Lietuvos ir Europos Sajungos teisine baze, reglamentuojanti biokuro naudojima

1
Lietuvos ir Europos Sajungos teisine baze,
reglamentuojanti biokuro naudojima šilumos
tiekimo imonese

• Dr. Vaclovas Kveselis
• Lietuvos energetikos institutas
• 2006-09-26

2
ES uždavinys energetikos ir aplinkosaugos
politikoje - skatinti atsinaujinanciu energijos
šaltiniu naudojima.

• Tuo
• didinamas energijos tiekimo saugumas
• mažinamos šiltnamio efekta sukelianciu duju
  emisijos
• sukuriamos naujos darbo vietos
• sprendžiami regionu socialiniai - ekonominiai
  klausimai.

3
Pagrindiniai ES dokumentai

• Žalioji knyga Europos Komisijos paskelbtas
  pranešimas tam tikroje politikos srityje.
  Pradžioje tai dokumentas suinteresuotoms šalims,
  organizacijoms ar individams, kvieciantis
  dalyvauti konsultacijose ar debatuose. Kai kada
  Žalioji knyga suteikia pradžia istatyminio akto
  parengimui.
• Žalioji knyga Energija ateiciai
  Atsinaujinantys energijos šaltiniai
• (Communication from the Commission - Energy
  for the Future Renewable Sources of Energy -
  Green Paper for a Community Strategy. COM(96)
  576, November 1996)
• Šiame dokumente pirma karta keliamas uždavinys ES
  padvigubinti atsinaujinanciu energijos šaltiniu
  vartojima iki 2010metu. Jame pabrežiami šie AEŠ
  privalumai
• AEŠ vartojimas palengvina aplinkosaugos uždaviniu
  sprendima bei mažina CO2 emisijas energetikos
  sektoriuje
• AEŠ yra vietiniai ištekliai ir ju vartojimas
  mažina priklausomybe nuo energijos ir kuro
  importo
• AEŠ vartojimas didina gyventoju užimtuma,
  prisideda prie regionu vystymo bei mažina
  socialinius ir ekonominius skirtumus tarp ES
  regionu.

4
Pagrindiniai ES dokumentai

• Baltoji knyga yra dokumentas apie Europos
  Bendrijos siulomus veiksmus tam tikroje
  specifineje srityje. Dažnai ji išleidžiama po
  Žaliosios knygos pagrindu ivykusiu konsultaciju
  Europos lygyje.
• Baltoji knyga Europos Sajungos energetikos
  politika
• (White Paper An Energy Policy for the
  European Union COM(95) 682, December 1995)
• Šiame dokumente išdestyti pagrindiniai
  principai, kuriais remiantis formuojama vieninga
  ES politika energetikos srityje

5
Pagrindiniai ES dokumentai

• Baltoji knyga Energija ateiciai
  Atsinaujinantys energijos šaltiniai
• (Communication from the Commission - Energy
  for the future Renewable sources of energy -
  White Paper for a Community strategy and action
  plan. COM(97) 599, November 1997)
• Padeties analize
• ES priklausomybe nuo energijos importo 50.
  Tendencija 2020 m. gali padideti iki 70
• AEŠ indelis i ES energijos balansa nepriimtinai
  mažas, lyginant su techniniu potencialu
• biomases, mažuju hidroelektriniu ir vejo
  energijos panaudojimo technologijos yra
  komercinio lygio ir ekonomiškai gyvybingos.
• Strateginis uždavinys
• ES padidinti AEŠ naudojima du kartus ir pasiekti,
  kad 2010 m. jis sudarytu 12 energijos balanse.

6
Pagrindiniai ES dokumentai
Naudotinu atsinaujinanciu ištekliu rušys
7
Pagrindiniai ES dokumentai
8
Pagrindiniai ES dokumentai
9
Pagrindiniai ES dokumentai

• Direktyva apie elektros energijos gamybos iš
  AEŠ skatinima vidaus elektros rinkoje
• (Directive 2001/77/EC of the European
  Parliament and of the Council of 27 September
  2001 on the promotion of electricity from
  renewable energy sources in the internal
  electricity market)
• Tikslas skatinti ir didinti elektros energijos
  pagamintos iš AEŠ dali vidaus elektros rinkoje
• pasiekti, kad žaliosios elektros energijos
  gamyba 2010 m. ES išaugtu nuo 14 iki 22 nuo
  bendro vartojimo
• padeti igyvendinti sieki, kad bendra energijos
  gamyba iš AEŠ 2010 m. sudarytu 12 nuo bendro
  vartojimo
• padeti igyvendinti ES isipareigojimus pagal Kyoto
  protokola mažinti šiltnamio efekta sukelianciu
  duju emisijas.

10
Pagrindiniai ES dokumentai

• Direktyva apie elektros energijos gamybos iš
  AEŠ skatinima vidaus elektros rinkoje
• elektra pagaminta iš AEŠ turi tureti kilmes
  garantija
• šalys ES nares kas 5 metai turi pateikti
  ataskaitas bei nurodyti kontrolinius skaicius
  sekantiems 10 metu
• kas antri metai turi buti skelbiamos ataskaitos
  apie isipareigojimu vykdyma
• paskelbti nacionaliniai isipareigojimai elektros
  gamybos iš AEŠ srityje
• elektros gamybos iš AEŠ remimas nacionaliniame
  lygyje
• supaprastintos administracines proceduros
  elektros gamybos iš AEŠ srityje
• garantuotas isijungimas i elektros tinklus.

11
Pagrindiniai ES dokumentai

• Direktyva del atlieku deginimo
• (Directive 2000/76/EB of the European
  Parliament and of the Council of 4 December 2000
  on the Incineration of Waste)
• Šios direktyvos tikslas kiek imanoma užkirsti
  kelia arba apriboti neigiama atlieku deginimo
  poveiki aplinkai, ypac oro, dirvožemio,
  paviršinio ir požeminio vandens užteršima
  išmetamais teršalais ir del to kylanti pavoju
  žmoniu sveikatai.
• Šio tikslo siekiama nustatant atlieku deginimo
  imonems ir imonems, be kita ko, deginancioms
  atliekas, griežtas eksploatacijos salygas bei
  techninius reikalavimus, emisiju (teršalu)
  ribines vertes
• Biodegraduojancios atliekos traktuojamos, kaip
  biomase ir jas
• deginant pagaminta elektra turetu buti superkama
  pagal žaliosios
• elektros tarifa
• Šiuo metu rengiami atlieku kuro standartai
  projektas Quovadis
• http//quovadis.cesi.it/. Standartus atitinkantis
  atlieku kuras gali buti
• deginamas iprastuose irenginiuose.

12
Pagrindiniai ES dokumentai

• Direktyva del pastatu energetinio naudingumo
• (Directive 2002/91/EB of the European
  Parliament and of the Council of 16 December 2002
  on the Energy Performance of Buildings)
• Šioje direktyvoje reikalaujama ivertinti
  galimybe panaudoti atsinaujinancius energijos
  šaltinius naujai statomuose pastatuose (tame
  tarpe Saules, vejo, biomases, bioduju).
• Nauju pastatu, kuriu visas naudingas vidaus
  plotas yra didesnis kaip 1000 m², atveju
  valstybes nares užtikrina, kad prieš pradedant
  statyba butu apsvarstytas alternatyviu sistemu,
  tokiu kaip
• decentralizuotu aprupinimo energija sistemu,
  paremtu atsinaujinancia energija,
• KEŠ (kogeneracija),
• centralizuoto ar grupinio šildymo ar vesinimo
  sistemu, jei tokiu yra,
• šilumos siurbliu, esant tam tikroms salygoms,
• techninis, aplinkosauginis ir ekonominis
  pagrindimas ir i ji atsižvelgta.

13
Pagrindiniai ES dokumentai

• Atlieku savartynu Direktyva
• (Directive 1999/31/EB of the European
  Parliament and of the Council of 26 April 1999 on
  the Lanfill of Waste)
• Direktyva siekia ir toliau spresti
  komunaliniu ir nepavojingu atlieku deginimo,
  kompostavimo, biometanizavimo ir po vandens
  telkiniu valymo ir gilinimo darbu likusio dumblo
  perdirbimo problemas, todel teigiama, kad
  savartynu dujas butina rinkti visuose
  savartynuose, kuriuose šalinamos biologiškai
  skaidomos atliekos. Jas butina išvalyti ir
  panaudoti. Jei surinktu duju negalima panaudoti
  energijos gamybai, jos turi buti sudeginamos taip
  sumažinant žalinga poveiki aplinkai (CO2 mažiau
  kenksmingas nei metanas ar anglies monoksidas).

14
Pagrindiniai ES dokumentai

• Direktyva del integruotos aplinkos apsaugos
  ir taršos kontroles
• (Directive 96/61/EC of the European
  Parliament and of the Council of 30 October 1996
  concerning integrated pollution prevention and
  control)
• Direktyva ragina mažinti aplinkos tarša,
  racionaliai naudoti žaliavas ir išteklius.
• Deginant biomase išsiskiriantys teršalai laikomi
  mažiau pavojingais, kadangi jie nepakeicia
  naturalaus gamtos ciklo.

15
Pagrindiniai ES dokumentai

• Direktyva, nustatanti prekybos šiltnamio
  efekta sukelianciu duju emisijos leidimais
  sistema Bendrijoje
• (Directive 2003/87/EB of the European
  Parliament and of the Council of 13 October 2003
  amending the Directive establishing a scheme for
  greenhouse gas emission allowance trading within
  the Community, in respect of the Kyoto Protocol's
  project mechanisms)
• Pagal šia direktyva visose Europos Sajungos
  šalyse nuo 2005 metu apribota nustatytu ukio šaku
  imoniu bendra tarša anglies dvideginiu (CO2),
  išmetamu i atmosfera, deginant iškastini kura ar
  vykstant cheminiams procesams. Bendros šaliu
  taršos kvotos yra išdalinamos atskiroms imonems,
  suteikiant imonems ribota kieki apyvartiniu
  taršos leidimu.
• Šia direktyva taip pat skatinama naudoti
  biokura, kadangi nepanaudotus taršos leidimus
  sumažinus iškastinio kuro deginima galima
  parduoti prekybos leidimais rinkoje.

16
Pagrindiniai ES dokumentai

• Europos Sajungos konstitucija (kol kas nepriimta)
• Energetikos skyrius
• užtikrinti energijos rinkos funkcionavima
• užtikrinti energijos tiekimo ES sauguma
• skatinti energijos efektyvu vartojima ir taupyma
• skatinti nauju ir atsinaujinanciu energijos
  šaltiniu naudojima bei vystyma.

17
Atsinaujinanciu energijos šaltiniu vartojimas
ES-25 šalyse (Europos aplinkos agenturos duomenys)
18
Su aplinka suderinamas pirmines bioenergijos
potencialas ES-25 šalyse (Europos aplinkos
agenturos duomenys)
ES šaliu metinis energijos poreikis 2000 Mtne
Iškastinis kuras 1640 Mtne, branduolinis kuras
- 240 Mtne , atsinaujinantis 120 Mtne. Poreikio
prieaugis 0,4 per metus.
19
Pirmines energijos gamyba iš medienos ES-25
šalyse (EurObservER 2005)
20
Biomases veiklos planas

• 2005 liepos 12 d. buvo pskelbtas EK biomases
  veiklos planas
• Tikslas - pasiekti, kad šiuo metu 4 energijos
  poreikiu tenkinimas iš biomases išaugtu iki 9
  2010metais. (Visa AEŠ dalis turetu sudaryti 12 )
• Šio plano igyvendinimas bus vykdomas per
  Strukturinius ir Sanglaudos fondus.
• Šilumos sektoriuje
• Numatoma tobulinti teisine baze, kad butu
  remiamas biomases naudojimas šilumos sektoriuje
  (šiuo metu skatinami tik dideli gamintojai per
  ATL sistema)
• Atnaujinti centralizuoto šilumos tiekimo sistemas
  (ES-25 valstybese 56 mln gyventoju naudojasi CŠT,
  61 ju gyvena naujosiose ES šalyse-narese).
• Elektros energijos sektorius
• - Numatoma skatinti kogeneracija, ypac
  akcentuojant biomases naudojima tokio tipo
  jegainese.

21
Biomases veiklos planas

• Žemes ukis
• Bus reformuojama parama, skatinant žemes ukio
  produkcijos perorientavima i biokuro auginima.
• Miškininkyste
• EK ruošia miškininkystes veiklos plana, kur bus
  atsižvelgiama ir i mišku atlieku panaudojima
  energijos poreikiams.
• Atliekos
• - EK tobulins atlieku teisine baze, siekiant
  tobulinti atlieku tvarkyma, reciklinga, lengvesni
  ju panaudojima energetikos poreikiams

22
Biodujos Biodegraduojancios biomases ištekliai
ES-15 šalyse (Europos biomases asociacija)
23
Bioduju gamyba ES-25 šalyse (EurObservER 2005)
24
Jungtiniu Tautu Bendroji klimato kaitos
konvencija (JTBKKK) (United Nations Framework
Convention on Climate Change (UNFCCC))

• 1992 m Rio de Ženeire konvencija pasiraše 155
  šalys.
• Konvencija isigaliojo 1994 kovo 21 d. praejus 90
  dienu nuo to kai ja ratifikavo 50-oji šalis.
• Lietuvos Respublikos Seimas JTBKKK ratifikavo
  1995m. vasario 23 d., o ji isigaliojo šalyje nuo
  1995 m. birželio 22 d.
• 1997 Gruodžio 11d. Kyoto mieste priimtas Kyoto
  protokolas, ipareigojantis industrines šalis
  svarbiausiu šešiu šiltnamio efekta sukelianciu
  duju emisijas sumažinti vidutiniškai 5,2 žemiau
  1990 m. lygio iki 2008-2012 m. periodo.
• Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, privalo
  sumažinti šiltnamio duju emisijas 8, nuo 1990 m.
  lygio.

25
Pagrindiniai teises aktai, reglamentuojantys AEŠ
naudojima Lietuvoje

• Nacionaline energetikos strategija
• Lietuvos Respublikos energetikos istatymas
• Lietuvos Respublikos elektros energetikos
  istatymas
• Lietuvos Respublikos šilumos ukio istatymas
• Lietuvos Respublikos mokescio už aplinkos teršima
  istatymas
• Nacionaline energijos vartojimo efektyvumo
  didinimo programa
• Biokuro gamybos ir naudojimo skatinimo 20042010
  metais programa

26
Pagrindiniai Lietuvos dokumentai

• Energetikos istatymas
• Numatyta rengti specialias programas, siekiant
  didesniu
• mastu naudoti atsinaujinancius energijos
  išteklius
• respublikos energetikos sektoriuje.

27
Pagrindiniai Lietuvos dokumentai

• Elektros energetikos istatymas
• Ipareigoja valstybe skatinti aplinkai
• nekenksmingu elektros energijos gamybos,
• perdavimo, skirstymo technologiju pletra, o
• taip pat skatinti elektros energijos gamyba,
• panaudojant atsinaujinancius energijos
• išteklius.

28
Pagrindiniai teises aktai, reglamentuojantys AEŠ
naudojima Lietuvoje

• Šilumos ukio pletros kryptys
• Viešuosius interesus atitinkancios paslaugos
  elektros energetikos sektoriuje
• Ipareigojimu teikti viešuosius interesus
  atitinkancias paslaugas davimo taisykles
• Elektros energijos, kuriai gaminti naudojami
  atsinaujinantys ir atliekiniai energijos
  ištekliai, gamybos ir pirkimo skatinimo tvarka
• Elektros energijos, pagamintos naudojant
  atsinaujinancius energijos išteklius, kilmes
  garantiju teikimo taisykles
• Šilumos supirkimo iš nepriklausomu gamintoju i
  šilumos tiekimo sistemas tvarka
• Elektros energijos supirkimo iš bendru šilumos ir
  elektros energijos gamintoju taisykles

29
Pagrindiniai Lietuvos dokumentai

• Nacionaline energetikos strategija
• Numatyta ekonominemis, finansinemis ir
  organizacinemis priemonemis skatinti vietiniu
  energijos ištekliu naudojima bei sudaryti salygas
  pasinaudoti ES strukturiniu fondu parama
  atsinaujinanciu energijos ištekliu vartojimo
  projektu igyvendinimui, siekiant kad
  atsinaujinanciu energijos ištekliu dali
  bendrame šalies pirmines energijos balanse 2025
  metais padidinti iki 20
• Vietiniu, atsinaujinanciu ir atliekiniu energijos
  ištekliu dalis bendrame pirmines energijos
  balanse 2004 metais sudare beveik 10 (0,9 mln.
  tne). Siektina, kad vietiniu energijos ištekliu
  2025 metais butu sunaudojama apie 2 mln. tne (iš
  ju biodegalu apie 350 tukstanciu tne), o tai
  sudarytu pirmines energijos balanse apie 20.
• Tobulinti energijos gamybos iš atsinaujinanciu ir
  atliekiniu energijos ištekliu skatinimo ir jos
  supirkimo tvarka, diegti konkurencija tarp šiu
  gamintoju, po 2020 metu idiegti Žaliuju
  sertifikatu ar kitas sistemas

30
Pagrindiniai Lietuvos dokumentai

• Nacionaline energijos vartojimo efektyvumo
  didinimo 2006-2010 metu programa
• Vietiniu, atsinaujinanciu ir atliekiniu
  energijos ištekliu naudojimo potencialas
• Vietiniai, atsinaujinantys ir atliekiniai
  energijos ištekliai 2004 metais sudare
  8,3 procento (atsinaujinantys 8,03 procento)
  viso šalies kuro balanso. Bendra iki 2004 metu
  igyvendintuose projektuose, numatytu irenginiu,
  kuriuose naudojami vietiniai ir atsinaujinantys
  energijos ištekliai, galia apie 350 MW, ir
  didžiausia dalis skirta šilumos gamybai. Daugiau
  kaip 60 procentu projektu skirta biomasei
  naudoti.
• Energijos, pagamintos naudojant atsinaujinancius
  energijos išteklius, suvartojimas 2004 metais ir
  jos vartojimo ekonominis potencialas pagal
  energijos ištekliu rušis (TWh per metus) mediena
  8,03/9,8 šiaudai 0,05/3,59 biodujos ir
  savartynu dujos 0,02/0,4 hidroenergija
  0,42/1,5 saules ir geotermine energija
  0,02/2,1 vejo energija 0,00/0,85 biodegalai
  0,01/2,25. Naudojant atsinaujinancius energijos
  išteklius, 2004 metais iš viso sunaudota 8,55 TWh
  energijos, ir tokios energijos naudojimo
  ekonominis potencialas 2010 metais 11,9 TWh, o
  2020 metais 14,3 TWh per metus.
• Elektros gamybos naudojant atsinaujinancius
  energijos išteklius ekonominio potencialo
  didejimas kasmet 0,21 procentas. Numatoma, kad
  2009 metais 7,7 procento suvartotos elektros
  energijos bus pagaminta iš šiu ištekliu.
  Prioritetas vejo energija, tada biomase.
• Bendras atliekiniu energijos ištekliu potencialas
  šalies pramones, energetikos ir nuoteku valymo
  imonese apie 7,510,5 TWh per metus. Šiu
  ištekliu panaudojimo techninis potencialas apie
  56,5 TWh per metus. Atliekiniu energijos
  ištekliu panaudojimo ekonominis potencialas
  apie 4 TWh per metus.
• Vietiniu ir atsinaujinanciu energijos ištekliu
  ekonominio 2010 metu potencialo panaudojimas
  energijos gamybai leis sumažinti CO2 emisiju,
  palyginti su 2004 metais, daugiau kaip 7
  procentais (880 tukst. tonu) per metus, SO2
  atitinkamai 0,2 procento (88 tonomis) per metus,
  NOx 1 procentu (471 tona) per metus. Panaudojus
  atliekines šilumos ekonomini potenciala, CO2
  emisiju, palyginti su 2004 metais, sumažes apie
  8 procentus (926 tukst. tonu) per metus, SO2
  atitinkamai 0,8 procento (294 tonomis) per metus,
  NOx 5,7 procento (2618 tonu) per metus.

31
Vartojimas ir potencialas Lietuvoje
2004 8,55 TWh 2010 14,3 TWh
32
Pagrindiniai Lietuvos dokumentai

• Biokuro gamybos ir naudojimo skatinimo 2004-2010
  metais programa
• Svarbiausieji šios Programos uždaviniai
  yra
• iki 2010 metu padidinti gaunamos iš bioduju,
  medienos ir šiaudu elektros energijos gamyba iki
  0,204 TWh, o bendrosios energijos iki 10,31 TWh
  per metus
• skatinti biokuro žaliavu auginima ir paruošima
• skatinti biokuro gamybos ir naudojimo mokslinius
  tyrimus juos pripažinti prioritetine moksliniu
  tyrimu kryptimi
• diegti mokymo, informavimo ir konsultavimo
  biokuro klausimais priemones.

33
Pagrindiniai Lietuvos dokumentai

• Šilumos ukio istatymas
• Vienas iš istatymo tikslu yra placiau naudoti
  vietini kura, biokura ir atsinaujinanciuosius
  energijos išteklius, gaminant šiluma bei mažinti
  energetikos neigiama poveiki aplinkai. Istatyme
  taip pat akcentuota, kad valstybe (savivaldybes)
  skatina iš biokuro pagamintos šilumos supirkima i
  šilumos tiekimo sistemas ir šis supirkimas yra
  viešuosius interesus atitinkanti paslauga.

34
Pagrindiniai Lietuvos dokumentai

• Elektros energijos, kuriai gaminti naudojami
  atsinaujinantys ir atliekiniai energijos
  ištekliai, pirkimo skatinimo tvarka ir
  Valstybines kainu ir energetikos kontroles
  komisijos nutarimas Del viešuosius interesus
  atitinkanciu paslaugu elektros energetikos
  sektoriuje kainu.
• Biomases elektrine
• - biomase ir biodujos sudaro ne mažiau kaip 70
  proc.
• - elektros ir šilumos nominaliu galiu santykis
  0,23
• 40 proc. prijungimo mokescio nuolaida
• Garantuotas supirkimas (neviršijant Tvarkoje
  nustatytos metines apimties)
• Fiksuota supirkimo kaina 20 ct/kWh
• Kaina ir supirkimo garantija galioja iki 2020 m.
  gruodžio 31 d.

35
Elektros energijos gamybos iš AEŠ 2010 m.
preliminari struktura

• 1.Vejas 2,5
• 2.Biomase 1,7
• 3.Hidro 3,5
• 4.Saules, geotermine 0,025
• Iš viso 7,7
• Pastaba Su ES suderinta, kad Lietuvos
  Respublikoje 2010 m. elektros energijos iš
  atsinaujinanciu energijos ištekliu gamyba sudarys
  7. visos gaminamos šalyje elektros energijos.

36
Kuro sanaudos elektros ir šilumines energijos
gamybai pagal apskritis, tukst. tne (2004 m.)
37
Katiliniu, rekonstruotu kurenti medienos kura ir
durpes, skaicius (2005 02 01 duomenimis)

• Lietuvos firmu projektai 115 katiliniu, tame
  tarpe 148 katilai, 360 MW instaliuota galia
• Užsienio firmu projektai 22,7 MW instaliuota
  galia
• Kiti projektai 21-28 MW instaliuota galia
• Viso 404-409 MW instaliuota galia.

38
Katiliniu, kurenamu šiaudais, sarašas, 2005 metu
duomenys
Nr. Katilines pavadinimas Katilu skaicius Katilo galia, MW Bendra galia, MW Kuras
1. Narteikiai 1 1 1 Šiaudai
2. Gužiai 1 0,375 0,375 Šiaudai
3. Vaškai 1 0,375 0,375 Šiaudai
4. Lavenai 2 0,375 0,375 Šiaudai
5. Juknaiciai 4 0,34 0,34 Šiaudai
6. Kuigaliai 1 0,34 0,34 Šiaudai
7. Kaišiadoriu raj. 1 1 1 Šiaudai
8. Ukininku ukiuose 30-35 0,05 1,5-1,75 Šiaudai
VISO 41-46 7 MW
39
Atsinaujinanciu energijos ištekliu dalis bendrame
kuro balanse šilumos gamybai (LŠTA, LBGTA
duomenys)
40
Medienos biokuro kainu dinamika
Lietuvoje(Valstybine kainu ir energetikos
kontroles komisija, 2005)
41
Medienos biokuro teorinis potencialas
Lietuvoje(Valstybinis miškotvarkos institutas,
BBN projektas 2005)
42
Medienos biokuro teorinis potencialas
Lietuvoje(LMI, LEI BBN projektas, 2005)
Skiedros dregme 50, energetine verte 2,8 MWh/t
43
Bioduju gamyba Lietuvoje

• Lietuvoje buvo pastatyti 6 bioduju irenginiai
• ŽUB Vycia (gyvulines srutos ir BDA)
• UAB Lekeciai (--)
• Utenos miesto nuoteku valymo irenginiai (nuoteku
  dumblas)
• Kauno miesto nuoteku valymo irenginiai (--)
• AB SEMA (spiritas)
• UAB Rokiškio suris (išrugos)

44
Informacija apie Lietuvoje esanciu bioduju
jegainiu veikla (LEI, J.Savickas)
Nr. Bioduju jegaine Bioreaktoriu turis, m3 Pagrindine žaliava Bioduju ga-myba, mln m3/metus Instaliuota galia el./šil. Pastabos
1. AB SEMA 3010 Technologines nuotekos 1,5 2,0 - / 7.8 MW Neveikia
2. AB Rokiškio suris 1800 Technologines nuotekos 0,6 0,8 312 kW / 316 kW Remonte
3. ŽUB Vycia 900 Kiauliu mešlas ir skerdyklu atliekos 0,5 185 kW / 600 kW Neveikia
4. UAB Lekeciai 2000 Kiauliu mešlas ir skerdyklu atliekos 0,6 0,9 0,6 / 0,9 MW Veikia
5. SP UAB Kauno vandenys 10000 Miesto nuoteku dumblas 3,0 4,0 - /3.8 MW Dirba stabiliai
6. SP UAB Utenos vandenys 2000 Miesto nuoteku dumblas 0,6 0,7 0,275 / 0,6MW Dirba stabiliai
45
Biomases naudojimo pliusai ir minusai
Garantuotas elektros supirkimas už nustatyta kaina Santykinai didesnes investicijos
Pirmenybe tiekiant šiluma i tinklus Aukštesni aptarnavimo kaštai
Pajamos už ATL (irengimams virš 20 MW) Mažesnis irenginiu darbo lankstumas
Kuro tiekimo saugumas ir patikimumas Kuro kokybes ir kainu problemos
46
Biomases ekonomika

• Pagrindiniai veiksniai
• Investicijos
• Eksploatacijos išlaidos
• Biokuro ir alternatyvaus kuro kainu skirtumas
• Elektros kaina
• Papildomos pajamos už ATL
• Indikaciniai rodikliai (20-30 MW katilinei arba
  kogeneracinei jegainei)
• Nevertinant pajamu už ATL medienos kuro kaina
  katilineje turetu buti 10 Lt/MWh žemesne, kad
  šilumos gamybos savikaina butu tokia, kaip
  naudojant gamtines dujas.
• Kogeneracineje jegaineje gaminant šiluma ir
  elektra del papildomu pajamu už elektra šilumos
  savikaina nepadidetu medienos kuro kainai
  viršyjant gamtiniu duju kaina iki 20 Lt/MWh
  (neivertinant pajamu už ATL)
• Pajamos iš prekybos ATL leidžia išlaikyti ta
  pacia šilumos kaina, kaip ir GD katilineje
  medienos kainai viršyjant gamtiniu duju kaina iki
  25-30 Lt/MWh

47
Apyvartiniai taršos leidimai Lietuvoje

• Atsakinga institucija - Lietuvos aplinkos
  apsaugos investiciju fondas (LAAIF)
• 2005-2007 ir 2008-2012 metu periodu
  apyvartiniu taršos leidimu prekybos sistemoje
  dalyvauja imones, kuriu nominali galia gt20MW .
  Planuojama, kad i sistema gales buti itraukti
  kura deginantys irenginiai, kuriu nominali galia
  mažiau 20 MW, jei to nores irenginio operatorius.
• Lietuvos imonems 2005 metams buvo suteikta
  apyvartiniu taršos leidimu i atmosfera išmesti
  13,8 milijonu tonu CO2.  Tuo tarpu šiu irenginiu
  išmetimai 2005 metais sieke tik 6,6 milijonus
  tonu CO2. Likusius apyvartinius taršos leidimus
  imones galejo parduoti  kitoms ES imonems,
  kurioms apyvartiniu taršos leidimu truko. Imones,
  pardavusios apyvartiniu taršos leidimu pertekliu
  2006 metu pradžioje, kai rinkos kaina buvo pati
  aukšciausia ir sieke 20-30 euru už apyvartini
  taršos leidima, gavo nemažas papildomas pajamas.
• Augant Lietuvos ukiui, vienam BVP litui tenkanti
  CO2 tarša Lietuvoje, siekiant išlaikyti bendra
  2005 metu taršos lygi iki 2012 metu turetu
  sumažeti trecdaliu. Reikia laukti, kad
  apyvartiniu taršos leidimu kaina, sumažejus
  bendram ju kiekiui Europos Sajungos imonese ir
  augant ekonomikai Rytu Europos šalyse, 2008-2012
  metais gali pakilti iki 50-60 euru ribos.

48
Kur kreiptis del paramos bioenergijos
investiciniams projektams?

• Lietuvos aplinkos apsaugos investiciju fondas
  (LAAIF)
• teikiamos paskolos maksimali suma 1,5 mln. Lt
  vienam projektui
• Maksimalus paskolos gražinimo laikotarpis 5
  metai
• Centrine projektu valdymo agentura (CPVA)
• Europos ekonomines erdves (EEE) parama
• Norvegijos finansine parama
• ES Strukturiniai fondai, ir konkreciai
  aplinkosauginiams projektams - Europos regionines
  pletros fondas (ERPF),
• ES Sanglaudos fondas stambiems
  aplinkosauginiams ir transporto projektams.
• Lietuvos verslo paramos agentura (LPVA) ES
  Strukturiniu fondu parama
• Ukio ministerija - ES Strukturiniu fondu parama
• Finansu ministerija - ES Strukturiniu fondu
  parama
• Aplinkos ministerija - ES Strukturiniu fondu
  parama.

49
Biomase kogeneracijai elektros
gamyba(EuroHeatPower duomenys European BIO-CHP
Project)
Jegainese sugeneruotos elektros kiekis
50
Biomase kogeneracijai prieinamumas(EuroHeatPowe
r duomenys European BIO-CHP Project)
Prieinamumas (laikas, kuri jegaine gali gaminti
produkcija)
51
Biomase kogeneracijai metinis darbo
laikas(EuroHeatPower duomenys European BIO-CHP
Project)
Maksimalios apkrovos (elektrines) metinis
išnaudojimo laikas
52
Biomase kogeneracijai jegainiu
efektyvumas(EuroHeatPower duomenys European
BIO-CHP Project)
Bendras efektyvumas
53
Biomase kogeneracijai elektros gamybos
efektyvumas(EuroHeatPower duomenys European
BIO-CHP Project)
Elektros gamybos efektyvumas
54
CFB technologijos eksploataciniai
duomenys(EuroHeatPower duomenys European
BIO-CHP Project)
Projekte dalyvavusiu 10-tiesCFB kogeneraciniu
jegainiu, papildomai deginanciu biomases kura
faktinis ir galimas metinis eksploatacijos laikas
55
Biomase kogeneracijai CFB jegainiu
efektyvumas(EuroHeatPower duomenys European
BIO-CHP Project)
Atskiru CFB jegainiu metinis eksploatacijos
efektyvumas ir energijos gamyba
56
Biomase kogeneracijai CFB jegainiu
efektyvumas(EuroHeatPower duomenys European
BIO-CHP Project)
Nominalus ir eksploatacinis CFB jegainiu
efektyvumas
57
CFB jegaines savos elektros reikmes
(EuroHeatPower duomenys European BIO-CHP
Project)
Nuosavas elektros sunaudojimas sudeginamo kuro ir
pagamintos elektros vienetui CFB tipo jegainese
58

• Aciu už demesi
• www.lei.lt
• vkv_at_mail.lei.lt