-V pirštu atlenkimas ir pritraukimas
- Ilgainiui atsiranda hypothenar raumanu atrofija
- Skausmingas V piršto aktyvus atlenkimas
41DIAGNOSTIKA
- Palpuojant medialiau os pisiforme ar alkuniniame
kanale skausmas sustipreja - Perkutuojant šias sritis atsiranda skausmas ir
parestezijos - Diagnostikai padeda ENMG tyrimas
42GYDYMAS
- Konservatyvus gydymas neefektyvus
- Operacija analogiška riešo kanalo sindromo
gydymui riešo srityje - Alkunes srityje operuojama laidineje ar
bendrineje nejautroje. Operacijos metu
praskiriamos flexor carpi ulnaris skaidulos
43 DUPUYTRENO KONTRAKTURA
44Apibrežimas
- Tai delno fascijos (aponeurozes)
- fibroproliferacine liga, formuojanti pirštu
fleksine kontraktura.
45Kitos fibromatozes
- Krumpliu balneliai (knuckle pads, Garod liga)
- Pado fibromatoze (Lederhose liga)
- Varpos fibromatoze (Peyronie liga)
46Epidemiologija
- Pacientu amžius vyrauja tarp 40-60m.
- Vyrai serga 10 kartu dažniau nei moterys.
- Juodaodžiai serga retai.
47Etiologija
- Tikslios Dupuytreno kontrakturos priežastys nera
aiškios. - Ivairiu studiju metu yra nustatyti galimi
predisponuojantys ligos faktoriai.
48Predisponuojantys faktoriai
- Genetiniai faktoriai Zf9 geno transkripcijos
sutrikimas, kuris didina augimo faktoriaus (TGF-ß
1) ir cytokinu kieki, kurie skatina fibroblastu
proliferacija. - Trauminis plaštakos sužalojimas bei vidines
hemoragijos - Alkoholio vartojimas
- Rukymas
- Cukrinis diabetas
- Epilepsija ir antiepilepsiniu vaistu vartojimas
- Didelis darbo kruvis plaštakoms
49Patogeneze
- Formuojantis Dupuytreno kontrakturai delno
aponeuroze pradeda randeti. - Randinis audinys sudarytas iš padidinto
nesubrendusio III tipo kolageno kiekio. - Dupuytreno ligos fibroblastai turi pakitusi
aktino kieki bei sutrikusi kontraktiliškuma.
50Patogeneze
- Proliferuojant fibroblastams pradžioje atsiranda
mazgeliai, i procesa itraukiami aplinkiniai
poodiniai audiniai bei oda. - Procesui pleciantis formuojasi pakitusios
randines delno aponeurozes stygos, nueinacios i
pirštus. - Formuojasi kontraktura.
51Klinika
- Galimas skausmas mazgu srityje.
- Sutrikusi i procesa itrauktu pirštu funkcija
pilna aktyvi ir pasyvi piršto ekstenzija
negalima. - Pirštas fleksineje padetyje.
- Galimi jutimu sutrikimai pirštuose
52Diagnostika
- Anamneze
- Klinika
- Apžiura
- Apciuopa
53Diferencine diagnostika
- Reumatoidiniai mazgeliai
- Plaštakos ganglionai
- Plaštakos minkštuju audiniu tumorai
- Piršto sanariu kontraktura del stenozuojancio
tenosinovito, sausgysliu pažeidimo
54Gydymas
- Konservatyvus praktiškai nenaudojamas,
neefektyvus. - Chirurginis - vienintelis efektyvus gydymo
metodas.
55Indikacijos operacijai
- Stalo-delno testas
- Metakarpofalanginio sanario kontraktura 30
- Proksimalinio interfalanginio sanario kontraktura
20 - Delne esantys mazgai trukdo dirbti
56Operacijos tikslai
- funkcijos pagerinimas
- deformacijos pašalinimas (sumažinimas)
- Recidyvo galimybes sumažinimas
57Operacinis gydymas
- Subkutanine ar sritine aponeurektomija
operacijos metu pašalinama fibromatoziškai
pakitusi delno aponeuroze. - Radikali aponeurektomija
- Amputacija
58Pooperacinis gydymas
- Pirštu imobilizacija esant dideliai kontrakturai
(2 sav.) - Žaizdoms sugijus, pradedama plaštakos
reabilitacija gydomosios mankštos bei
fizioterapines proceduros
59Komplikacijos
- Nervo pažeidimas
- Piršto kraujotakos sutrikimas
- Pooperacine hematoma
- Infekcija
- Recidyvas (0-71)
60RIEŠO GANGLIONAS
61Apibrežimas
- Tai gelio konsistencijos turiniu pripildytas
darinys susijes su sanario kapsule, sausgysle ar
sausgysliu dangalais
62Etiologija
- Nera pilnai aiški
- Galimai atsiranda del jungiamojo audinio ir
kolageno mukoidines degeneracijos - Traumos ar uždegimo salygota mucino
hiperprodukcija
63Paplitimas
- Ganglionai sudaro apie 50-70 visu plaštakos
dariniu - Dažniausiai atsiranda 20 40 metu pacientams
- Moteru - vyru santykis 2,61
- 38-58 ganglionu išnyksta netaikant jokio gydymo
64Diagnostika 1
- Ciuopiamas nedaug paslankus, elastingas, nežymiai
skausmingas darinys
65Diagnostika 2
66Indikacijos gydymui
- Skausmingumas
- Aktyvumo ribojimas
- Kosmetines priežastys
- Parestezijos
- Silpnumas
67Gydymas
- Darinio suardymas smugiuojant (?)
- Kompresija
- Fenestracija
- Punkcija
- Punkcija kortikosteroidu ar hialuronidazes
injekcijos - Operacija
68STENOZUOJANTIS TENDINITAS
69Stenozuojantis tendinitas
- Sinonimai
- pirštu žiedinio raišcio stenozuojantis
ligametitas - mazginis tendovaginitas
- spragsintis pirštas
- spyruokliuojantis pirštas
- Noto liga
70ISTORIJOS APŽVALGA
- Pirmasis 1850 apraše Notta
- 1955m. Nelaton pavadino spyruokliuojanciu pirštu
- Šis terminas naudojamas klinicistu (trigger
finger, spring finger)
71ETIOLOGIJA
- Etiologija nera visiškai aiški
- Pirminiai patologiniai pokyciai atsiranda
sausgysleje ir jos makštyje ir tik po to
atasiranda antriniai žiedinio raišcio pokyciai - Pirmiau atsiranda žiedinio raišcio randejimas ir
stenoze, o sausgysles pokyciai antriniai
72 PATOGENEZE
- Liga išprvokuoja pastovi plaštakos traumatizacija
- Del reaktyvinio uždegiminio ir fibroziškai
pakitusio žiedo traumavimo atsiranda sausgysles
pakitimai (mazgeliai, nelygumai) - Pakitusiai sausgyslei slankiojant pro pakitusi
žieda dar dideja uždegimas, paburkimas bei
išryškeja spragsincio piršto klinika
73EPIDEMIOLOGIJA
- Paplitimas.
- Aptinkama ivairiame amžiuje
- Susijusi su rankomis atliekamu darbu
- Dažniau serga preciziška darba dirbantys
(juvelyrai, rašytojai) arba kai del darbo
plaštaka nuolat spaudžiama ir traumuojama - Dažniausia pažeidžiami I-IV pirštai
- Danžniau pakitimai aptinkami dešineje rankoje
- Lytine priklausomybe.
- Vienodai dažnai serga tiek vyrai, tiek ir moterys
74KLINIKINE DIAGNOSTIKA
- Ligonio skundai ir ju interpretacija
- Objektyvus duomenys
- Kiti tyrimai
- Diferencine diagnostika
75OBJEKTYVUS DUOMENYS
- Ligos eiga dažniau letine
- Pacientas jaucia maudima ar nestipru skausma
žiedinio raišcio srityje piršta lankstant ar
delne spaudžiant kieta daikta - Piršto spragsejimas gali atsirasti kartu su
skausmu ar po 3-4 sav. skausmui nurimus - Lenkiant piršta jauciamas pasipriešinimas, ši
nugalejus ivyksta spragtelejimas ir pirštas
susilenkia. - Toks pat spragtelejimas buna ir piršta tiesiant
- Spragtelejimas jauciamas tam tikroje piršto
padetyje po to judesiai buna laisvi - Palpuojant jauciamas slankiojantis mazgelis MP
srityje bei skausmingumas spaudžiant.
76DIFERENCINE DIAGNOSTIKA
- Artritas
- Sanario panirimas
- Dupuytreno liga
77GYDYMAS
- Konservatyvus gydymas,
- Chirurginis gydymas,
- Pooperacine taktika,
- Komplikacijos.
78KONSERVATYVUS GYDYMAS
- Rekomenduojam keisti darba
- Vengti plaštakos traumavimo
- Kenolog injekcijos
79CHIRURGINIS GYDYMAS
- Tikslingas kai neefektyvus konservatyvus gydymas
bei sutrikusi piršto funkcija
80OPERACIJA
- Operuojama vietineje nejautroje (sol. Lidocaini
1-5ml), dirbtines išemijos salygomis - Atliekamas skersinis ar istrižinis pjuvis MP
srityje delnineje puseje - Pasluoksniui praskiriami audiniai pasiekiant A1
žieda bei šis išilgai atveriamas.
81POOPERACINE TAKTIKA
- Po operacijos ranka imobilizuojama 24-48val.
- Po to leidžiama laisvai judinti pirštus ir rieša.
- Iškart galima naudotis plaštaka valgyti,
rašyti, dirbti kompiuteriu ir kt. - Nepatartina dirbti sunkiu darbu.
- Reabilitacinis gydymas (kineziterapija,
fizioterapija) labiausiai reikalingas, jei
tendinitas užleistas ar pasikartojes.
82KOMPLIKACIJOS
- Kraujavimas
- Žaizdos supuliavimas
- Simptomai išlieka nepilnai atverus žieda
83DE QUERVAIN LIGA
84Apibrežimas
- Mb. De Quervain - tai m. abductor pollicis longus
ir m. extensor pollicis brevis sausgysliu ir ju
makšciu uždegimas, salygojantis sutrikusia
sausgyliu funkcija.
85Epidemiologija
- Pacientu amžius vyrauja tarp 30-50m.
- Moterys serga 6-10 kartu dažniau nei vyrai.
- Del tipiniu nykšcio ir riešo judesiu dažnai serga
kudikius auginancios moterys.
86Etiopatogeneze
- Didelis darbo kruvis privercia sausgysles
stipriai isitempti, o dažnas judesys pro
rigidiška retinaculum sukelia trinti prasideda
uždegimine sausgysliu reakcija. Sausgysles
dangalai sustoreja, kanalas realiatyviai
sumažeja.
87Klinika
- Skausminga radialine riešo sritis.
- Skausmingi riešo ir nykšcio judesiai.
- Apsunkinti nykšcio judesiai, ypatingai
ekstenzija. - Galimas radialines riešo dalies paburkimas.
88Diagnostika
- Anamneze
- Klinika
- Apžiura
- Apciuopa (Finkelstein testas)
89Diferencine diagnostika
- Karpometakarpalinis artritas
- Intrakarpalinis (skafotrapeziotrapezoidinis)
artritas - Radiokarpalinis artritas
- Os scafoideum lužimas
90Gydymas
- Konservatyvus
- Chirurginis
91Konservatyvus gydymas
- Ramybe
- Imobilizacija
- Kortikosteroidu vietine injekcija
- Konservatyvus gydymas efektingas pradedant gydyma
per pirmas 6 ligos sav. - ?fektingumas iki 70-80
92Konservatyvaus gydymo komplikacijos
- poodiniu audiniu nekroze
- riebalinio audinio nekroze
- odos depigmentacija
- hipertrofinis randas
93Chirurginio gydymo indikacijos
- Neefektingas konservatyvus gydymas
- Nykšcio funkcijos sutrikimas
94Operacijos tikslai
- Skausminio sindromo mažinimas
- Nykšcio funkcijos pagerinimas
- Recidyvo galimybes sumažinimas
95Chirurginis gydymas
- Vietine nejautra
- 2 cm pjuvis 1-2 cm proksimaliau stipinkaulio
ylines ataugos - Tieseju retinakulumo (I guolio) atverimas