Pagrindinai istatymai, reglamentuojantys AB veikla

1
AKCINES BENDROVES

• Pagrindinai istatymai, reglamentuojantys AB
  veikla
• Akcines bendroves esminiai požymiai.
• Akciniu bendroviu rušys.
• Akcines bendroves steigejai ir akcininkai.
• Akciniu bendroviu steigimas ir registravimas.
• Akcines bendroves turtas.
• Akcininku turtines ir asmenines teises ir
  pareigos.
• Akcines bendroves valdymo organai.
• Auditas ir revizija akcinese bendrovese.
• AB administracijos vadovu atsakomybe
• Bendroves reorganizavimas ir likvidavimas
• Bendroves bankrotas

2
Pagrindinai istatymai, reglamentuojantys AB veikla
LR CIVILINIS KODEKSAS
LR AKCINIU BENDROVIU ISTATYMAS (toliau -ABI)
Europos bendroviu istatymas
L R VERTYBINIU POPIERIU RINKOS ISTATYMAS
3
Akcines bendroves (AB) esminiai požymiai (ABI 2
str.)
AB yra imone kurios istatinis kapitalas
padalytas i dalis, vadinamas akcijomis kuri
turta valdo nuosavybes teise kuri yra ribotos
atsakomybes juridinis asmuo.
Akcijos yra nuosavybes vertybiniai popieriai,
pažymintys ju savininku dali bendroves
istatiniame kapitale suteikiantys jiems
turtines bei neturtines teises.
4
ABI 2 straipsnis. Akcine bendrove ir uždaroji
akcine bendrove 1. Bendrove yra imone, kurios
istatinis kapitalas padalytas i dalis, vadinamas
akcijomis. Ji gali buti isteigta Lietuvos
Respublikos istatymu nedraudžiamai ukinei
veiklai. 2. Bendrove yra ribotos turtines
atsakomybes juridinis asmuo. 3. Bendroves turtas
yra atskirtas nuo akcininku turto. Pagal savo
prievoles ji atsako tik savo turtu. Akcininkai
pagal bendroves prievoles atsako tik ta suma,
kuria privalo imoketi už akcijas.
5
Bendrove yra ribotos turtines atsakomybes
juridinis asmuo (ABI 2 str. 2 D.)
Bendroves turtas yra atskirtas nuo akcininku
turto. Pagal savo prievoles ji atsako tik savo
turtu. Akcininkai (juridinio asmens dalyviai)
pagal bendroves prievoles atsako tik ta suma,
kuria privalo imoketi už akcijas.
Šis straipsnis sistemiškai taikomas su CK 2.50
straipsniu Juridiniu asmenu atsakomybe pagal
savo prievoles 1. Juridinis asmuo atsako pagal
savo prievoles jam nuosavybes ar patikejimo teise
priklausanciu turtu. 2. Juridinis asmuo neatsako
pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o
pastarasis neatsako pagal juridinio asmens
prievoles, išskyrus istatymuose arba juridinio
asmens steigimo dokumentuose numatytus
atvejus. 3. Kai juridinis asmuo negali ivykdyti
prievoles del juridinio asmens dalyvio
nesažiningu veiksmu, juridinio asmens dalyvis
atsako pagal juridinio asmens prievole savo turtu
subsidiariai.
6
Akcines bendroves atribojimas nuo kitu imoniu

• Akcines bendroves atribojimas nuo neribotos
  atsakomybes imoniu
• individualiu (personaliniu) imoniu
• ukiniu bendriju.
• Kriterijai
• akcininko pasitraukimo iš bendroves budas ir
  pasitraukimo reikšme
• akcininko (dalyvio) teisiu i imones turta
  pobudis
• atsakomybe už imones prievoles ribos
• akcininko (dalyvio) dalyvavimas civilineje
  apyvartoje.

• Akcines bendroves atribojimas nuo kitu ribotos
  atsakomybes imoniu
• kredito veiklos imoniu
• draudimo imoniu
• finansines veiklos imoniu
• valstybes (savivaldybiu) imoniu.
• Kriterijai teisnumas, valdymas ir imones veiklos
  priežiura, atsakomybes už imones prievoles ir
  teisiu i imones turta pobudis.

7
Akciniu bendroviu rušys
8
Akciniu bendroviu rušys
Akcines bendroves istatinis kapitalas negali
buti mažesnis kaip 150000 litu jos akcijos gali
buti platinamos bei jomis prekiaujama
viešai. Uždarosios akcines bendroves istatinis
kapitalas negali buti mažesnis kaip 10000
litu joje negali buti daugiau kaip 100
akcininku akcijos negali buti platinamos bei
jomis prekiaujama viešai, jei kituose istatymuose
nenustatyta kitaip. Bendroves pavadinime
privalomi žodžiai akcine bendrove arba
uždaroji akcine bendrove, arba atitinkamos šiu
žodžiu santrumpos - AB, UAB.
9
Akcines bendroves steigejai ir akcininkai
10
Akcines bendroves steigejai ir akcininkai

• Bendroves steigejai yra Lietuvos Respublikos ir
  kitu valstybiu fiziniai ir juridiniai asmenys,
  valstybe ar savivaldybe, šio istatymo nustatyta
  tvarka sudare bendroves steigimo sutarti (akta).
• Kiekvienas bendroves steigejas turi isigyti
  bendroves akciju ir tapti jos akcininku.
• Steigejai veikia nuo steigimo sutarties sudarymo
  iki bendroves steigiamojo sprendimu priemimo
  pasirašo steigiamos bendroves steigimo sutarti ir
  istatus (iki steigiamojo susirinkimo), sušaukia
  steigiamaji susirinkima ir pateikia steigimo
  ataskaita, balsuoja steigiamajame susirinkime,
  esant reikalui sudaro steigiamos bendroves vardu
  sandorius).
• Akcininkai yra Lietuvos Respublikos ar kitu
  valstybiu fiziniai ir juridiniai asmenys, taip
  pat juridinio asmens teisiu neturincios imones,
  valstybe ar savivaldybe, kurie istatymu nustatyta
  tvarka turi isigije bent po viena bendroves
  akcija.
• 3 straipsnis. Steigejai 4 straipsnis. Akcininkai

11
Vertybiniu popieriu emisijos proceduros apsaugo
investuotojus nuo nesažiningu bei nekompetentingu
imonininku, viešai siulanciu pirkti savo
bendroviu akciju.
Emitentas privalo iregistruoti savo vertybinius
popierius Vertybiniu popieriu komisijoje, jeigu
tenkinama bent viena iš šiu salygu 1) emitentas
yra steigiama ar veikianti akcine bendrove arba
reorganizuojama i akcine bendrove bet kokios
kitos rušies imone 2) paskutiniuju ukiniu metu
paskutiniosios dienos pabaigoje emitento išleistu
bent vienos klases vertybiniu popieriu savininku
buvo daugiau nei 100 3) emitentas ar
investitorius ketina išleisti vertybinius
popierius i viešaja apyvarta. 4 straipsnis.
Pirmine vertybiniu popieriu apyvarta - emitento
arba viešosios apyvartos tarpininko, veikiancio
emitento vardu ar savo vardu, bet emitento
saskaita, pasiulymas isigyti vertybiniu popieriu
ju išleidimo metu bei ju perleidimas investitoriu
nuosavyben. Emitentas - fizinis arba juridinis
asmuo, savo vardu siulantis leisti ar leidžiantis
vertybinius popierius. Vertybiniu popieriu
komisija - vertybiniu popieriu rinkos reguliavimo
ir priežiuros institucija. Antrine vertybiniu
popieriu apyvarta - investitoriaus ar kito asmens
pasiulymas isigyti jau išleistu i apyvarta
vertybiniu popieriu, taip pat ju perleidimas
kitiems investitoriams.
12

• Emitentas, ketinantis iregistruoti vertybinius
  popierius, Vertybiniu popieriu komisijai turi
  pateikti
• 1) paraiška
• 2) prospekta (Jeigu vertybiniai popieriai skirti
  ne viešajai apyvartai, vietoj prospekto gali buti
  pateiktas sutrumpintas jo variantas -
  memorandumas.)
• 3) steigimo (ar reorganizavimo) dokumentu
  nuorašus,
• 4) sprendimu, kuriu pagrindu emitentas yra
  išleides ar ketina išleisti vertybinius
  popierius, notaro patvirtintus nuorašus
• 5) reorganizavimo projekta, jeigu vertybiniai
  popieriai registruojami del emitento
  reorganizavimo.
• Prospekte (memorandume) emitentas turi pateikti
• finansines atskaitomybes duomenis,
• atskleisti informacija apie savo veikla,
  išleistus ir numatomus išleisti vertybinius
  popierius, valdymo organus ir ju nariu sandorius
  su emitentu, su juo susijusiais asmenimis bei
  emitento veiklos partneriais, taip pat kita
  taisyklese numatyta informacija.
• Prospekte taip pat turi buti pateikta
  nepriklausomo auditoriaus, veikiancio pagal
  auditoriu veikla reglamentuojancius teises aktus,
  išvada, kaip emitento apskaita ir finansine
  atskaitomybe atitinka Lietuvos Respublikos
  istatymus ir bendruosius apskaitos principus.

13
Akcijos
Uždaruju akciniu bendroviu akcijos gali buti
materialios (pagal Lietuvos Respublikos
Vyriausybes nustatytus reikalavimus atspausdinti
dokumentai) arba nematerialios. Akciniu
bendroviu akcijos turi buti nematerialios.
Akciniu bendroviu akcijos turi buti iregistruotos
Vertybiniu popieriu komisijoje. Akcijos
skirstomos i rušis 1) pagal disponavimo buda - i
vardines ir pareikštines 2) pagal suteikiamas
teises - i paprastasias ir privilegijuotasias.
41 straipsnis
14
Materialios akcijos
Materialioje akcijoje turi buti nurodyta 1)
pavadinimas Akcija ir akcijos rušis 2)
uždarosios akcines bendroves kodas ir
pavadinimas 3) nominali akcijos verte 4)
numeris 5) privilegijuotuju akciju dividendo
dydis ir balsavimo teise 6) išleidimo i apyvarta
data 7) akcijos savininko vardas, pavarde ir
asmens kodas (juridinio asmens pavadinimas ir
kodas) 8) valdybos pirmininko (jei valdyba
nesudaroma, - administracijos vadovo) parašas,
patvirtintas uždarosios akcines bendroves
antspaudu.
15
Nematerialios akcijos
Nematerialios akcijos yra pažymimos irašais
vertybiniu popieriu saskaitose, kurias tvarko
jas išleidusi uždaroji akcine bendrove, o akciniu
bendroviu akciju saskaitas tvarko Vertybiniu
popieriu viešosios apyvartos istatyme nustatyti
subjektai (toliau - saskaitu tvarkytojai). Saskai
tu tvarkytojas, kuris yra atidares akcininko
vertybiniu popieriu saskaita, akcininko
pageidavimu turi išduoti išraša iš šios
saskaitos, rodanti akciju skaiciu bei kita teises
aktuose nustatyta informacija apie i saskaita
irašytas akcijas. Informacija, kuri turi buti
pateikta apie nematerialias akcijas vertybiniu
popieriu saskaitose, nustato norminiai aktai,
reglamentuojantys vertybiniu popieriu ir ju
apyvartos apskaita.
16
Specialiosios akcijos 1. Specialiosios akcijos
yra paprastosios vardines akcijos, suteikiancios
valstybei ar savivaldybei papildomu neturtiniu
teisiu. Specialiuju akciju statusas gali buti
suteiktas valstybei ar savivaldybei nuosavybes
teise priklausanciai akcijai (akcijoms)
visuotinio akcininku susirinkimo nutarimu, jei
tenkinamos šios salygos 1) valstybe ar
savivaldybe atsisako jos turimu 2/3 ar daugiau
balsu bendroves visuotiniame akcininku
susirinkime parduodama ar kitaip perleisdama dali
valstybei ar savivaldybei nuosavybes teise
priklausanciu bendroves akciju 2) bendroves
pagrindine veikla yra transporto, energetikos,
naftos ukio, ryšiu ar komunalinio ukio
srityje. 2. Specialioji akcija suteikia šias
papildomas teises 1) vetuoti visuotinio
akcininku susirinkimo nutarimus del bendroves
reorganizavimo, likvidavimo, specialios akcijos
statuso atšaukimo, taip pat kitus nutarimus,
kuriuos vetuoti specialios akcijos savininkui
teise suteikiama transporto, energetikos, naftos
ukio, ryšiu ar komunalinio ukio sritis
reglamentuojanciuose istatymuose 2) pasisakyti
kiekvienu visuotiniame akcininku susirinkime
svarstomu klausimu 3) šaukti visuotinius
akcininku susirinkimus ir siulyti susirinkimo
darbotvarkes klausimus bei nutarimu projektus. 3.
Specialioji akcija netenka specialiosios akcijos
statuso, kai 1) valstybe ar savivaldybe
perleidžia šia akcija kito asmens nuosavyben 2)
nutarima del specialiosios akcijos statuso
atšaukimo priima visuotinis akcininku
susirinkimas. ABI 46 str.
17
Akciniu bendroviu steigimas ir registravimas
18
Akciniu bendroviu steigimas ir registravimas

• Bendroves steigimo sutartis
• Bendroves istatai
• Akciju pasirašymas (isigijimas)
• Akcines bendroves steigimo ataskaita
• Steigiamasis susirinkimas
• Bendroves registravimas

19

• Bendroves steigimo sutartis
• Bendroves steigejai sudaro bendroves steigimo
  sutarti.
• Jeigu bendrove steigia vienas asmuo, vietoj
  steigimo sutarties steigejas pasirašo bendroves
  steigimo akta, kuriam taikomi steigimo sutarties
  reikalavimai.
• Bendroves steigimo sutarties (sandorio) ypatumai
• Steigimo sutarties šaliu valios sutaptis.
• Sutarties negaliojimo specialus pagrindai.
• Bendroves steigimo sutartis (steigimo aktas) yra
  viešas dokumentas.
• 9 str.

20
Steigimo sutartyje turi buti nurodyta 1)
steigejai (fiziniu asmenu vardai, pavardes,
asmens kodai ir adresai juridiniu asmenu
pavadinimai, kodai, buveiniu adresai ir šiu
asmenu atstovu vardai bei pavardes) 2)
bendroves pavadinimas 3) steigeju igalinimai ir
isipareigojimai steigiant bendrove bei atsakomybe
už isipareigojimu nevykdyma 4) asmenys
(steigejai ir kiti asmenys), kurie gali
atstovauti steigiamai bendrovei, bei ju
igalinimai 5) bendroves istatinio kapitalo
dydis, akciju nominali verte, emisijos kaina 6)
kiekvieno steigejo isigyjamu akciju skaicius, iš
ju - skaicius pagal rušis ir klases 7) steigeju
isigyjamu akciju suteikiamos teises 8) akciju
apmokejimo tvarka ir terminai, iš ju - pradiniu
inašu imokejimo tvarka ir terminai, delspinigiai
už laiku neapmoketas akcijas. Delspinigiai negali
buti mažesni kaip 0,05 procento neimoketos sumos
už kiekviena praleisto termino diena 9)
steigiamojo susirinkimo sušaukimo tvarka 10)
steigiamos bendroves dokumentu, taip pat
informacijos, susijusios su steigiamuoju
susirinkimu, pateikimo steigejams tvarka 11)
steigimo išlaidu kompensavimas ir atlyginimas už
steigima 12) gincu tarp steigeju sprendimo
tvarka 13) steigimo sutarties sudarymo
data. Steigimo sutartyje gali buti ir kitu
nuostatu, neprieštaraujanciu Lietuvos Respublikos
istatymams.
21
Bendroves istatai Istatu ir steigimo sutarties
santykis Istatai yra teisinis dokumentas, kuriuo
vadovaujasi bendrove savo veikloje. Steigiamos
bendroves istatai iki steigiamojo susirinkimo
turi buti visu steigeju ar ju atstovu
pasirašyti. Fizinio asmens parašo tikrumas turi
buti paliudytas notaro, o juridinio asmens vadovo
ar igalioto asmens parašas tvirtinamas
antspaudu. Neturinciam antspaudo užsienio
juridiniam asmeniui taikoma fiziniams asmenims
nustatyta parašu tvirtinimo tvarka. Bendroves
istatai bei ju pakeitimai galioja tik juos
iregistravus istatymu nustatyta tvarka Lietuvos
Respublikos imoniu rejestre. 5 straipsnis.
22
Privalomosios istatu nuostatos 1) bendroves
pavadinimas 2) bendroves buveine 3) bendroves
veiklos tikslai ir ukines veiklos pobudis 4)
istatinio kapitalo dydis 5) akciju skaicius
pagal rušis ir klases, ju nominali verte ir
suteikiamos teises 6) visuotinio akcininku
susirinkimo kompetencija, jo šaukimo bei
balsavimo jame tvarka 7) stebetoju tarybos,
valdybos nariu, administracijos vadovo rinkimo ir
atšaukimo tvarka, šiu valdymo organu
kompetencija 8) bendroves pranešimu skelbimo
tvarka 9) bendroves dokumentu ir kitos
informacijos pateikimo akcininkams tvarka 10)
sprendimu del bendroves filialu ir atstovybiu
steigimo bei ju veiklos nutraukimo priemimo
tvarka.
Istatuose gali buti ir kitu nuostatu,
neprieštaraujanciu Lietuvos Respublikos
istatymams.
23
Bendruju civilines teises principu taikymas AB
veiklai reglamentuoti
.Tais atvejais, kai dispozityvi istatymo norma
teisiniu santykiu subjektams suteikia diskrecijos
teise (pranc., diskretion - veikiantis savo
nuožiura, teisiniu santykiu subjektai privalo
vadovautis bendraisiais teises principais
(Žr.Civiline byla Nr. 3K3383/2000, LAT
nutartis 2000 m. kovo 29 d.) Tokiais principais
yra teisingumas, sažiningumas ir protingumas ir
kiti CK 1.2 str. nurodyti principai. Šie
principai yra teisinio reglamentavimo principai,
todel ...jais privalu vadovautis ir nustatant
bendroves istatuose pranešimo apie šaukiama
visuotini akcininku susirinkima tvarka. Ši tvarka
turi buti tokia, kad užtikrintu galimybe
kiekvienam akcininkui realizuoti savo neturtine
teise teise dalyvauti aukšciausio bendroves
valdymo organo visuotinio akcininku susirinkimo
darbe. Teisingumo, protingumo ir sažiningumo
principai reikalauja, kad, nustatant pranešimo
tvarka, butu atsižvelgta i bendroves akcininku
skaiciu, ju galimybe operatyviai gauti
informacija, galimas bendroves išlaidas, butinas
pranešant akcininkams apie šaukiama susirinkima
vienu ar kitu budu, ir kitas reikšmingas
aplinkybes. Todel teismai, nagrinedami gincus del
visuotinio akcininku susirinkimo nutarimu
pripažinimo negaliojanciais del to, kad buvo
pažeista susirinkimo sušaukimo tvarka, negali
apsiriboti formaliu pranešimo atitikimo bendroves
istatams konstatavimu, o turi aiškintis, ar
bendroves istatuose nustatyta pranešimo tvarka iš
tikruju buvo racionaliai realizuota ir sudare
realias galimybes visiems akcininkams nevaržomai,
operatyviai ir be neprotingu papildomu pastangu
gauti informacija apie šaukiama susirinkima.
(Žr.Civiline byla Nr. 3K3383/2000, LAT
nutartis 2000 m. kovo 29 d.)
24
Akcines bendroves steigimo ataskaita Kai visi
pradiniai inašai už akcijas yra imoketi, akcines
bendroves steigejai, likus ne mažiau kaip 15
dienu iki steigiamojo susirinkimo, privalo
parengti steigimo ataskaita, kurioje turi buti
nurodyta 1) steigimo išlaidos 2) apmoketas
istatinis kapitalas (apmoketa akciju nominali
verte) 3) už akcijas gautu pinigu suma 4)
numatomi nepiniginiai inašai už pasirašytas
akcijas, šiu inašu verte ir nuorodos i turto
vertintoju, ivertinusiu nepiniginius inašus,
ataskaitas 5) akciju, kurias kiekvienas
steigejas pasiraše ir imokejo pradinius inašus,
skaicius, taip pat ju skaicius pagal rušis ir
klases 6) kompensuojamos steigimo išlaidos,
atlyginimas už steigima. 12 straipsnis.
25
Steigiamasis susirinkimas Kai visi pradiniai
inašai yra imoketi, steigejai iki bendroves
iregistravimo privalo sušaukti steigiamaji
susirinkima. Balsavimo teise steigiamajame
susirinkime turi steigejai. Jeigu kvorumo nera,
steigiamasis susirinkimas šaukiamas pakartotinai.
Steigiamojo susirinkimo darbotvarke rengia
steigimo sutartyje steigeju igaliotas
asmuo. Steigiamasis susirinkimas tvirtina
akcines bendroves steigimo ataskaita, renka
audito imone, renka bendroves valdymo organu
narius, sprendžia kitus visuotinio akcininku
susirinkimo kompetencijos klausimus. 13
straipsnis.
26
Bendroves registravimas Bendrove turi buti
iregistruota Lietuvos Respublikos imoniu rejestre
(juridiniu asmenu registre). Bendrove
iregistruojama po to, kai visi pradiniai inašai
už pasirašytas akcijas yra imoketi, ivyko
steigiamasis susirinkimas, kuriame buvo
patvirtinta akcines bendroves steigimo ataskaita
ir išrinkti pagal bendroves istatus visuotinio
akcininku susirinkimo renkami bendroves valdymo
organo nariai. Jei per 4 menesius nuo steigimo
sutarties sudarymo dienos bendrove nebuvo
iregistruota, ji laikoma neisteigta, o šiam
terminui pasibaigus imoketi inašai už pasirašytas
akcijas gražinami. ABI 14 straipsnis.
27
Akcines bendroves turtas
Bendroves turto samprata Bendroves kaip juridinio
asmens teisiu i turta teisine charakteristika Bend
roves akcininku teises i bendroves turta AB yra
nuosavybes teises subjektas. (.)Juridiniai
asmenys turta valdo, naudoja ir juo disponuoja
nuosavybes ar patikejimo teise.(CK 2.48
straipsnis. Juridiniu asmenu turtas)
Bendroves kapitalas skirstomas i nuosava ir
skolinta.
Bendroves finansiniai ištekliai Bendroves
finansiniai ištekliai yra vidiniai šaltiniai -
pelnas ir išoriniai šaltiniai - inašai už
akcijas, iplaukos už obligacijas, dotacijos ir
subsidijos, skolintos ir kitos joms
prilygstancios lešos.
28
Istatinio kapitalo esme ir reikšme
Kapitalas - tai turto, naudojamo pelnui gauti,
visuma. Terminas kapitalas dažnai vartojamas
bendroves sumariniu aktyvu reikšme (angl., total
assets.) Bendroves kapitalas ir istatinis
kapitalas Nuosava bendroves kapitala
sudaro istatinis kapitalas kitas
kapitalas akciju priedai (nominalios vertes
perviršijimas) perkainojimo rezervas
privalomasis rezervas ir kiti rezervai
nepaskirstytasis pelnas (nuostolis) dotacijos ir
negražintos subsidijos atidetosios išlaidos.
Istatinio kapitalo dydis yra lygus visu bendroves
pasirašytu akciju nominaliu verciu sumai. 39
straipsnis. Kapitalo sudetis (lot. nominalis -
vardinis) 1) oficialus vertybinio popieriaus ar
piniginio ženklo vertes ženklas 2) formalus,
esantis tik popieriuje, neatliekantis savo
funkciju Istatinis kapitalas - tai bendroves
kapitalo dalis, nurodyta istatuose, atspindinti
visu bendroves dalyviu inašu bendra nominalia
verte ir kiekvieno bendroves dalyvio dali,
išreikšta procentais.

• Istatinio kapitalo funkcijos
• Akcininko(u) teisiu apimties matas
• Kapitalo rinkos objektas
• Akcines bendroves valdymo instrumentas
• Akcines bendroves finansines kontroles
  instrumentas

29
LIETUVOS RESPUBLIKOS IMONIU metines finansines
atskaitomybes FINANSINES ATSKAITOMYBES
ISTATYMAS 2001 m. lapkricio 6 d. Nr. IX-575

30
Supaprastintas isteigtos UAB balanso pavyzdys 1
Ilgalaikis turtas Nematerialusis
turtas Materialusis turtas Žeme Pastatai Kitas
materialusis turtas Ilgalaikis finansinis
turtas Dalyvavimas kitose imonese Investicijos Kit
as ilgalaikis finansinis turtas Po
vieneriu metu gautinos sumos Atsargos Per
vienerius metus gautinos sumos Investicijos ir
terminuoti indeliai Gryni pinigai saskaitoje ir
kasoje... 10 000 lt. --------------------------
---------------------------- Turtas iš
viso. ... 10 000 lt.
Kapitalas istatinis (pasirašytasis) ..10
000 lt. Akciju priedai (nominalios
vertes perviršijimas) Rezervai Nepaskirstytasis
pelnas (nuostolis) ataskaitiniu
metu ankstesniuju metu
Atidejimai ir
atidetieji mokesciai
_ pensiju ir panašiu isipareigojimu
mokesciu Moketinos
sumos ir isipareigojimai Po vieneriu metu
moketinos sumos ir ilgalaikiai isipareigojimai Fi
nansines skolos nepareikalautas imoketi
(-) Prekybos skolos Avansu gautos sumos
pagal Per vienerius metus moketinos
sumos --------------------------------------------
--------------------------- Savininku nuosavybe
ir isipareigojimai iš viso.10
000 lt.
31
Supaprastintas isteigtos akcines bendroves
balanso pavyzdys 2
Kapitalas istatinis (pasirašytasis).150
000 lt. Akciju priedai (nominalios
vertes perviršijimas)50 000
lt. Rezervai Nepaskirstytasis pelnas
(nuostolis) ataskaitiniu metu ankstesniuju metu

Atidejimai ir atidetieji mokesciai
_ pensiju ir
panašiu isipareigojimu
mokesciu Moketinos sumos ir
isipareigojimai Po vieneriu metu moketinos
sumos ir ilgalaikiai isipareigojimai Finansines
skolos nepareikalautas imoketi (-) Prekybos
skolos Avansu gautos sumos pagal Per vienerius
metus moketinos sumos ----------------------------
----------------------------------------------Savi
ninku nuosavybe ir isipareigojimai iš
viso,,,,.200 000 lt.
Ilgalaikis turtas Nematerialusis
turtas Materialusis turtas Žeme Pastatai Kitas
materialusis turtas Ilgalaikis finansinis
turtas Dalyvavimas kitose imonese Investicijos Kit
as ilgalaikis finansinis turtas Po
vieneriu metu gautinos sumos Atsargos Per
vienerius metus gautinos sumos Investicijos ir
terminuoti indeliai Gryni pinigai saskaitoje ir
kasoje.. 200000 lt. ----------------------------
------------------------------- Turtas iš viso
200000 lt
32
Supaprastintas akcines bendroves balanso pavyzdys
(pradejus daryti išlaidas)
Ilgalaikis turtas Nematerialusis
turtas Materialusis turtas Žeme Pastatai
.100 000 lt. Kitas materialusis turtas10
000 lt. Ilgalaikis finansinis turtas Dalyvavimas
kitose imonese Investicijos Kitas ilgalaikis
finansinis turtas Po vieneriu metu
gautinos sumos Atsargos Per vienerius metus
gautinos sumos Investicijos ir terminuoti
indeliai.50 000 lt. Gryni pinigai saskaitoje
ir kasoje40 000 lt. ---------------------------
-------------------------------- Turtas iš viso
200000 lt
Kapitalas istatinis (pasirašytasis).150
000 lt. Akciju priedai (nominalios
vertes perviršijimas)50 000
lt. Rezervai Nepaskirstytasis pelnas
(nuostolis) ataskaitiniu metu ankstesniuju metu

Atidejimai ir atidetieji mokesciai
_ pensiju ir
panašiu isipareigojimu
mokesciu Moketinos sumos ir
isipareigojimai Po vieneriu metu moketinos
sumos ir ilgalaikiai isipareigojimai Finansines
skolos nepareikalautas imoketi (-) Prekybos
skolos Avansu gautos sumos pagal Per vienerius
metus moketinos sumos ----------------------------
----------------------------------------------Savi
ninku nuosavybe ir isipareigojimai iš
viso,,,,.200 000 lt.
33
Supaprastintas akcines bendroves balanso pavyzdys
(paemus paskola)
Kapitalas istatinis (pasirašytasis).150
000 lt. Akciju priedai (nominalios
vertes perviršijimas)50 000
lt. Rezervai Nepaskirstytasis pelnas
(nuostolis) ataskaitiniu metu ankstesniuju metu

Atidejimai ir atidetieji mokesciai
_ pensiju ir
panašiu isipareigojimu
mokesciu Moketinos sumos ir
isipareigojimai Po vieneriu metu moketinos
sumos..100 000 lt. ir ilgalaikiai
isipareigojimai Finansines skolos nepareikalauta
s imoketi (-) Prekybos skolos Avansu gautos
sumos pagal Per vienerius metus moketinos
sumos --------------------------------------------
----------------------------- Savininku nuosavybe
ir isipareigojimai iš viso..300
000 lt.
Ilgalaikis turtas Nematerialusis
turtas Materialusis turtas Žeme Pastatai
.100 000 lt. Kitas materialusis turtas10
000 lt. Ilgalaikis finansinis turtas Dalyvavimas
kitose imonese Investicijos Kitas ilgalaikis
finansinis turtas Po vieneriu metu
gautinos sumos Atsargos Per vienerius metus
gautinos sumos Investicijos ir terminuoti
indeliai.50 000 lt. Gryni pinigai saskaitoje
ir kasoje..140 000 lt. -------------------------
---------------------------------- Turtas iš
viso 300000 lt
34
Akcininku teises ir pareigos
35
Akcininku turtines ir asmenines teises
Akcininkai turi turtines ir neturtines
teises. Jas nustato ABI ir kiti Lietuvos
Respublikos istatymai, bendroves istatai.
Akcinis teisinis santykis ir jo turinys Akcinio
teisinio santykio atsiradimo pagrindai
Juridinio asmens dalyvis (akcininkas, narys,
dalininkas ir pan.) yra asmuo, kuris turi
nuosavybes teise i juridinio asmens turta, arba
asmuo, kuris nors ir neišsaugo nuosavybes teisiu
i juridinio asmens turta, bet igyja prievoliniu
teisiu ir (ar) pareigu, susijusiu su juridiniu
asmeniu. CK 2.45 str.
36
Akcininku pareigos
37
Akcininkai neturi jokiu turtiniu isipareigojimu
bendrovei, išskyrus isipareigojima nustatyta
tvarka apmoketi visas pasirašytas akcijas
emisijos kaina. Visuotinio akcininku susirinkimo
nutarimas, ipareigojantis visus arba dali
akcininku moketi papildomus inašus, negalioja,
jeigu bent vienas iš ju su šiuo nutarimu
nesutinka. Akcininkas savo veiksmais negali
kenkti bendrovei. Sankcija už samoninga kenkima
- Kai juridinis asmuo negali ivykdyti prievoles
del juridinio asmens dalyvio nesažiningu veiksmu,
juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio
asmens prievole savo turtu subsidiariai.
38
Akcininko teisiu i bendroves turta
ypatumai Akcininko teises i bendrove
igyvendinamos per jo nuosavybes teise i bendroves
kapitala.
39

• Akcijos yra
• nuosavybes (investiciniai) vertybiniai popieriai
• pažymintys ju savininku dali bendroves
  istatiniame kapitale
• suteikiantys jiems turtines bei neturtines
  teises.
• CK 41 straipsnis. Akcijos

40
Supaprastintas akcines bendroves balanso pavyzdys
Ilgalaikis turtas Nematerialusis
turtas Materialusis turtas Žeme Pastatai
.100 000 lt. Kitas materialusis turtas10
000 lt. Ilgalaikis finansinis turtas Dalyvavimas
kitose imonese Investicijos Kitas ilgalaikis
finansinis turtas Po vieneriu metu
gautinos sumos Atsargos Per vienerius metus
gautinos sumos Investicijos ir terminuoti
indeliai.50 000 lt. Gryni pinigai saskaitoje
ir kasoje..140 000 lt. -------------------------
---------------------------------- Turtas iš
viso 300000 lt
Kapitalas istatinis (pasirašytasis).150
000 lt. Akciju priedai (nominalios
vertes perviršijimas)50 000
lt. Rezervai Nepaskirstytasis pelnas
(nuostolis) ataskaitiniu metu ankstesniuju metu

Atidejimai ir atidetieji mokesciai
_ pensiju ir
panašiu isipareigojimu
mokesciu Moketinos sumos ir
isipareigojimai Po vieneriu metu moketinos
sumos..100 000 lt. ir ilgalaikiai
isipareigojimai Finansines skolos nepareikalauta
s imoketi (-) Prekybos skolos Avansu gautos
sumos pagal Per vienerius metus moketinos
sumos --------------------------------------------
----------------------------- Savininku nuosavybe
ir isipareigojimai iš viso..300
000 lt.
Nuosavas kapitalas
Skolintas kapitalas
41
Bendroves turto ir kapitalo nuosavybe
Bendroves kapitalas - akcininku ir kreditoriu
nuosavybe
Bendroves turtas - bendroves nuosavybe
42
Studijuojant bendroves ir jos akcininku
nuosavybes santykius, butina atriboti Bendroves
nuosavybes teises objekta Akcininku nuosavybes
teises objekta Kreditoriu nuosavybes teises
objekta
43
Turtines akcininku teises 1) gauti bendroves
pelno dali (dividenda) 2) gauti likviduojamos
bendroves turto dali 3) nemokamai gauti akciju,
jei istatinis kapitalas didinamas iš bendroves
lešu 4) pirmumo teise isigyti bendroves
išleidžiamu akciju ar konvertuojamuju obligaciju,
išskyrus atveji, kai visuotinis akcininku
susirinkimas šio istatymo nustatyta tvarka
nusprendžia šia teise visiems akcininkams
atšaukti 5) palikti testamentu visas ar dali
akciju vienam ar keliems asmenims 6) perleisti
visas ar dali akciju kitu asmenu nuosavyben.
Uždarosios akcines bendroves akcininkui negali
buti duodamas sutikimas perleisti jo akcijas
kitam asmeniui ar asmenims, kurie nera šios
uždarosios akcines bendroves akcininkai, tik jei
del akciju perleidimo akcininku skaicius
uždarojoje akcineje bendroveje taptu didesnis,
nei 100,
44
Dividendas yra akcininkui paskirta pelno dalis,
proporcinga jam nuosavybes teise priklausanciu
akciju nominaliai vertei. Jeigu akcija
nevisiškai apmoketa, tai akcininko dividendas
mažinamas proporcingai neapmoketos akcijos kainos
daliai. Jeigu akcija nevisiškai apmoketa ir
apmokejimo terminas yra pasibaiges, dividendas
nemokamas. ABI 62 str.
45
Neturtines akcininku teises 1) dalyvauti
visuotiniuose akcininku susirinkimuose. Balsavimo
teise visuotiniuose akcininku susirinkimuose,
vykstanciuose iki pirmosios akciju laidos
apmokejimo termino, nurodyto steigimo sutartyje,
pabaigos, suteikia akcijos, už kurias imoketi
pradiniai inašai, o vykstanciuose po pirmosios
akciju laidos apmokejimo termino pabaigos -
Balsavimo teise visuotiniuose akcininku
susirinkimuose, vykstanciuose iki pirmosios
akciju laidos apmokejimo termino, nurodyto
steigimo sutartyje, pabaigos, suteikia akcijos,
už kurias imoketi pradiniai inašai, o
vykstanciuose po pirmosios akciju laidos
apmokejimo termino pabaigos - tik visiškai
apmoketos akcijos. Istatuose gali buti nustatyta,
kad kai kuriu klasiu akcijoms balsavimo teise
nesuteikiama 2) gauti informacija apie
bendroves ukine veikla 3) apskusti teismui
visuotinio akcininku susirinkimo, stebetoju
tarybos, valdybos bei administracijos vadovo
sprendimus ar veiksmus. Vienas ar keli akcininkai
be atskiro igaliojimo turi teise reikalauti
akcininkams padarytos žalos atlyginimo 4)
sudaryti sutarti su audito imone bendroves
veiklai ir dokumentams patikrinti Sarašas nera
baigtinis. ABI - (istatymu ar bendroves istatu
numatytas kitas neturtines teises.)
46
Juridinio asmens dalyviu balsavimo
sutartys Juridinio asmens dalyviai gali sudaryti
sutarti del bendro balsavimo juridinio asmens
dalyviu susirinkime. Balsavimo sutartis
negalioja, jeigu isipareigojama 1) balsuoti
pagal juridinio asmens valdymo organu
nurodymus 2) balsuoti už visus juridinio asmens
valdymo organu pateiktus pasiulymus 3) balsuoti
pagal nurodymus ar balsuojant susilaikyti už tam
tikra atlyginima. CK 2.88 str.
Vienai iš balsavimo sutarties šaliu pažeidus
balsavimo sutarti, teismas turi teise ipareigoti
perskaiciuoti juridinio asmens dalyviu
susirinkimo balsavimo rezultatus pagal balsavimo
sutarti arba pripažinti juridinio asmens dalyviu
susirinkimo sprendima negaliojanciu, jei
balsavimas pažeidžiant sutarti turejo lemiamos
itakos sprendimo priemimui ar nepriemimui.
47
BENDROVIU VALDYMAS Apie bendroviu valdyma žr.
MRU bibliotekos prenumeruojamose Lietuvos duomenu
bazese http//www.mruni.lt/lt/biblioteka.htm
48
Valdymo organai (pakartoti juridiniu asmenu
tema) Bendroves valdymo organai yra visuotinis
akcininku susirinkimas, stebetoju taryba, valdyba
ir administracijos vadovas. ABI
Juridinio asmens valdymo organu nariais gali buti
tik fiziniai asmenys, o kitu organu nariais ir
fiziniai, ir juridiniai asmenys. CK 2.81
str. Kiekvienas juridinis asmuo turi tureti
vienasmeni ar kolegialu valdymo organa ir dalyviu
susirinkima, jeigu steigimo dokumentuose ir
juridiniu asmenu veikla reglamentuojanciuose
istatymuose nenumatyta kitokia organu
struktura. Atskiras juridiniu asmenu teisines
formas reglamentuojantys istatymai gali
nustatyti, kad valdymo organas ir dalyviu
susirinkimas gali buti vienu juridinio asmens
organu. CK 2.82 str.
Atstovaujamieji ir vykdomieji AB
organai Kolegialus ir vienasmeniai AB organai
49
Bendroves organai ABI 19 straipsnis.  1. Bendrove
turi tureti visuotini akcininku susirinkima ir
vienasmeni valdymo organa - bendroves vadova.
2. Bendroveje gali buti sudaromas kolegialus
priežiuros organas - stebetoju taryba ir
kolegialus valdymo organas - valdyba. 3. Jeigu
bendroveje nesudaroma stebetoju taryba, šiame
Istatyme stebetoju tarybai nustatytos funkcijos
kitu bendroves organu kompetencijai
nepriskiriamos. 4. Jeigu bendroveje nesudaroma
valdyba, valdybos kompetencijai priskirtas
funkcijas atlieka bendroves vadovas, išskyrus šio
Istatymo nustatytas išimtis. 5. Visuotinis
akcininku susirinkimas neturi teises pavesti
kitiems bendroves organams spresti jo
kompetencijai priskirtu klausimu. 6. Bendroves
santykiuose su kitais asmenimis bendroves vardu
vienvaldiškai veikia bendroves vadovas.
50
Akcininku susirinkimas stebetoju taryba valdyb
a administracijos vadovas administracija
auditas
finansines veiklos kontrole licenzijuojamos
veiklos kontrole darbo saugos kontrole ir t.t.
revizija
51
Interesu konflikto problema Bendrove ir jos
valdymo organus sieja fiduciariniai, t. y.
tarpusavio pasitikejimu grindžiami santykiai,
todel visi bendroves valdymo organai privalo
veikti išimtinai bendroves interesais.
Bendroves valdymo organai privalo veikti tik
bendroves ir jos akcininku naudai. Bendroves
valdymo organai neturi teises priimti sprendimu
ar atlikti kitu veiksmu, kurie pažeidžia
bendroves istatus ar yra priešingi istatuose
nurodytiems bendroves veiklos tikslams akivaizdži
ai viršija normalia gamybine-ukine rizika, yra
akivaizdžiai nuostolingi (prekiu, paslaugu ar
darbu pirkimas didesnemis arba ju pardavimas
mažesnemis negu rinkos kainomis, bendroves turto
švaistymas) ar akivaizdžiai ekonomiškai
nenaudingi. (ABI 22 str. 8 d.)
Akivaizdumas (rizikos, nuostolingumo ir
nenaudingumo) nustatomas remiantis protingumo
kriterijais.
52
Interesu konfliktu prevencijos priemones Stebetoju
tarybos, valdybos narys, administracijos
vadovas, negaves ji išrinkusio valdymo organo
leidimo, negali buti kitos panašia ukine veikla
besiverciancios imones arba imones, tesiancios
bendroves gamybos ar paslaugu procesa ir
produkcijos realizavima, stebetoju tarybos ar
valdybos (ar jas atitinkanciu organu) nariu ar
administracijos vadovu. Administracijos vadovas,
negaves ji išrinkusio valdymo organo leidimo,
negali buti jokios kitos imones administracijos
vadovu. Jeigu valdymo organo narys pažeide šiuos
reikalavimus, jis privalo atsistatydinti iš tos
imones arba bendroves valdymo organu ir atsako
istatymu nustatyta tvarka. Kiekvienas kandidatas
i bendroves valdymo organu narius privalo
informuoti ji renkanti valdymo organa, kur ir
kokias pareigas jis eina, kaip jo kita veikla
susijusi su bendrove ir jos patronuojanciomis ar
dukterinemis bendrovemis. Tai pat turi
informuoti, jei jis nuosavybes teise turi 1/4 ar
daugiau kitos panašia ukine veikla
besiverciancios imones arba imones, tesiancios
bendroves gamybos ar paslaugu procesa ir
produkcijos realizavima, istatinio kapitalo
sudaranciu akciju. Kiekvienas bendroves
akcininkas per 90 dienu nuo tos dienos, kai
sužinojo ar turejo sužinoti apie valdymo organo
nario padarytus pažeidimus, turi teise kreiptis i
teisma, kad butu atlyginta bendrovei padaryta
žala. ABI 23 straipsnis. Valdymo organu nariu
teisiu apribojimai
53
Interesu konfliktu prevencijos priemones Jei
bendrove dirba nuostolingai, visuotinis akcininku
susirinkimas privalo svarstyti, ar stebetoju
tarybos, valdybos nariai arba administracijos
vadovas tinka eiti pareigas. (ABI 24 str.) Jei
bendrove dirba nuostolingai, stebetoju taryba
privalo svarstyti, ar valdybos nariai (jei
valdyba nesudaroma, - administracijos vadovas)
tinka eiti pareigas (ABI 33 str.)
54
Interesu konflikto (Akcinese bendrovese)
nagrinejimas teismu praktikoje Bendroves valdymo
organas privalo balsuoti prieš bet koki nutarima,
pažeidžianti bendroves interesus. Tais atvejais,
kai bendroves valdymo organo narys kartu yra ir
bendroves akcininkas, jo, kaip akcininko, ir jo,
kaip bendroves valdymo organo nario, interesai
gali nesutapti. Taip pat gali nesutapti ir
bendroves bei jos akcininku interesai. Esant
interesu konfliktui, sažiningumo, teisingumo ir
protingumo principai reikalauja, kad bendroves
valdymo organo narys apie tai informuotu kitus
bendroves valdymo organus. Taciau vienokiu ar
kitokiu asmeniniu interesu turejimas neatleidžia
bendroves valdymo organo nario nuo jo
fiduciarines pareigos veikti išimtinai bendroves
interesais. Jeigu bendroves valdybos narys del
savo asmeniniu interesu negali veikti išimtinai
bendroves interesais, jis, kaip valdybos narys,
apie tai informaves kitus bendroves valdymo
organus, privalo nusišalinti nuo klausimo, del
kurio kyla interesu konfliktas,
sprendimo. Civiline byla Nr. 3K3383/2000 (LAT
nutartis 2000 m. kovo 29 d.)
55
Interesu konflikto problema teismu praktikoje
(tesinys) Iš byloje esanciu irodymu matyti, kad
atsakove UAB Sangreta valdybos pirmininke S.
J. kartu buvo ir bendroves akcininke turejo
isigijusi 92 bendroves akcijas. Kaip akcininke,
ji balsavo už dalies bendrovei priklausancio
turto pardavima, kasatoriaus teigimu, už žymiai
mažesne, nei rinkos verte, kaina. Tuo tarpu
fiduciariniu santykiu požiuriu, bendroves
valdybos pirmininke, privalanti veikti išimtinai
bendroves interesais, negali sudaryti sandorio,
kuris pažeistu bendroves interesus. Todel teismui
nagrinejant byla iš naujo, išsiaiškintina, kokia
buvo tikroji parduotu patalpu rinkos verte, kartu
nustatant, ar nebuvo konflikto tarp S.
Jasiulionienes, kaip bendroves akcininkes, ir
jos, kaip bendroves valdybos pirmininkes,
interesu ar ji atskleide interesu konflikto
fakta kitiems valdybos nariams ir akcininkams ar
tikrai ji veike išimtinai bendroves
interesais. Tik išsprendus šiuos klausimus gali
buti teisingai pritaikytas Akciniu bendroviu
istatymo 27 straipsnis, nustatantis bendroves
valdybos nariu civiline atsakomybe už bendrovei
padaryta žala. Civiline byla Nr. 3K3383/2000
(LAT nutartis 2000 m. kovo 29 d.)
56
Juridiniu asmenu organu kompetencija ir
funkcijos Juridiniu asmenu organu kompetencija
ir funkcijas nustato atitinkamos teisines formos
juridinius asmenis reglamentuojantys istatymai ir
juridinio asmens steigimo dokumentai. Valdymo
organas atsako už finansines atskaitomybes
sudaryma, juridinio asmens dalyviu susirinkimo
sušaukima, duomenu ir dokumentu pateikima
juridiniu asmenu registrui, pranešima juridinio
asmens dalyviams apie esminius ivykius, turincius
reikšmes juridinio asmens veiklai, juridinio
asmens veiklos organizavima, juridinio asmens
dalyviu apskaita. CK 2.82 straipsnis.
57
Akcineje bendroveje privalomi valdymo organai
yra visuotinis akcininku susirinkimas, administra
cijos vadovas, ne mažiau kaip vienas kolegialus
valdymo organas - stebetoju taryba ar
valdyba. Uždarojoje akcineje bendroveje
privalomi valdymo organai visuotinis akcininku
susirinkimas, administracijos vadovas. Jeigu
bendroveje nesudaroma stebetoju taryba, jos
funkcijos kitiems bendroves valdymo organams
nepriskiriamos. Jeigu bendroveje nesudaroma
valdyba, šio istatymo nustatytas jos funkcijas,
teises, pareigas ir atsakomybe perima
administracijos vadovas, išskyrus tas funkcijas,
teises ir pareigas, kurias pagal ši istatyma
perima stebetoju taryba ar visuotinis akcininku
susirinkimas.
58
Visuotinis akcininku susirinkimas yra
aukšciausias bendroves (valdymo) organas. (CK ir
ABI kolizija) VAS atstovaujamasis AB
organas Bendroves visuotiniame akcininku
susirinkime turi teise dalyvauti visi asmenys,
susirinkimo diena esantys bendroves akcininkais,
nesvarbu, kiek ir kokios klases akciju jiems
nuosavybes teise priklauso, jei akcines bendroves
istatai nenumato, kad visuotiniame akcininku
susirinkime (taip pat ir pakartotiniame
susirinkime) turi teise dalyvauti asmenys, buve
akcines bendroves akcininkais visuotinio
akcininku susirinkimo akcininku apskaitos dienos
pabaigoje.
Visuotinio akcininku susirinkimo sušaukimo
iniciatyvos teise turi stebetoju taryba, valdyba
bei akcininkai, turintys ne mažiau kaip 1/10 visu
balsu, jeigu istatai nenumato mažesnio balsu
skaiciaus, taip pat specialiasias akcijas
valdanti institucija.
59
Visuotinis akcininku susirinkimas gali priimti
nutarimus, kai jame dalyvauja akcininkai, kuriems
priklausancios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2
visu balsu. Nustacius, kad kvorumas yra,
laikoma, kad kvorumas yra viso susirinkimo
metu. Jei kvorumo nera, per 15 dienu turi buti
sušauktas pakartotinis susirinkimas, kuris turi
teise priimti nutarimus pagal darbotvarke,
nesvarbu, kiek akcininku susirinktu.
60
Visuotinio akcininku susirinkimo sušaukimo
tvarkos pažeidimu vertinimas teismu praktikoje

• Civiline byla Nr. 3K3383/2000 LAT nutartis 2000
  m. kovo 29 d. del visuotinio akcininku
  susirinkimo nutarimo pripažinimo iš dalies
  negaliojanciu, bendroves valdybos pirmininkes
  neteisetu veiksmu ir bendrovei padarytos žalos
  atlyginimo.
• Civiline byla Nr. 3K-3-613/2001 m. LAT 2001 m.
  gegužes 28 d.

61
Kai bendroves istatuose yra nustatyta ne vienas,
o du ar daugiau pranešimo apie šaukiama visuotini
akcininku susirinkima budu, teismui reikia
atsižvelgti i tai, kuris iš tu budu buvo taikomas
bendroves praktikoje. Jeigu bendroves valdyba
anksciau taike viena pranešimo buda, tai veliau
jo atsisakyti ir pradeti naudoti kita alternatyvu
pranešimo buda bendroves valdybai butu protinga
tik esant svarbioms priežastims. Tokiu atveju
sažiningumo, protingumo ir teisingumo principai
reikalauja, kad bendroves valdyba, kuri yra
atsakinga už tinkama visuotinio akcininku
susirinkimo organizavima taigi ir už tinkama
akcininku informavima, iš anksto praneštu
akcininkams apie pranešimo budo
pakeitima. Civiline byla Nr. 3K3383/2000 (LAT
nutartis 2000 m. kovo 29 d.)
62
Tesinys Iš byloje esanciu irodymu matyti, kad
UAB Sangreta praktikoje buvo taikomas tik
vienas iš jos istatuose numatytu pranešimo budu
asmeninis kiekvieno akcininko informavimas apie
šaukiama akcininku susirinkima. Pavyzdžiui, apie
visuotini akcininku susirinkima, ivykusi 1996 m.
liepos 22 d., akcininkai buvo informuoti
asmeniškai, kiekvienam iš ju pasirašant pranešime
(b.l. 53). Kadangi byloje nera duomenu apie viešo
pranešimo naudojima, darytina išvada, kad ir apie
kitus visuotinius akcininku susirinkimus
bendroves akcininkai buvo informuojami
individualiai raštu. Šis pranešimo budas,
atsižvelgiant i nedideli akcininku skaiciu (18),
taip pat i tai, kad dauguma akcininku yra
bendroves darbuotojai, buvo visiškai logiškas.
Susikloscius tokiai pranešimo praktikai, visi
bendroves akcininkai galejo visiškai pagristai
tiketis, kad ir apie kitus šaukiamus visuotinius
akcininku susirinkimus jiems bus pranešama
asmeniškai raštu. Teiseju kolegija konstatuoja,
kad bendroves valdyba, be pakankamo pagrindo
pakeitusi pranešimo tvarka ir apie šaukiama
susirinkima pranešusi viešu skelbimu, bendroves
akcininku atžvilgiu pasielge nesažiningai ir
tokiu budu nesudare jiems tinkamu salygu
igyvendinti savo teises. Civiline byla Nr.
3K3383/2000 (LAT nutartis 2000 m. kovo 29 d.)
63
Tesinys Sprendžiant klausima, ar akcininkams
apie šaukiama visuotini akcininku susirinkima
buvo pranešta tinkamai, taip pat butina
atsižvelgti i akcininko, kuris nebuvo
informuotas, turimu akciju skaiciu ir i šio
akcininko galima itaka balsavimo rezultatams,
jeigu jis butu dalyvaves tame susirinkime. Iš
byloje esanciu irodymu matyti, kad Vilniaus
miesto savivaldybe buvo pagrindinis bendroves
akcininkas jai priklause 153 akcijos, tai
sudaro 40,4 procentu visu bendroves išleistu
akciju Susirinkime dalyvavo akcininkai, turintys
198 akcijas (balsus). Jeigu butu dalyvaves
savivaldybes atstovas, iš viso butu buve 351
balsas. Tokiu atveju nutarimui del dalies turto
pardavimo butu reikeje surinkti 234 balsus, todel
jeigu savivaldybes atstovas butu balsaves prieš,
nutarimas nebutu buves priimtas Vadinasi,
Vilniaus miesto savivaldybes dalyvavimas
visuotiniame akcininku susirinkime galejo tureti
lemiama reikšme. Civiline byla Nr. 3K3383/2000
(LAT nutartis 2000 m. kovo 29 d.)
Taciau vien tas faktas, jog akcininko turimu
akciju skaicius negalejo nulemti gincijamu
visuotinio akcininku susirinkimo nutarimu
priemimo ar nepriemimo, nesudaro pagrindo atmesti
akcininko ieškini del visuotinio akcininku
susirinkimo priimtu nutarimu pripažinimo
negaliojanciais. Priešingu atveju butu
paneigiamos smulkiu akcininku teises ir sudaromos
salygos stambiems akcininkams ignoruoti mažiau
balsu turinciu akcininku teises. Civiline byla
Nr. 3K-3-613/2001 m. LAT 2001 m. gegužes 28 d.
64
Del ieškinio senati reguliuojanciu teises normu
aiškinimo ir taikymo, nagrinejant gincus del
akcininku susirinkimu nutarimu Akciniu bendroviu
istatymo 23 straipsnio 2 dalis nustato
sutrumpinta 30 dienu termina gincyti visuotinio
akcininku susirinkimo nutarimus. Taip pat
nustatyta, kad sutrumpinto 30 dienu ieškinio
senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos,
kai nutarima gincijantis asmuo sužinojo ar turejo
sužinoti apie jo priemima. Taigi šiuo atveju
Akciniu bendroviu istatymas orientuoja taikyti
bendrasias ieškinio senaties termino eigos
pradžios nustatymo taisykles. Nustatant ieškinio
senaties termino pradžia, lemiama reikšme turi
subjektyvus kriterijus, t. y. momentas, kada
asmuo sužinojo ar turejo sužinoti apie savo
teises pažeidima. Tais atvejais, kai akcininkas,
gincijantis visuotinio akcininku susirinkimo
nutarima, dalyvavo ji priemusiame susirinkime,
nutarimo priemimo ir sužinojimo apie jo priemima
momentai sutampa. Taciau ši taisykle negali buti
taikoma tuomet, kai akcininkas susirinkime,
kuriame buvo priimtas gincijamas nutarimas,
nedalyvavo del objektyviu priežasciu, pavyzdžiui,
del to, kad jam nebuvo tinkamai pranešta apie
šaukiama visuotini akcininku susirinkima.
Civiline byla Nr. 3K3383/2000 (LAT nutartis
2000 m. kovo 29 d.)
65
AB organu kompetencija
66
Tik visuotinis akcininku susirinkimas turi
teise 1) keisti ir papildyti bendroves istatus
(išskyrus šio istatymo 39 straipsnio 6 dalyje, 51
straipsnio 5 dalyje, 52 straipsnio 3 dalyje ir 55
straipsnio 6 dalyje numatytus atvejus) 2) rinkti
audito imone, stebetoju tarybos narius, jeigu
stebetoju taryba nesudaroma, - valdybos narius, o
jeigu nesudaroma valdyba, - administracijos
vadova 3) atšaukti audito imone, stebetoju
tarybos narius, visuotinio akcininku susirinkimo
išrinktus valdybos narius, administracijos
vadova. Jei bendrove dirba nuostolingai,
visuotinis akcininku susirinkimas privalo
svarstyti, ar stebetoju tarybos, valdybos nariai
arba administracijos vadovas tinka eiti
pareigas 4) nustatyti audito paslaugu apmokejimo
salygas, metines išmokas (tantjemas) iš grynojo
pelno valdybos ir stebetoju tarybos nariams
atsižvelgiant i šio istatymo 61 straipsnio
nuostatas 5) tvirtinti metine finansine
atskaitomybe, valdybos (jei ji nera sudaryta, -
administracijos vadovo) pateikta bendroves
veiklos ataskaita 6) priimti nutarima padidinti
istatini kapitala 7) nustatyti bendroves
išleidžiamu akciju ruši, klase, skaiciu ir
minimalia emisijos kaina 8) priimti nutarima
atšaukti visiems akcininkams pirmumo teise
isigyti bendroves išleidžiamu akciju ar
konvertuojamuju obligaciju konkrecios akciju ar
konvertuojamuju obligaciju emisijos 9) priimti
nutarima sumažinti istatini kapitala (išskyrus
šio istatymo 39 straipsnio 5, 6 dalyse ir 55
straipsnio 6 dalyje numatytus atvejus) 10)
priimti nutarima išleisti konvertuojamasias
obligacijas 11) priimti nutarima keisti vienos
rušies ar klases bendroves akcijas i kitos,
tvirtinti akciju keitimo tvarka 12) priimti
nutarima akcinei bendrovei isigyti savo
akciju 13) priimti nutarima likviduoti bendrove
ar atšaukti bendroves likvidavima (išskyrus šio
istatymo 75 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4
punktuose numatytus atvejus) 14) rinkti bei
atšaukti bendroves likvidatoriu (išskyrus šio
istatymo 75 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktuose
ir 76 straipsnio 1 dalyje numatytus atvejus) 15)
priimti nutarima reorganizuoti bendrove ir
tvirtinti reorganizavimo projekta (išskyrus šio
istatymo 73 straipsnyje numatyta atveji) 16)
dvejus metus nuo akcines bendroves iregistravimo
tvirtinti bendroves sandorius del turto isigijimo
iš bendroves steigejo, kai atskiro sandorio arba
bendra sandoriu suma yra ne mažesne kaip 1/10
bendroves istatinio kapitalo 17) priimti
nutarima del pelno paskirstymo (išskyrus šio
istatymo 61 straipsnio 8 dalyje numatyta
atveji) 18) priimti nutarima sudaryti rezervus,
išskyrus perkainojimo rezerva 19) priimti
nutarima del ilgalaikio turto, kurio verte
didesne kaip 1/20 bendroves istatinio kapitalo,
perleidimo, nuomos ar ikeitimo, taip pat del kitu
subjektu prievoliu, kuriu dydis didesnis kaip
1/20 bendroves istatinio kapitalo, ivykdymo
laidavimo ar garantavimo. Visuotinis akcininku
susirinkimas gali priimti ir kitus nutarimus,
pagal ši istatyma nenumatytus kitiems bendroves
valdymo organams. ABI 24 str.
67
Visuotinio akcininku susirinkimo nutarimai
priimami paprasta dalyvaujanciu susirinkime
akcininku balsu dauguma, išskyrus šiuos
atvejus 1) kai renkama stebetoju taryba arba
valdyba pagal šio istatymo 32 straipsnio 3 dalies
taisykles 2) kai del šio istatymo 24 straipsnio
2 dalies 1, 6, 7, 9, 10, 11, 13, 15, 16, 17, 18
ir 19 punktuose nurodytu klausimu priimami
nutarimai, kuriems priimti reikia 2/3 susirinkime
dalyvaujanciu balsu daugumos 3) kai priimamas
šio istatymo 24 straipsnio 2 dalies 8 punkte
nurodytas nutarimas, kuriam priimti reikia 3/4
susirinkime dalyvaujanciu balsu daugumos 4) kai
nutarimams priimti reikalingas atskiru rušiu ar
klasiu akciju savininku sutikimas.
68
Stebetoju taryba yra kolegialus bendroves veiklos
priežiura atliekantis organas, kurio veiklai
vadovauja jos pirmininkas. Stebetoju tarybos
nariu skaiciu nustato bendroves istatai nariu
turi buti ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip
15. Stebetoju taryba renka visuotinis akcininku
susirinkimas. Stebetoju tarybos nariu gali buti
tik veiksnus fizinis asmuo. Stebetoju tarybos
nariu negali buti 1) bendroves valdybos
narys 2) bendroves administracijos vadovas 3)
asmuo, nurodytas šio istatymo 23 straipsnio 1
dalyje 4) asmuo, kuris pagal Lietuvos
Respublikos istatymus neturi teises eiti šiu
pareigu. Stebetoju taryba neturi teises pavesti
ar perduoti vykdyti savo funkciju valdybai ar
administracijos vadovui.
69
Stebetoju taryba 1) renka valdybos narius (jei
valdyba nesudaroma, - administracijos vadova) ir
atšaukia juos iš pareigu. Jei bendrove dirba
nuostolingai, stebetoju taryba privalo svarstyti,
ar valdybos nariai (jei valdyba nesudaroma, -
administracijos vadovas) tinka eiti pareigas 2)
analizuoja valdybos ir administracijos vadovo
veikla, finansiniu ištekliu naudojima, gamybos ir
valdymo organizavima, kapitalo rentabiluma, darbo
apmokejima, amortizaciniu atskaitymu teisinguma,
bendroves finansines bukles perspektyva 3)
pateikia visuotiniam akcininku susirinkimui
pasiulymus ir atsiliepimus apie bendroves metine
finansine atskaitomybe, pelno paskirstymo
projekta ir valdybos (administracijos vadovo)
parengta bendroves veiklos ataskaita 4)
atstovauja bendrovei teisme nagrinejant gincus
tarp bendroves ir jos valdybos nario,
administracijos vadovo arba jo pavaduotojo 5)
teikia siulymus valdybai ir administracijos
vadovui atšaukti ju sprendimus, kurie
prieštarauja Lietuvos Respublikos istatymams,
bendroves istatams ar visuotinio akcininku
susirinkimo nutarimams 6) sprendžia kitus
istatuose, taip pat visuotinio akcininku
susirinkimo nutarimuose numatytus klausimus.
70
Valdyba yra kolegialus organas, kurio veiklai
vadovauja jos pirmininkas. Valdybos nariu
skaiciu, kuris negali buti mažesnis kaip 3,
nustato bendroves istatai. Valdybos nariu gali
buti renkamas (skiriamas) tik veiksnus fizinis
asmuo. Bendroves valdybos nariu negali buti 1)
bendroves arba Lietuvos Respublikoje
iregistruotos ja patronuojancios bendroves
stebetoju tarybos narys 2) asmuo, nurodytas šio
istatymo 23 straipsnio 1 dalyje 3) asmuo, kuris
pagal Lietuvos Respublikos istatymus neturi
teises eiti šiu pareigu.
71
Valdyba svarsto ir tvirtina 1) bendroves valdymo
struktura ir pareigybes 2) pareigas, i kurias
darbuotojai priimami konkurso tvarka 3)
administracijos vadovo ir jo pavaduotoju
atlyginimus 4) administracijos vadovo ir jo
pavaduotoju pareiginius nuostatus, bendroves
filialu nuostatus. Valdyba renka ir atšaukia
administracijos vadova. Valdyba pritaria
administracijos vadovo pasiulytoms jo pavaduotoju
kandidaturoms bei kandidaturoms i pareigas, i
kurias darbuotojai priimami konkurso
tvarka. Analizuoja ir vertina administracijos
vadovo pateikta medžiaga apie bendroves komercine
ukine veikla, finansines atskaitomybes projekta
ir pelno paskirstymo projekta. Valdybos darbo
tvarka nustato jos priimtas valdybos darbo
reglamentas.
72
Valdybos nariu atsakomybe
Valdybos pirmininkas ir nariai privalo solidariai
atlyginti bendrovei nuostolius, padarytus del
valdybos sprendimu, priimtu pažeidžiant bendroves
istatus, ši ir kitus Lietuvos Respublikos
istatymus. Nuo pareigos atlyginti nuostolius
atleidžiami tie asmenys, kurie balsavo prieš toki
sprendima arba nedalyvavo posedyje ji priimant ir
per 7 dienas po to, kai sužinojo ar turejo
sužinoti apie toki nutarima, iteike posedžio
pirmininkui rašytini protesta. Valdybos nario
atsistatydinimas ar atšaukimas iš pareigu
neatleidžia jo nuo padarytu del jo kaltes
nuostoliu atlyginimo. Valdybos narys gali buti
atleidžiamas nuo atlyginimo nuostoliu, kuriuos
jis padare eidamas savo pareigas, jeigu jis
remesi bendroves dokumentais ir kita informacija,
kurios tikrumu nebuvo pagrindo abejoti, arba
veike neviršydamas normalios gamybines ar ukines
rizikos laipsnio.
73
Bendroves administracija
Bendroveje turi buti administracijos vadovas
(prezidentas, generalinis direktorius,
direktorius). Administracijos vadovas vadovauja
administracijai, kuri organizuoja ir vykdo
bendroves ukine veikla. Administracijos vadovas
tvirtina administracijos darbo reglamenta, priima
i darba ir atleidžia administracijos darbuotojus,
sudaro su jais darbo sutartis. Bendroves
administracijos vadovas atstovauja bendrovei
esant santykiams su treciaisiais asmenimis ir
teisme bei arbitraže. Administracijos vadovas
igyja teise atstovauti bendrovei nuo dienos,
nustatytos darbo sutartyje.
74
Del Akciniu bendroviu istatymo normu,
reguliuojanciu bendroves valdymo organu
kompetencija ir ju civiline atsakomybe
Kasatorius nurodo, kad bendroves vardu
sandorius sudaro bendroves administracijos
vadovas. Kasatoriaus nuomone, visuotinis
akcininku susirinkimas tokio sandorio negali
pavesti sudaryti valdybos pirmininkei be to,
kasatoriaus nuomone, valdybos pirmininke
sandoriui sudaryti neturejo igaliojimu, nes
ipareigojimas nera igaliojimas. Taciau
visuotinis akcininku susirinkimas, kaip
aukšciausias bendroves valdymo organas, turi
teise ne tik nustatyti bendroves valdymo organu
struktura, bet ir, kiek leidžia istatymas,
spresti ju kompetencijos klausimus. Todel
darytina išvada, kad visuotinis akcininku
susirinkimas, atsižvelgdamas i konkrecias
aplinkybes ir laikydamasis istatymo imperatyviu
normu, gali nuspresti, kuriam iš bendroves
valdymo organu pavesti sudaryti bendroves vardu
tam tikra konkretu sandori. Civiline byla Nr.
3K3383/2000 (LAT nutartis 2000 m. kovo 29 d.)
75
Bendroves revizorius Bendroves istatuose gali
buti numatyta, kad bendroves finansine veikla
kontroliuoja bendroves revizorius. Revizoriu
renka visuotinis akcininku susirinkimas bendroves
istatuose nustatytam laikui. Revizoriaus darbo
tvarka nustato jo darbo reglamentas, kuri
tvirtina visuotinis akcininku susirinkimas. Bendr
oves administracija ir