Kokias

1
Kokias žinote TRADICINES RELIGIJASLIETUVOJE ?
2
Katalikybe ir pasaulio religijos

• MEDŽIAGA
• Kataliku tikybos mokymo moduliui

3
KRIKŠCIONYBE
4
KRIKŠCIONYBE

• Krikšcionybe monoteistine religija, grindžiama
  Jezaus Kristaus gyvenimu ir mokymu, perteiktais
  Naujajame Testamente.

5

• Krikšcionis - kas Jezu Kristu pripažista savuoju
  tikejimo mokytoju bei vadovu ir yra priemes
  Krikšto sakramenta.

6

• Krikšcionys tiki, kad Jezus yra Dievo Sunus,
  žmogumi tapes Dievas ir žmonijos Išganytojas jo
  atejimo pranašyste jie mato Senajame Testamente,
  todel vadina ji Mesiju Kristumi. Krikšcioniu
  teologijos pagrindai išreikšti ankstyvuosiuse
  visuotiniuose tikejimo išpažinimuose. Ju turinys
  kad Jezus kentejo, mire, buvo palaidotas ir
  prisikele, idant tuo atvertu dangu tiems, kurie
  juo tiki ir pasitiki iš jo kylanciu nuodemiu
  atleidimu (išganymu) po to Jezus esa su kunu
  iženges i Dangu ir ten valdas šalia Dievo Tevo.

7

• Jezaus Kristaus atnešta žinia krikšcionys vadina
  Evangelija (gr. geroji naujiena).
  Evangelijomis taip pat vadinami ankstyvi Jezaus
  Kristaus gyvenimo aprašymai. Šie tekstai ieina i
  Naujaji Testamenta, kuris drauge su Senuoju
  Testamentu sudaro Biblija krikšcioniu tikejimo
  šaltini.

8

• Krikšcionys apibrežia sakramenta kaip Kristaus
  isteigta išorini ženkla, kuris perduoda vidine,
  dvasine malone per pati Kristu. Placiausia
  pripažistami sakramentai krikštas ir
  Eucharistija. Dauguma krikšcioniu laikosi
  septyniu sakramentu krikšto, sutvirtinimo,
  eucharistijos, kunigystes, sutaikinimo
  (išpažintis), ligoniu patepimo ir santuokos šie
  septyni galioja Romos Kataliku, Rytu Staciatikiu,
  Vakaru Staciatikiu, Anglikonu, daugelio Liuteronu
  bažnyciose. Daugelis kitu denominaciju pripažista
  tik krikšta ir Eucharistija, o, pvz., kvakeriai
  apskritai atmeta sakramentine teologija. Daugelis
  protestantu netiki, kad šie veiksmai perduoda
  malone, ir pažymi tai naudodami ordinacijos
  termina vietoj žodžio sakramentas.

9

• XXI a. pr. pasaulyje yra apie 2,2 mlrd. šios
  religijos išpažineju.Krikšcionys sudaro nuo
  ketvirtadalio iki trecdalio visu gyventoju tuo
  budu ši religija laikytina didžiausia pasaulyje.
  Keliose valstybese tai ir valstybine religija.

10
KRIKŠCIONYBESSIMBOLIAI
11
SIMBOLIAI

• Placiausiai žinomas krikšcionybes simbolis
  kryžius. Ji tikintieji naudojo nuo seniausiu
  laiku. Tertulianas knygoje De Corona paliudija,
  kad jis jau rado krikšcioniu tradicija kryžiumi
  žymetis kaktas. Nors pirmieji krikšcionys žinojo
  kryžiu, bet krucifiksai pasirode tik nuo V a.

12

• Žuvis (Ictus, Ichthus) vienas ankstyviausiu
  Kristaus simboliu. Graiku kalboje žodžio žuvis
  raides atitinka žodžiu Jezus Kristus, Dievo
  sunus, Išganytojas pirmasias raides

13

• Labarum. Ankstyvosios krikšcionybes simbolis.
  Monograma sudaro dvi graiku abeceles raides,
  žymincios graikiško Kristaus vardo pradžia X ir
  P.

14

• JHS (Jesus hominibus salvator), IHS (In hoc
  signum) tai graikiškai rašomo Jezaus vardo
  santrumpa.

15

• Avinelis (Agnus Dei Dievo avinelis). Naujajame
  Testamente Kristus dažnai vadinamas Avineliu, o
  jo sekejai avelemis. Avinelis nekalta ir
  nebyli auka, Eucharistijos simbolis. Tai
  švelnumo, gerumo ir tyrumo simbolis.

16
KRIKŠCIONYBES ŠAKOS

• Katalikai
• Staciatikiai
• Protestantai

17
KATALIKAI
18
KATALIKYBE

• tai- krikšcionybes kryptis, atsiradusi 1054
  metais, kai Krikšcioniu bažnycia skilo i Rytu ir
  Vakaru bažnycias. Tai labiausiai paplitusi
  religija Lietuvoje. Katalikybe išpažistantieji
  vadinami katalikais arba Romos katalikais.
  Kataliku pasaulyje daugiausia - apie 17 visu
  gyventoju.

19
Kunigu šventimai Vilniaus arkikatedroje

• Katalikas tai krikšcionis, per savo dvasinius
  vadovus kunigus ir vyskupus turintis ryši su
  vyiausiuoju žemeje Kristaus isteigtosios
  Bažnycios vadovu Romos popiežiumi.

20

• Katalikai laiko, kad Apreiškimas yra pateiktas ne
  tik Biblijoje (kaip mano protestantai, kurie
  laikosi Sola scriptura doktrinos), bet ir
  Šventojoje Tradicijoje (visu pirma, Bažnycios
  Tevu raštuose), o teise ši Apreiškima
  autoritetingai interpretuoti turi tik Bažnycios
  Mokymas (Magisteriumas).

21
Kataliku Bažnycia apima vyskupu vadovaujamas
vietines bažnycias, kurios pripažista Romos
Popiežiu savo aukšciausiu autoritetu tikejimo,
morales ir bažnycios valdymo klausimais,Kaip Rytu
staciatikiai, katalikai laiko save
apaštališkosios perdavos deka ta pacia
bendruomene, kuria isteige Jezus Kristus.
Katalikai skelbia, kad viena šventoji visuotine
ir apaštališkoji bažnycia, isteigta Jezaus,
pilnatviškai laikosi Romos Kataliku Bažnycioje,
bet jie pripažista ir kitas krikšcioniu bažnycias
ir bendruomenes ir veikia visu krikšcioniu
sutaikymo link. Kataliku tikyba išdestyta
Kataliku Bažnycios katekizme.
22
Kataliku bažnycios vadovas

• Nuo 2005 balandžio 19 dienos išrinktas popiežius
  Benediktas XVI.

23
STACIATIKIAI
24
Rusijos staciatikiai

• Staciatikybe (gr. O???d???a pravoslavybe,
  ortodoksija) Rytu krikšcionybes kryptis, viena
  iš triju pagrindiniu krikšcionybes krypciu,
  atsiradusi 1054 m. skilus krikšcionybei.
  Nepripažista skaistyklos, atlaidu. Celibatas
  nevienuoliu kunigu yra laisvai pasirenkamas,
  taciau, jei kunigas nusprendžia vesti, tai
  privalo padaryti iki subdiakonato šventimu. Jei
  diakonas ar kunigas lieka našlys, tokiu atveju
  antra karta vesti negali jis automatiškai lieka
  celibatininku arba gali duoti vienuoliškus ižadus.

25

• Šventykla cerkve. Lietuvoje yra 41 cerkve (žr.
  Lietuvos cerkves). Šventoji staciatikiu vieta
  Lietuvoje Vilniaus Šv. Dvasios cerkveje esantys
  šventuju kankiniu palaikai. Ypac vertinga taip
  pat laikoma Dievo Motinos ikona, beveik 400 metu
  (apie 15301915) garbinta Surdegio staciatikiu
  vyru Šv. Dvasios vienuolyne, dabar esanti Pskovo
  (Rusija) Šv. Didžiojo kunigaikšcio Aleksandro
  Nevskio šventykloje ir Kauno Apreiškimo cerkveje.

26
Staciatikiai švencia Kaledas

• Staciatikiu Bažnycios neprieme kataliku
  popiežiaus Grigaliaus XIII-ojo inicijuotos
  kalendoriaus reformos ir tebenaudoja Julijaus
  kalendoriu. Del to staciatikiu religiniu švenciu
  datos pamažu tolsta nuo kataliku ir pasaulietinio
  kalendoriaus. Taip staciatikiai Kaledas švencia
  sausio 7 d., o ne gruodžio 25 d. (iki 1900 m. tai
  buvo sausio 6 d., o po 2100 m. bus sausio 8 d.).
  Del Velyku datos skaiciavimo metodikos kataliku
  ir staciatikiu Velyku data kartais sutampa,
  kartais skiriasi visu menesiu (staciatikiu
  Velykos gali buti balandi arba geguže, taciau
  niekada nebuna kova).

27
STACIATIKIAI SENTIKIAI
28
STACIATIKIAI SENTIKIAI

• Sentikybe (rus. ??????????) rusu staciatikiu
  atšaka, nepripažistanti Rusijos Bažnycios
  reformos, ivestos 16531666 m. patriarcho Nikono
  isakymu. Reformuota buvo daugiausia apeigos,
  todel jomis sentikyste (rus. staroobriadcestvo)
  labiausiai ir skiriasi nuo oficialiosios
  staciatikybes pvz., sentikiai tradiciškai
  žegnojasi dviem pirštais, per pamaldas aleliuja
  gieda du, o ne tris kartus, lenkiasi iki žemes,
  pripažista tik senasias liturgines knygas ir
  ikonas, tik triju kryžmu kryžiu.

29
Rusijos sentikiai (starovierai)

• Yra dvi pagrindines sentikystes kryptys
  popiai ir bepopiai. Pirmieji pripažista
  dvasininkijos instituta, antrieji nepripažista.
  Popiu dvasiniu ir kulturiniu centru tapo Maskvos
  Rogožo, bepopiu Preobražensko kapines. Jau nuo
  caro Petro I laiku sentikiai buvo žymiausi ikonu
  kolekcininkai. Ju šventovese visada
  susiformuodavo ispudingi senuju ikonu rinkiniai.
  Vienuolynu mokyklose sentikiu vaikai, be
  skaitymo, rašymo, buvo mokomi ikonu tapymo
  pagrindu, visu pirma senuju ikonu kopijavimo.

30
Kauno sentikiu cerkve

• Vengdami represiju, XVII a. II puseje-XVIII a.
  daug Rusijos sentikiu apsigyveno Lietuvoje. Jie
  priklauso bepopiu krypciai. Pirmoji ju
  bendruomene isikure 1709 m. Gireleje (Anykšciu
  r.). 17281755 m. sentikiu vienuolynas veike
  Gudiškese, 17551841 m. Deguciuose (Zarasu r.).
  1933 m. Lietuvoje, daugiausia Rytu Aukštaitijoje,
  buvo 53 sentikiu bendruomenes ir apie 35000
  tikinciuju. Šiuo metu Lietuvoje yra 58 sentikiu
  bendruomenes, kurioms priklauso apie 34000
  sentikiu. Bendruomenes turi 50 maldos namu. Joms
  vadovauja Aukšciausioji sentikiu taryba, kurios
  bustine yra Vilniuje.

31
EVANGELIKAI LIUTERONAI

• I

32
Pradininkas Martynas Liuteris
(1483-1546).

• Liuteronybe Lietuvoje XVI a. pradžioje pradejo
  skelbti Abraomas Kulvietis (1510-1545), M.
  Liuterio ir Philipp Melanchtono (1497-1560)
  mokinys.
• Lietuvoje yra 54 liuteronu parapijos (2008 m.).
  Centras - Vilniuje.

33
Liuteronu ženklas

• Liuteronybe pagrindine, ankstyviausia ir
  dabar labiausiai paplitusi protestantizmo
  kryptis, kilusi iš XVI a. krikšcioniškosios
  reformacijos Vokietijoje.
• Liuteronybeje nera griežtos ribos tarp
  dvasininku ir pasaulieciu, visi pripažistami
  šventais Kristuje.
• Nera vienuolijos ir celibato, iš 7 Romos
  krikšcionybes sakramentu liuteronu pripažistami
  tik Krikštas ir Komunija.
• Liuteronais save laiko 82,6 mln. krikšcioniu
  (2006 m.).

34
Jurbarko liuteronai evangelikai pagerbia
mirusiuosius

• Lietuvos liuteronai, kaip ir kitos
  liuteroniškosios bažnycios, išpažista doktrina,
  išdestyta septyniose išpažinimu knygose. Ju
  savadas yra vadinamas "Liber concordiae"
  ("Santarves knyga").Šiuo metu Lietuvoje yra apie
  20 tukstanciu evangeliku liuteronu tikejima
  išpažistanciu žmoniu. Veikianciose 54 parapijose
  tarnyste atlieka per dvidešimt kunigu.

35

• Lietuvos evangeliku liuteronu Bažnycioje pamaldos
  vyksta pagal Liuterio reformuota Romos kataliku
  liturgija. Praktikuojami tik krikšto ir šventos
  Vakarienes (eucharistijos) sakramentai. Tai
  sinodines strukturos vyskupine Bažnycia. Nuo 1968
  m. Bažnycia yra Pasaulines liuteronu sajungos
  nare. 1996 metais Bažnycia pasiraše Porvoo
  deklaracija, kurios pagrindu suejo i komunija su
  Didžiosios Britanijos bei Airijos anglikonu
  Bažnyciomis. Dvasininkai ruošiami Klaipedos
  universiteto Teologijos katedroje.Lietuvoje
  evangeliku liuteronu Bažnycia yra pripažinta kaip
  tradicine religine bendrija.

36
EVANGELIKAI BAPTISTAI
37
EVANGELIKAI BAPTISTAI

• Baptistai (gr. ßapt??? krikštas,
  panardinimas) krikšcioniškuju bažnyciu grupe,
  kuriu vienas iš pagrindiniu išskirtiniu bruožu
  yra tai, kad jie pripažista tik tikinciuju, ir
  tuo paciu suaugusiuju, krikšta. Taip pat
  pabrežiamas bendruomenes vaidmuo gyvenime ir
  bažnycios mokyme.

38
Baptistu kilme nera aiški, yra kelios baptistu
atsiradimo teorijos. Del naujagimiu krikšto
atitikimo Biblijos mokymui abejota dar iki
Reformacijos, pvz., valdieciu. Artimesnes sasajas
galima rasti su XVI a. anabaptistais.
Reformacijos metu anabaptistai atmete krikšto
prasme, jei krikštijamieji nesupranta savo
nuodemes, netiki ir patys nesiekia krikšto.1
Del to anabaptistai praktikavo išskirtinai tik
tikinciuju krikšta. Patys baptistai sasaju su
anabaptistais del ju radikalumo vengia, mieliau
sieja savo kilme su pirmuju amžiu krikšcioniu
tikejimu. Kai kur baptistai, be galo brangindami
gyvybe, atsisake imti ginklus, kariauti,
priešinosi mirties bausmei. Kitur gi, tame nemate
nieko neigiamo. Pasitaikydavo, kad baptistai
turejo bendra turta ir gyveno kartu. Baptizmas
atsirado kaip atsakas i magisterine Reformacija,
kuria sudaro liuteronybe ir kalvinizmas.
39
Visiems baptistams budingi bruožai

• 1. Kanoninis Šventasis Raštas, kuri sudaro 66
  knygos, yra viso mokymo pagrindas. Tai
  absoliuciai teisingas ir aukšciausias autoritetas
  visoms žmogaus ir bažnycios gyvenimo sferoms.
• 2. Bendruomenes nariais gali tapti tik
  savarankiškai ir laisvanoriškai apsisprende
  tikintieji, kurie turi gyva patirti su Dievu ir
  nori Juo sekti. Krikštas atliekamas visiškai
  panardinant vandenyje.
• 3. Kiekviena baptistu bendruomene yra
  savarankiška. Jos aukšciausia valdžia yra jos
  nariu Visuotinis susirinkimas.
• 4. Bažnycios tarnautojai ir vadovai (pastoriai)
  yra renkami pacios bendruomenes nariu
  Visuotiniame susirinkime. Jie nera skiriami iš
  pašales ar kitu bažnyciu.
• 5. Bažnycia skatina ir vykdo didiji Kristaus
  paliepima Eikite i visa pasauli ir skelbkite
  Evangelija visai kurinijai. Kas itikes ir
  pasikrikštys, bus išgelbetas" (Mk 16, 15-16).

40
EVANGELIKAI METODISTAI
41
EVANGELIKAI METODISTAI

• Metodistai krikšcioniška denominacija,
  susikurusi XVIII amžiuje Jungtineje Karalysteje.
  Metodistu bažnycios ikurejas žymus anglu
  pastorius John Wesley. Terminas metodistai kilo
  iš taip pasivadinusios mažos Oksfordo studentu
  grupes, veikusios 1729 m. ir 1735 m.
• Metodistu tikslas buvo kuo labiau isigilinti i
  Biblijos tekstus, susilaikyti nuo prabangos,
  linksmybiu bei sistemingai badauti savo
  dvasingumo labui. XVIII amžiuje metodistai dažnai
  lankydavo Anglijos vargšus, serganciuosius ir
  kalinius.

42
Vilniuje nuo 1927 m. veike metodistu kunigu
seminarija. Iki 1941 m. metodistu bažnycia leido
periodini leidini Krikšcionystes sargas,
literatura apie tikejima, buvo isteige blaivybes
draugija, veikusia visos šalies mastu, užsieme
kulturine (kai kuriuose parapijose veike
puciamuju orkestrai, veike jaunimo doros ugdymo
organizacija) bei kt. veikla. Metodistu bažnycia
Lietuvoje savo veikla atnaujino 1995 m. Pirmoji
Kauno (Šanciu) jungtine metodistu bažnycia buvo
iregistruota 1995 m. rugpjucio 25 d. 1997 m.
sausio 8 d. iregistruota Lietuvos jungtine
metodistu bažnycia.
43
Kauno jungtine metodistu bažnycia

• Dabar Lietuvoje veikia 8 Lietuvos Respublikos
  Teisingumo ministerijoje iregistruotos bažnycios
  Biržuose, dvi Kaune, Kybartuose, Pilviškiuose,
  Šiauliuose, Taurageje, Vilniuje, bei kuriasi
  naujos bendruomenes Kazlu Rudoje, Panevežyje,
  Ukmergeje.
• Jungtines metodistu bendruomenes Lietuvoje vykdo
  ne tik religine, bet ir humanitarine, socialine,
  ekumenine bei leidybine veikla.

44
EVANGELIKAI REFORMATAI
45

• Evangelikai reformatai priklauso grupei
  krikšcioniu protestantu bažnyciu, istoriškai
  susijusiu su Cvinglio ir J. Kalvino doktrinomis,
  taciau organizuotu nepriklausomai viena nuo
  kitos. Yra trys šios protestantizmo krypties
  formos reformatai, presbiterionai,
  kongregacionistai.

46
Jonas Kalvinas

• Evangeliku reformatu tikejimo pagrindai išdestyti
  J. Kalvino knygoje Krikšcioniu tikejimo
  pamokymas (1536 m.), svarbiausiu laikomas
  Heidelbergo katekizmas (1563 m.).
• Evangeliku reformatu bendruomenems vadovauja
  konsistorijos, sudarytos iš presbiteriu, kurie
  renkami iš pasaulieciu, ir pamokslininku
  (vadinamu ministrais)

47

• Dievo garbinimas neturi buti paremtas žmogiškais
  pageidavimais, bet paties Dievo apreiškimu savo
  Žodyje ir tai, kad dvasinis tarnavimas turi buti
  samoningas. Emocinis elementas nera pašalinamas
  iš apeigu. Dvasinis tarnavimas, apeigos kaip ir
  tikejimas yra visa asmenybe apimantis veiksmas.
  Todel jis apima ne tik teologine, bet liturgine
  ir praktine tikinciuju gyvenimo sritis. Esminis
  reikalavimas- vienam Dievui garbe.

48
Apeigas sudaro pamaldos, šventes, proginiai
patarnavimai ir pašventinimo aktai. Išskiriami du
tipai pamaldu paprastos ir su šv.Vakariene.
Paprastu pamaldu metu yra bendras surinkimo
giedojimas, maldos - ižangos, atgailos ir
pagrindine, kuri baigiama Viešpaties malda (Mat.
6, 6 -13b), Švento Rašto skaitymas, tikejimo
išpažinimas, pamokslas ir palaiminimas. Šventos
Vakarienes metu prisideda tam skirtos maldos ir
giesmes, dalis skirta pasiruošimo komunijai,
išpažinties, nuodemiu atleidimo skelbimo,
pašventinimo maldos, Testamentas, Komunijos
dalinimas dviems abiem pavidalais - duona ir
vynas, padekos malda ir palaiminimas.
49

• Apeigu metu išventinti dvasininkai naudoja
  liturgini juoda ruba (talara). Krikštas daugeliu
  požiuriu panašus i Romos kataliku ar evangeliku
  liuteronu, taciau visai nenaudojamas (ir
  apskritai bet kokiose ev. reformatu apeigose)
  paženklinimas kryžiaus ženklu (žegnojimas), nera
  specialiu krikšto rubu vaikams bei nenaudojami ir
  nedovanojami jokie papildomi simboliniai
  elementai kaip žvakes, kryželiai ir pn.

50

• Vietoje kurioje vyksta dvasinis tarnavimas
  nenaudojama jokie simboliniai elementai ar kita
  atributika (paveikslai, skulpturos, krucifiksai).
  Naudojami tik reikmenys apeigoms Biblija, Dievo
  stalas (vietoje altoriaus), sakykla, žvakes
  apšvietimui, krikšto indas (krikšto metu),
  Komunijos indai (šv. Vakarienes metu), giesmiu
  skelbimu lentos, vargonai, bažnyciu varpai.

51

• Aplinka gali buti puošiama gelemis ar kitokia
  žaluma, audekliniais užtiesalais (gali buti
  parinkti pagal liturgines metu spalvas) su
  išsiuvineta ornamentika ir šv. Rašto eilutemis.
  Bažnyciu vidus jos dalys puošiamos ornamentika ar
  ornamentiniais drožiniais. Pamaldoms ar kitoms
  dvasinems apeigoms gali buti pritaikomi tam
  kartui bet kokios patalpos, taip pat ir atviroje
  erdveje.

52
JUDAIZMAS
53
Dovydo žvaigžde

• Judaizmas judeju kultura ir religija. Tai
  vienas seniausiu ir vis dar praktikuojamas
  monoteistinis tikejimas. Judaizmo šaknys siekia
  pirmykšcius senoves žydu klajokliu genciu,
  gyvenusiu II tukstantmetyje pr. m. e., tikejimus.
• Iš judaizmo doktrinos išaugo dvi pasaulines
  monoteistines religijos krikšcionybe ir
  islamas. Jos dar vadinamos abraominemis
  religijomis. Ši religija pradejo formuotis
  senoves Judejoje ir išsilaike iki musu dienu.
  Judaizmo pasekejai daugiausia yra žydai,
  gyvenantys ivairiose pasaulio šalyse.

54
Žydai teigia, kad judaizmas yra "labiau gyvenimo
budas, negu religija".
55
JUDAIZMO ŠVENTES

• Roš ha - šana (???? ?????????) Naujieji
  metai Jom Kipuras (???? ?????????????) Teismo
  arba Atpirkimo diena linksma švente Simchat Tora
  (???????? ???????) Toros džiaugsmas. Žiema
  švenciama Chanuka (????????) žydu pergales II
  a. pr. m. e. prieš užkariautojus graikus,
  siekusius primesti žydams politeistine helenu
  religija, garbei. Purim (?????) linksmiausia
  švente, primenanti žydu išsigelbejima nuo perso
  Hamano, siekusio išnaikinti judejus (Esteros
  knyga), kai visi linksminasi, dažnai devedami
  kaukes, o vyrams per Purim leidžiama prisigerti
  daug vyno.
• Svarbiausia pavasario švente Pesach
  (??????), kuri švenciama išsivadavimui iš
  egiptieciu vergoves prisiminti.

56
Košerinis maistas

• Viena svarbiausiu judeju religinio gyvenimo
  ypatybiu tinkamo maisto istatymai, vadinami
  kašrutu (iš hebraju ??????? kašer tinkamas).
  Šitie istatymai remiasi Toroje, Kunigu knygoje
  111 ir Pakartoto Istatymo knygoje išdestytais
  Mozes istatymais apie švarius ir nešvarius
  gyvulius, o taip pat apie maisto paruošimo budus
  (draudžiama maišyti pieniška ir mesiška valgius,
  vartoti majoneza, grietine su mesa, vartoti
  kiauliena ir kai kurias kitas mesos rušis, gerti
  ne pagal ritualinius nurodymus paruošta vyna ir
  kt.) Rabinai košerini maista laiko sveikuoju
  maistu, kuri vartojant judejai galetu išlaikyti
  savo stiprybe ir sveikata. Košeriniame maiste
  dažnai vartojamos daržoves, bei jame vengiama
  vienu metu maišyti pieniškus ir mesiškus
  produktus, kurie pilve sukeltu maisto rugima ar
  puvima.

57
KARAIMU JUDAIZMAS
58
KARAIMU JUDAIZMAS

• judaizmas, atmetantis Talmudo knygos istatymus
  bei didesni demesi skiriantis viso Tanacho
  skaitymui. Lietuvoje praktikuoja karaimai.
  Daugiausiai karaimu gyvena Lenkijoje, Turkijoje,
  Egipte, Prancuzijoje, Izraelyje, JAV bei
  Lietuvoje.

59
Karaimu kenesa Trakuose
60
Medžiaga parenge vyr. tikybos mokytoja N.
Partauskiene

• NAUDOTA LITERATURA IR ŠALTINIAI

• http//lt.wikipedia
• www.bernardinai.lt
• www.ldm.lt
• Musu tikejimo šviesa.Lietuvos Vyskupu
  Konferencijos leidinys. Kaunas.Šviesa, 1992.
• KBK.LKB Tarpdiecezine Katechetikos Komisijos
  leidykla. Kaunas, 1996.