KUNO KULTUROS MOKYTOJU Metodine diena

1
(No Transcript)
2

• KUNO KULTUROS MOKYTOJU Metodine diena
• 4 DALIS
• Doc. dr. Arunas Emeljanovas
• Sporto edukologijos fakulteto dekanas

2013
3
Kurybingumas

• Nagrinedama kaip kurybingumas apibrežtas bei
  analizuojamas edukologiniame diskurse per
  pastaruosius 50 metu, R. Dineen ir kt. (2005)
  susistemino kurybingumo tyrimus ir išskyre šešis
  požiurius i kurybinguma
• Humanistiniu požiuriu kurybingumas pasireiškia
  saviraiškos tendencija. Manoma, kad kiekvienas
  asmuo turi kurybini potenciala, kuris
  atsiskleidžia palankioje ugdymo aplinkoje.
  Formalusis ugdymas laikomas nepalankiu kurybinio
  potencialo raiškai.

4

• Asmenybes charakteristiku požiuriu pripažistama
  asmenybes savybiu itaka kurybingumui. Atskleista
  nemažai savybiu, kurios budingos daugeliui
  kurybingu asmenybiu, taciau tyrimai buvo
  orientuoti tik i išskirtinio kurybingumo asmenis,
  ignoruojant kurybingu asmenybiu trukumus.
  Kurybingumo ugdymo tyrimuose šis požiuris leme
  supratima, kad kurybingi vaikai linke gincyti
  autoritetus, mastyti nepriklausomai ir rizikuoti
  nesilaikant taisykliu. Del šiu ir kitu ju bruožu
  mokytojai kurybingus mokinius vertina kaip
  nepritampancius ir trikdancius ugdymo proceso
  drausme.

5

• Kognityviuoju požiuriu kurybinguma aiškinant kaip
  kurybines veiklos pagrinda ivardijami protavimo
  procesai. Manoma, kad asmuo gali išmokti
  kurybingumo, kaip kad išmoksta igudžiu, sukaupia
  žiniu. Asmenybes jausmai, nuostatos bei aplinka
  laikomi salygiškai svarbiais. Šis požiuris veike
  kurybingumo ugdymo samprata trim budais
  demistifikavo kurybos procesa pagrinde poreiki
  derinti divergentini bei konvergentini mastyma, o
  taip pat problemomis gristo mokymosi reikšme
  kurybingumo ugdymui.

6

• Socialiniu veiksniu itakos požiuri apibrežia du
  momentai pirmas siejamas su organizacines
  psichologijos tyrimais, kuriu rezultatas
  kurybingumui palankios socialines aplinkos
  samprata, sulaukusi atgarsio kuriant mokymosi
  aplinka ugdymo istaigose antras su kurybingumo
  sistemu teorija, kurioje kurybingumas suprantamas
  kaip saveikos tarp asmens, socialines srities
  (šiuo atveju mokyklos) ir veiklos srities
  (t. y. švietimo) rezultatas. Šioje teorijoje
  svarbi socialine sritis, kurioje asmuo kuria. Jai
  priskiriamos vartininko funkcijos kurybingo
  elgesio, kurybingu ideju praleidimas arba
  sustabdymas. Mokytojams tenka kritinis vaidmuo,
  nes ugdymo aplinkoje tik jie turi galia vertinti
  elgesio tinkamuma.

7

• Holistiniu požiuriu siekiama asmenybes,
  motyvacijos, socialiniu ir kognityviuju veiksniu
  integracijos aiškinant, kaip kurybinis
  potencialas tampa kurybine veikla. Daugiausia
  demesio skiriama kurybingumo sasaju su mokymosi
  motyvacija ir mokymosi stiliumi analizei.
  Sutariama, kad mokymosi stiliaus ir užduociu,
  naudojamu metodu atitikimas teigiamai veikia
  mokymasi, o galima šios itakos priežastis
  vidine motyvacija suprantama kaip polinkis
  užsiimti veikla del tos veiklos ir turimu
  polinkiu atitikimo. Holistinis požiuris turejo
  itakos supratimui, jog mokytojo požiuris i mokyma
  tiesiogiai veikia mokinio požiuri i mokymasi.

8

• Klases veikla pagristo kurybingumo ugdymo
  požiuriu formalusis ugdymas laikomas ribotu
  kurybingumo potencialo raiškai. Konstatuojamas
  neatitikimas tarp reikalavimu kurybingumo ugdymui
  bei veiklos klaseje realybes ir ieškoma budu
  ugdyti mokiniu kurybinguma akcentuojant
  metodologinius pamokos aspektus.

9

• http//www.youtube.com/watch?voRBchZLkQR0

10
FIZINIS AKTYVUMAS

• Griauciu raumenu sukelti judesiai, kuriuos
  darant energijos suvartojimas yra didesnis negu
  ramybes busenoje.

11
SVEIKATA

• Visiška fizine, dvasine bei socialine gerove, o
  ne vien ligos ar fizines negalios nebuvimas.
• PSO teigia, kad sveikata daugiau negu laisve
  nesirgti, laisve nekenteti skausmu, o optimalios
  fizines, psichines ir socialines funkcijos bei
  gera savijauta.

12
Laisvalaikio FA

13
Profesinis FA

14
Buitinis FA

15
Mobilumo FA
16
(No Transcript)
17
Turetu buti!!!
18
(No Transcript)
19
Nutukimas
20
HSBC
HEALTH BEHAVIOUR IN SCHOOL-AGED CHILDREN (HBSC)
STUDY INTERNATIONAL REPORT FROM THE 2009/2010
SURVEY World Health Organization 2012
21
Viršsvoris ir nutukimas
22
Vidutinis ir didelis fizinis aktyvumas
23
TV žiurejimas
24
ŠIUOLAIKINES FIZINIO AKTYVUMO REKOMENDACIJOS

• 1995 ACSM rekomendacijos, PSO rekomendacijos
• The Physical Activity Guidelines Advisory
  Comittee Report, 2008 http//www.health.gov/paguid
  elines/
• Oja P., Bull F.C., Fogerlholm M., Martin B.
  (2010). Physical activity recomendations for
  health what should Europe do? BMC Public Health,
  10 10. doi10.1186/1471-2458-10-10.

25
PSO rekomendacijosVaikai ir paaugliai (6-17
metu)

• 1 val. vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo
  kasdien
• BE TO
• Be kasdieninio fizinio aktyvumo vaikai ir
  paaugliai turi atlikti didelio intensyvumo fizine
  veikla mažiausiai 3 kartus per savaite
• BE TO
• Be to, ne reciau negu 3 kartus per savaite, turi
  atlikti kaulu ir raumenu sistema lavinancius
  pratimus.

26
Ka mes galime pakeisti?
27
FIZINIAM AKTYVUMUI PALANKI APLINKA
VISUOMENES SVEIKATOS UGDYMAS MOKINIU SVEIKATOS
UGDYMAS

28
Visos mokyklos itraukimaskoordinacinio komiteto
kurimo svarba
Mokyklos administracijos atstovas/ai
Kuno kulturos mokytojas
Visuomenes sveikatos specialistas
Mokiniu tevai
Socialinis pedagogas
Mokiniai
Mokyklos psichologas
Socialiniai partneriai
29
Sveikatos ugdymo pamoka vietoje treciosios kuno
kulturos pamokos?
30
Kieno atsakomybe?

• VALSTYBE Visuomenes sveikatos raštingumas
  fizinio aktyvumo srityje. Fizinio aktyvumo
  salygos, nemokamas irenginiu prieinamumas,
  savivaldybiu skiriamos lešos gyventoju fiziniam
  aktyvumui skatinti.
• MOKYKLA Kuno kulturos programos, tinkamas ju
  vykdymas, gerai dirbantys pedagogai. Visos
  mokyklos itraukimas i problemos sprendima.
• BENDRUOMENIU AKTYVUMAS

31
Fizinis pasyvumas tarp 5 didžiausiu sveikatos
rizikos veiksniu

• KMI gt 25
• nesubalansuota mityba
• Fizinis pasyvumas
• rukymas
• nesaikingas alkoholio vartojimas (Hu, et al.,
  2001).

32
Ekonomines situacijos itaka...

• Fizinio pasyvumo (laisvalaikiu) reiškiniai labiau
  budingi mažiausias pajamas gaunanciu Lietuvos
  gyventoju grupei.

33

• Fizinis aktyvumas turi poveiki fiziniam pajegumui
  (sveikatos rodiklis).
• Skirtingi autoriai pateikia teigiama poveiki
  skirtingiems FP komponentams...

34
MOKSLEIVIU FIZINIS AKTYVUMAS

• 2005 metu Kuno kulturos ir sporto departamento
  prie LR Vyriausybes užsakymu Lietuvos kuno
  kulturos akademijos atliktoje studijoje Lietuvos
  didžiuju miestu viduriniu mokyklu mokiniu fizinio
  aktyvumo tyrimas nustatyta, kad tik 9,8 proc.
  mergaiciu ir 18,6 proc. berniuku, gyvenanciu
  didžiuosiuose miestuose, fizinis aktyvumas
  atitinka PSO rekomenduojamas normas.

35
Mokytojas, kasdien bendraujantis su mokiniais,
galetu jiems labai pagelbeti. Siekdamas šio
tikslo, jis turetu

• diskutuoti su vaikais apie fizinio aktyvumo
  reikšme
• juos skatinti ir drasinti pats rodydamas pavyzdi
• teoriškai ir praktiškai šviesti mokyklos
  bendruomene, supažindinant ja su kuno kulturos
  siekiais ir vertybemis.

36
Svarbiausias tevu uždavinys

• sudaryti palankias salygas vaiku fizinei ir
  psichinei raidai
• mokyti rupintis savo sveikata
• dometis savo fizinemis galiomis,
• isisamoninti kuno kulturos svarba.

37

• Taigi, fizinio aktyvumo svarba yra milžiniška,
  todel reikia judeti ne tik per kuno kulturos
  pamokas, bet ir po pamoku, laisvalaikiu, su
  šeima, su draugais, per pertraukas mokykloje ir
  t.t.

38
Patyciu sasaja su saves vertinimu, pasitikejimu
savimi ir sportavimu

• Doc. dr. Ilona Tilindiene
• Ugdymas. Kuno kultura. Sportas. 2012, Nr. 2(85).
  p. 76-82.Ugdymas. Kuno kultura. Sportas. 2010,
  Nr. 2(77). p. 82-87.

39

• 2010-2012 m. atliktame visoje Lietuvoje tyrime
  keltas probleminis klausimas ar paaugliu saves
  vertinimo bei pasitikejimo savimi lygmuo bei
  dalyvavimas sportineje veikloje yra priežastiniai
  patyciu (ne)patyrimo veiksniai?

40

• Buvo apklausti 1759 1217 metu paaugliai iš
  ivairiu Lietuvos miestu ir rajonu (Vilniaus,
  Kauno, Alytaus, Marijampoles, Prienu, Šiauliu,
  Panevežio, Utenos).
• Iš ju 927 sportuojantys ir 832 nesportuojantys.

41
Rezultatai

• Sportuojanciu 12-17 m. paaugliu pasitikejimas
  savimi ir saves vertinimas yra aukštesnis nei
  nesportuojanciu

42
Rezultatai

• Gauta, kad patycias patiria paaugliai turintys
  žemesni saves vertinima.
• Šiuo aspektu sportavimo veiksnys patyciu
  patyrimui yra mažiau reikšmingas, t.y. tiek
  sportuojantys ir nesportuojantys paaugliai,
  turintys žema saves vertinima patiria patycias.

43
Kol kas tiek. Sekmes!?

• Doc. dr. Arunas Emeljanovas