Personalinio kompiuterio komunikacine iranga

1
Personalinio kompiuterio komunikacine iranga
2
Vertiklai (modemai)

• Modemo pagrindine paskirtis - diskreciuosius
  kompiuterio signalus paversti tolydžiaisiais ir
  persiusti juos telefono linija, po to gautus
  tolydžiuosius signalus paversti diskreciaisiais
  ir gražinti kompiuteriui. Moduliavimas
  diskreciuju signalu vertimas i tolydžiuosius.
  Atvirkšcias procesas - demoduliavimas.

3
Modemo sandara

•   Modema sudaro nuosekliosios sasajos valdiklis,
  koderis dekoderis, moduliatorius
  demoduliatorius (M/D), ROM (pastovioji atmintine
  read only memory), iejimo bei išejimo filtrai.
  Per nuosekliaja sasaja PK sujungiamas su modemu.
  Prieš siusdamas pranešima telefono linija
  moduliatorius suderina signala su ROM saugomu
  duomenu perdavimo protokolu. Priimant signala
  viskas vyksta atvirkšciai. Filtras slopina
  parazitinius signalus.

4

• PK dažniausiai naudojami asinchroniniai
  modemai. Jie informacija perduoda baitais
  (žodžiais, simboliais). Kiekvienas žodis
  prasideda START ir baigiasi STOP baitais,
  nurodanciais žodžio pradžia ir pabaiga. Septyni
  bitai skirti duomenims perduoti, o aštuntasis -
  kontrolinis, perdavimo teisingumui patikrinti.
  Kad siustuvas ir imtuvas vienas kita suprastu,
  reikia laikytis tam tikro duomenu perdavimo
  protokolo. Modemui suderinti su informacijos
  imtuvu dažniausiai (IBM tipo PK) naudojama
  nuoseklioji asinchronine sasaja RS232.
• Sinchroninis perdavimas esti spartesnis ir
  patikimesnis, taciau gerokai brangesnis, todel PK
  modemuose retai naudojamas.

5
Modemu naudojami protokolai ir saryšis su
informacijos perdavimo greiciu

• Nuo modemu naudojamu protokolu priklauso ju
  jungimosi greitis. Dabar dažniausiai naudojami
  šie protokolai
• V.22 dažnis 1200-2400 Hz, greitis apie 600 ir
  1200 bit/s
• V22bis praplestas V.22 protokolas, greitis
  padidintas iki 2400 bit/s
• V.32 greitis 4800 ir 9600 bit/s
• V.32bis greitis padidintas iki 14400 bit/s.
  Ivesti tarpiniai greiciai 7200 ir 12000 bit/s.
  Galimybe keisti jungimosi greiti seanso metu
• V.32terbo greitis iki 19200 bit/s
• V.34 greitis iki 28800 bit/s.
• V.34bis greitis iki 33600 bit/s
• V.90 greitis iki 56kbit/s. Modemai naudojantys
  šiuos protokolus buvo sukurti pirmiausia bankams,
  centralizuotoms sitemoms, taip pat padidinti
  vartotoju jungimosi greicius naudojant interneta.

6
Modemo instaliavimas, problemos

•  Perkant modema dažniausiai turetumete gauti
  diska su tvarkyklemis ir idiegimo eiga. Modemai
  yra vidiniai ir išoriniai.
• Vidinis modemas
• Kompiuteris turi buti išjungtas. Istatome vidini
  modema i ISA lizda. Ijungiame kompiuteri.
  Dažniausiai kompiuteris suras nauja irengini.
  Atsidarys langas New Hardware Found, reikia
  užstatyti žymekli ant užrašo Driver from Disk.
  Po to nurodyti kur yra tvarkykles (driveriai) ir
  paspausti OK. Modemas idiegtas. Control Panel
  pasirinkus nuoroda Modems, galima tvarkyti
  modemo parametrus, t.y. modemo greiti,
  garsiakalbio garsa, bitu perdavima ir kt.
• Išorinis modemas
• Kompiuteris turi buti išjungtas. Reikia sujungti
  laidus, t.y. maitinimo ir laida jungianti
  kompiuteri su modemu. Pastarasis turi jungtis
  prie COM lizdu (dažniausiai tai buna COM2). Po
  to, ijungiame kompiuteri. Kompiuteris turi
  surasti nauja irengini. Atsidarys langas New
  Hardware Found. Nurodome kur yra tvarkykles
  (diskas, kuri gauname su modemu ) ir paspaudžiame
  OK. Modemas idiegtas. Control Panel pasirinkus
  nuoroda Modems, galima tvarkyti modemo
  parametrus.

7
Problemos
8
IŠORINIS MODEMAS GENIUS "GM 56 FLEX"

• Palaiko iki 56K failu ir 14.4Kbps faksogramu
  siuntimo greiti. Veikia ITU 56K V.90 ir K56flex
  protokolais. Suderinamas su Hayes AT Command.
  Automatinis numerio rinkimas ir atsiliepimas.
  Savarankiškai atpažista ir nusistato duomenu,
  faksogramu ir balso siuntimui / priemimui. Turi 5
  indikatorius "Modem Ready", "Off Hook", "Carrier
  Detect", "Send Data", ir "Received Data".
  Jungiamas per standartini 9/25 jungciu serijini
  porta. Veikia su Windows 2000, patvirtintas FCC
  ir CE tarnybu.
• Yra išvadai išoriniu garsiakalbiu ir mikrofono
  prijungimui, modemas Plug-n-Play (PnP)
  suderinamas. Šiuolaikinis dizainas, informatyvi
  priekine panele.
• Kartu su modemu pateikiama nemažai licenzijuotos
  programines irangos, skirtos faksogramu siuntimui
  / priemimui, balso irašymui (gali veikti kaip
  autoatsakovas) - "Trio Communication Suite" taip
  pat yra keletas kompiuteriniu žaidimu.

9
Išorinis modemas Genius GM56FlexE-V

• Kompaktiškas 170x120x28 mm, užpakalineje
  sieneleje yra 9 RS-232 jungtys ir lizdai telefono
  linijai, bei papildomo telefono pajungimui.
  Suderintas su duomenu perdavimo protokolais V90,
  V34, V34, V32bis, V32, V23, V22bis, V22 A/B,
  V21, Bell 212A ir 103 duomenu suspaudimas V42bis
  ? MNP-5 palaiko fakso funkcijas Class 1, 2 -
  V17,V21,V27Ter (14400-300bps) palaiko standarta
  V80 darbui su videookonferencijomis, ASVD, Voice
  Mail.

10
VIDINIS MODEMAS Genius "GM 56 PCI - L"

• 56K modemas, turintis Data / Fax / TAM funkcijas
• "32-bit PCI Local Bus" interfeisas
• Pagrindine mikroschema pagaminta firmoje "Lucent
  Technologies" (modelis 1646)
• Gali siusti bylas iki 56K greiciu
• Faksogramu siuntimo / priemimo greitis iki 14.4
  kilobitu per sekunde
• Veikia Windows 95/98/2000 ir NT operacinese
  sistemose
• Suderinamas su "Hayes AT" komandomis
• Palaikomas "Windows 2000"
• Atitinka "Microsoft PC 98 Design Initiative"
  reikalavimus
• Automatinis numerio rinkimas ir atsiliepimas
  (veikia kaip autoatsakovas)
• Automatiškai persijungia duomenu ir faksogramu
  siuntimui / priemimui
• Pluoštas licenzijuotos programines irangos
  (siuntimui - priemimui, naršymui po Interneta ir
  kt.)

11
Lyginamoji lentele
12
Modemo spartinimas

• Tvarkykles
• Visu pirma, turekite naujausias modemo
  tvarkykles, jas daugeliu atveju rasite savo
  modemo gamintojo svetaineje, arba užsuke i
  tvarkykliu puslapius www.hardware.lt/drivers,
• www.windrivers.com/,
• www.drivershq.com/ ir kitus. Turekite omenyje,
  kad modemas su naujausiomis tvarkyklemis dirbs
  pastebimai sparciau.

13

• TCP/IP nustatymaiTCP/IP parametrus
  nusistatyti turbut svarbiausias darbas po
  tvarkykliu instaliacijos. Reiketu IPT pasiklausti
  kokie pas juos prisijungimo TCP/IP nustatymai,
  jei tai nebuvo nurodyta. Pasiekti šiuos
  parametrus galima taip Spragtelekite dešiniuoju
  peles klavišu piktograma "Dial-Up Networking",
  pasirinkite "properties", susiraskite aplanka
  "server types", žemiau turi buti mygtukas "TCP/IP
  settings...", spragtelkite ji, atsiradusiame
  lange irašykite parametrus, ties Primary DNS ir
  Secondary DNS. Kur Specify IP address eilute
  nieko rašyti nereikia, nes kas kart prisijungus
  per dial-up (tel. linija) suteikiamas vis kitoks
  IP adresas.

14
Kiti nustatymai

• "Server types" langas turetu atrodyti maždaug
  šitaip
• Jeigu pažymetas parametras Log on to Network,
  bandoma jungtis prie "MS Windows" tinklo, todel
  susijungimo trukme pastebimai pailgeja. IPX/SPX
  compatible nustatymas irgi nereikalingas, šis
  nustatymas naudojamas jungiantis tinklo
  plokštemis per LAN tinkla, dial-up režimu.

15
Pakoreguokite modemo nustatymus

• Nueikite i"Control Panel" -gt "Modems" , skiltyje
  "General" nuspauskite mygtuka "Properties""Gener
  al" skiltyje parametro "Maximum speed" laukelyje
  nustatykite maksimalia leidžiama reikšme.
  "Connetions" skiltyje susiraskite mygtuka "Port
  Settings" ir nuspauskite ji. Atsidariusiame lange
  "Advanced Port Settings" parametro "Receive
  Buffer" slankiojanti žymekli nustumkite i dešine
  puse.
• Šalia "Port Settings" mygtuko yra "Advanced..."
  mygtukas, nuspauskite ji. Atsiradusiame lange
  "Advanced Connetions Settings" uždekite varneles
  an tu parametru, kuriuos išvardinsiu "Use error
  control", "Compress data", "Use flow control" (
  taška nustatykite ant "Hardware (RTS/CTS)").
  Kitus laukelius palikite tušcius, o jeigu juose
  jau uždetos varneles, tada jas nuimkite.
• Nusistatykite prievadu parametrus. Spragtelekite
  dešiniuoju klavišu "My computer" piktograma,
  pasirinkite "Properties", susiraskite aplanka
  "Device manager", po to skyriu "Ports". Išskleide
  ši skyriu, pasirinkite ta prievada, kuriuo
  naudojasi jusu modemas. Pasirinke prievada,
  paspauskite lange žemiau esanti mygtuka
  "Properties". Atsiradusiame lange pasirinkite
  skyriu "Port settings" ir nustatykite "Bits per
  second" didžiausia parametra. "Flow control"
  laukelyje turetu buti nustatyta "Hardware"
  reikšme.

16
Kabeliniai modemai

• Kabelinis modemas irenginys, leidžiantis
  kabelines TV linijas naudoti duomenu perdavimui.
  Veikia panašiai kaip vietinio tinklo iranga.
  Skirtingai nuo paprastos kabelines TV irangos,
  kuria televizijos signalas transliuojamas i
  vartotoju namus, gali naudoti abipusi ryši.
• Kabeliniai modemai veikia kabeliniu televiziju
  kabeliais.Ka tai duoda nereikia moketi už
  komutacines paslaugas, tik abonementinis
  mokestis. O kaip žinome per telefono linija
  dažniausiai reikia moketi ir abonementini ir už
  komutaciniu paslaugu tiekima.Ne gana to
  kabeliniai modemai gali palaikyti greiti
  siekianti iki 10Mb/s (kai kurie iki 40 mb/s)
• Kompiuterines technologijos vystomos stebetinai
  sparciai. Dar neseniai modemai, dirbantys greiciu
  28.8 Kb/s, skaitesi labai greiti, o dabar tokiu
  greiciu nepakanka. Atsirado naujos technologijos,
  kurios reikalauja didesniu greiciu Internet
  tinkle. Butent del šios priežasties irengimu
  kurejai ieško galimybiu padidinti duomenu
  perdavimo greiti.paskutiniai ivykiai kabeliniu
  modemu arenoje parodotai, kad aukšto greicio
  technologijos darosi vis labiau prieinamos ir vis
  labiau patrauklesnes klientu demesiui.
•  

17
Bay networks kabeliniai modemai

• Daigiausia susidomejimo paskutiniu metu kabeliniu
  modemu srityje kelia firmos LANcity kabeliniai
  modemai.Kompanijos Bay Networks padalinys
  LANcity pilna irengimu linija, kuri naudojama
  kabelineje televizijoje tinklo išpletimui iš
  veino miesto galo i kita. Remiantis atvirais
  maršrutais ir architekturos maštabavimu, LANcity
  gaminiu serija leidžia klientams gauti greito
  duomenu perdavimo galimybe. Šis gaminys atveria
  galimybe teikti klientui pilna paslaugu spektra
  miesto ribose. Klientas laimi, informacijos
  apsikeitimo greitis didesnis negu palaiko
  telefono modemas. Tuo tarpu stebetinai išaugo
  interaktyvios galimybes. Informacijos pakrovimas
  dideliais grafikos kiekiais ir stambiais duomenu
  failais perduodamas televizijos kabeliais 10
  Mb/s greiciu, atstumais didesniais negu 300 km be
  trikdžiu televizijos signalui.Plati pralaidumo
  juosta leidžia kurti informacijos pakrivima bet
  kokiame tinklo taške. 

18

• Kabelinius modemus LANcity sudaro 3 modeliai
  vieno kompiuterio prijungimui prie televizijos
  tinklo (šiuo metu negaminamas), LCW-4 vartotoju
  darbo grupei prijungimui ir LCB-modemas stambio
  Ethernet tinklo prijungimui. Pirmieji du modeliai
  turi AUI irTP portus ir vykdo paprastas
  filtravimo funkcijas, LCB modemai turi porta AUI
  irturi save mokancia maršrutizavimo funkcija su
  spanning tree protokolo palaikymu (trumpiausio
  kelio paieška pagal alternatyvus maršrutus). Visi
  irengimai dirba televizijos kabeliu su šiomis
  charakteristikomis
•        Impedansas 75 Om
•        Juostos svyravimo amplitudes 1 Db/Mhz, 5
  Db iš viso tiesioginiamia ir atgaliniuose
  signaluose
•        Grupines juostos uždelsimo svyravimas
  60ns/Mhz, 240 nes iš viso tiesioginiame,
  200ns/Mhz iš viso atgaliniame kanale
•        Lygmens svyravimas mažesnis negu 27 Db.
•        Dauguma kabeliniu sistemu neatitinka šiu
  reikalavimu, bet dauguma naujai statomu liniju
  naudoja aukštos kokybes kabelius.

19
Telefaksai

• Telefaksu telefono ar specialiomis ryšio
  linijomis perduodamos dokumentu kopijos. Jis
  susideda iš siustuvo, kuriame yra skeneris ir
  moduliatorius, bei imtuvo, turincio
  demoduliatoriu ir spausdintuva. Telefaksas yra
  autonominis prietaisas. Jo funkcijas gali atlikti
  PK, turintis faksmodema, skeneri ir spausdintuva.
  Telefaksai esti analoginiai ir skaitmeniniai.
• Analoginiame telefakse analoginis signalas,
  gautas skeneriu nuskaicius dokumenta, per
  moduliatoriu ir ryšio linija yra perduodamas
  abonento telefaksui, kuris ji demoduliuoja ir
  išspausdina popieriuje. Susijunge telefaksai turi
  buti sinchronizuoti. Dokumentas perduodamas
  eilutemis. Analoginis telefaksas perduoda pilkumo
  lygius, taciau, kaip ir visos analogines
  sistemos, yra jautrus trikdžiams. Jis letas, nes
  perduoda visus dokumento taškus , net ir tušcias
  vietas vienodu greiciu.

20
Tinklo plokštes paskirtis

• domenu, gaunamu iš kompiuterio paruošimas
  perdavimui per tinklo kabeli,
• duomenu perdavimas kitam kompiuteriui,
• duomenu srauto valdymas tarp kompiuterio ir
  kabelio.

21
Tinklo plokšte
22
Duomenu paruošimas.

• Kompiuteryje cirkuliuojantys duomenys perduodami
  blokais. Seniausiuose kompiuteriuose buvo
  perduodami po 8 bitus, veliau(PC/AT) 16 bitu,
  dabar 32 bitai ir daugiau. Jie perduodami
  lygiagreciai(parallel) kaip kad mašinos juda
  autostradoje su 16 ar 32 vienos krypties
  juostomis.
• Tinklo kabelyje duomenys perduodami
  nuosekliai(serial) kaip kad vienos juostos
  automobiliu kelias. Duomenys kiekvienu momentu
  juda viena kryptimi. Kiekvienas bitas seka vienas
  paskui kita, kai tuo tarpu magistraleje
  lygiagreciai gali 8, 16, 32 ir didesnis bitu
  kiekis.
• Tinklo plokšte gautus iš magistrales duomenis
  pakeicia i nuoseklia eilute, kuri galiausiai
  verciama i elektrinius, optinius signalus ir
  perduodama kabeliais.

23
Tinklo adresas.

• Kiekviena tinklo plokšte turi savo tinklini
  adresa, kurio deka nurodo savo vieta tinkle.
  Tinklo adresai formuojami IEEE(Institute of
  Electrical and Electronic Engineers) komiteto
  nuožiura. Kiekvienas tinklo plokštes gamintojas
  gauna unikalius tinklo plokšciu adresus, kurie
  irašomi i tinklo plokštes pastoviaja atminti.
• Duomenu perdavimo eiliškumas
• Tinklo plokšte duomenis perima iš kompiuterio,
  jei turi tiesioginio priejimo prie atminties
  teise, tai procesorius išskiria tam tikra
  atminties dali, skirta duomenu perdavimui.

24
Tinklo kortos duomenu srautai
25

• Tinklo plokšte perduoda užklausa i kompiuteri ir
  laukia duomenu.
• Kompiuterio magistrale perduodami duomenys i
  tinkla. Jei duomenu srautas labai didelis arba
  kompiuterio ar tinklo plokštes darbo ritmas
  nesutampa, tai naudojama tarpine
  atmintis(buferis). Joje duomenys yra laikinai
  saugomi.

26
Duomenu perdavimo valdymas.

• Prieš perduodama duomenis i kita kompiuteri
  tinklo plokšte atlieka šiuos veiksmus
• 1.  nustato perduodamu duomenu bloko ilgi,
• 2. duomenu dydi, kurie gali buti perduodami be
  gavimo patvirtinimo,
• 3.  intervalus tarp duomenu bloku,
• 4.  intervala per kuri butina pasiusti
  patvirtinima,
• 5. duomenu apimti, kuria be patvirtinimo gali
  priimti kiekviena iš plokšciu ir tarpine
  atmintis(buferis) nebus perpildyta,

27

• 6.    tikrina  duomenu perdavimo greiti.
• Šie veiksmai leidžia, bendraujant tarpusavyje,
  visiškai skirtingoms tinklo plokštems išvengti
  neteisingu duomenu paketu perdavimo.

28
Tinklo plokštes parametrai ir ju nustatymas.

• Darbo pertraukimo IRQ numeris. Pertraukimo
  užklausos linija siunciami signalai iš ivairiu
  kompiuterio irenginiu procesoriui. Kiekviena
  užklausa turi savo prioriteta ir statoma i eile.
  Procesorius kiekviena ju eiles tvarka aptarnauja.
  Siunciant užklausa formuojamas elektrinis
  signalas pertraukimas(intercorupt), kuris
  skirtas centriniam procesoriui. Jis perduodamas
  per užklausos IRQ kanala. Tinko plokštes
  dažniausiai naudoja IRQ3, IRQ5, IRQ10 arba IRQ11.

29

• Duomenu perdavimo ir siuntimo kanalas(base i/o
  port). Juo cirkuliuos duomenys tarp centrinio
  procesoriaus ir irenginio. Procesorius ši kanala
  supranta kaip paprasciausia šešioliktaini adresa.
  Kiekvienas irenginys gauna unikalu kanalo adresa.
  Dažniausiai naudojamu šešioliktainiu adresu
  lentele

30
Pateikta lentele gali keistis priklausomai nuo
kompiuterio
modelio ir nuo irenginiu kiekio.
31

• 3   Pagrindinis atminties adresas(base address),
  nurodantis kompiuterio operatyviosios atminties
  adresa, kuris bus naudojamas kaip tarpine
  atmintis, skirta duomenu saugojimui. Dažniausiai
  tam naudojamas D8000 adresas. Kai kurios tinklo
  plokštes šio adreso nenaudoja, todel joms toks
  adresas visai nenurodomas.
• 4. Jei plokšte naudoja išorini ar integruota
  transiveri(duomenu perdavimo jungtis), reikia
  nurodyti kuris bus naudojamas. Tai dažniausiai
  atliekama pacioje plokšteje trumpikliu pagalba,
  arba ja perprogramuojant.

32
Suderinamumas.

• Tinklo plokšte turi buti parenkama atsižvelgiant
  i kompiuterio architektura. Populiariausios
  magistrales
• 1.      ISA(Industry Standart Architecture) 8
  arba 16 bitu
• 2.   EISA(Extended Industry Standart
  Architecture) 32 bitu suderinama su ISA
• 3.     MCA(Micro Chanel Architecture) 32 bitu
  naudojama PS/2 kompiuteriuose
• 4.      PCI(Peripheral Component Interconnect)

33
(No Transcript)
34
Kompiuteriniu tinklu topologija   

• Topologija tai fizinis arba elektrinis kabeliu
  sujungimo budas i viena tinkla.
•   Topologija tai tinklo skeletas.
•   Egzistuoja keletas pagrindiniu topologiju
• Bendros magistrales (Bus)
• Žvaigždes (Star)
• Žiedo (Ring)
• Medžio (Tree)
• Kiekvienas su kiekvienu (Mesh)
•   Pasirenkamas topologijos tipas priklauso nuo
  jums keliamu salygu arba nuo jau egzistuojancio
  tinklo. Cia bus nagrinejami labiausiai paplite
  topologijos tipai tai MAGISTRALES ir ŽVAIGŽDES.
•   Kompiuterius ir tinklinius irenginius jus
  galite sujungti pasinaudodami keliomis
  topologijomis, o po to jas apjungti su papildomu
  irenginiu.

35
Tinklo topologija Jungimo budas Magistrale

• Šiame tinkle kompiuteriai yra sujungti,
  panaudojant viena jungiantiji kabeli, kuris
  jungiamas einant nuo vieno kompiuterio prie kito.
  

Kompiuteriu tinklo jungimo budas magistrale.
36
Jungimo budas Žvaigždute

• Jo paskirtis yra užtikrinti, kad pasiustas
  signalas sekmingai pasiektu adresata.
  Informacijos paketas iš kompiuterio siunciamas i
  koncentratoriu, po to dauginamas ir siunciamas
  kiekvienam kompiuteriui, kuris prijungtas prie
  tinklo. Jei bet kuris kompiuteris išjungiamas
  arba nutruksta tinklo jungimo kabelis, tai likusi
  tinklo dalis veikia.

37
Kompiuteriu tinklo jungimo budas žvaigždute.
Tokio tipo tinklas tampa neveiksnus tik tada, kai
sugenda koncentratorius.
38
Jungimo budas Žiedas

• Kaip ir žvaigždutes tipo tinkle kompiuteriai yra
  jungiami prie vieno irenginio, kurio paskirtis
  perduoti signala iš vieno kompiuterio i kita.
  Pasiustas signalas keliauja nuo vieno kompiuterio
  prie kito pagal laikrodžio rodykle. Kompiuteris,
  kuriam buvo siustas signalas padaro duomenu
  kopija ir laukia sekancios duomenu kopijos.
  Siustu duomenu paketa panaikina tas kompiuteris
  kuris ji pasiunte

39
Kompiuteriu tinklo jungimo budas žiedas.
Kompiuteriu prijungimui prie tinklo dažniausiai
naudojama vytos poros jungtis.
40
Kombinuotas jungimo budas

• Dažniausiai naudojami kombinuoti ivairiu
  kompiuteriu tinklu jungimo budai. Ju deka galima
  išspresti dauguma problemu, kurios kyla, kai
  reikia kompiuterius apjungti i bendra tinkla ir
  pagal esama situacija nei viena aukšciau pamineta
  topologija netinka.
• Žvaigždes-magistrales jungimo budas naudojamas
  kai koncentratoriai sujungiami i bendra žieda, o
  prie ju jungiami pagal žvaigždes principa
  kompiuteriai. Šiuo atveju bet kurio vieno
  kompiuterio gedimas neatsiliepia bendram
  kompiuteriu tinklo funkcionavimui. Tik sugedus
  koncentratoriui kompiuteriu tinklas arba jo dalis
  gali tapti nebeveiksminga

41
Kompiuteriu tinklo jungimo budas
žvaigžde-magistrale
Žvaigždes-žiedo jungimo budas yra panašus i
žvaigždes magistrales jungima, tik cia kiekviena
kompiuteriu grupe yra jungiamas prie
koncentratoriaus, o koncentratoriai jungiami prie
centrinio-vieno koncentratoriaus sudarydami
vientisa žieda. Toks tinklas tampa neveiksnus tik
tada, kai sugenda centrinis koncentratorius.
42
Tinklo komponentai ir ju jungimo budai

• Kompiuterio prijungimui prie tinklo naudojamos
  specialios tinklo plokštes. Priklausomai nuo
  kainos ir paskirties jose gali buti sumontuota
  viena arba keletas jungciu, naudojamu
  prisijungimui prie tinklo. Kaip taisykle ji turi
  procesoriu, yra galimybe keisti jos
  konfiguracija, darbo spartos didinimui galima
  papildyti atminties

43
Dažniausiai pacioje tinklo plokšteje
sumontuojamas siuntimo-perdavimo
irenginys(internal transiver). Jis dažniausiai
valdo BNC, RJ45 jungtis. Išoriniai
siuntimo-perdavimo irenginiai dažniausiai
naudojami, kai jungiamas storas kabelis, t.y.
naudojama jungtis AUI
Išoriniai siuntimo-perdavimo irenginiai.
44
Parenkant kabeli siuloma atkreipti demesi i šiuos
faktorius.

• 1.      Montažo paprastumas. Tai svarbu tada, kai
  duomenu apsauga nera pagrindinis rodiklis.
• 2.      Ekranavimas. Nors tokio kabelio kaina ir
  išauga, bet jis sekmingai apsaugo duomenis nuo
  išoriniu trikdžiu.
• 3.      Kryžminiai trikdžiai. Ivairiu elektros
  prietaisai, elektros laidai skleidžia tam tikras
  bangas, kurios gali sukelti rimtu problemu
  dideliuose kompiuteriu tinkluose.
• 4.      Duomenu perdavimo greitis. Nors šiuo metu
  populiariausi 10 Mbit/s kompiuteriu tinklai, bet
  vis dažniau rengiami 100 Mbit/s ir didesnio
  perdavimo greicio kompiuteriu tinklai.

45

• 6. Kaina.
• 7. Signalo slopinimas. Tai vienas iš pagrindiniu
  rodikliu, kuris apriboja kabelio ilgi. Dauguma
  sistemu naudoja klaidu tikrinimo sistemas.

46
Kabeliu palyginimui galima sudaryti tokia
lentele.
47
(No Transcript)
48
Koncentratoriai
49
Šakotuvai
50
Notebuk modemas
51
USB koncentratorius
52
Tinklinio spausdintuvo jungtis
53
Daugiaterminalinis kompiuteriu tinklas
54
Radijo modemai
55
Radijo tinklai perduoda duomenis tais atvejais,
kai organizuoti optinio kabelio ar kokio kito
kabelio fiziškai neimanoma, ar turimi ryšio
kabeliai nepatenkina vartotoju del informacijos
greicio perdavimo, arba ju manymu yra ekonomiškai
netenkinami.
Tinklai klasifikuojami i tris rušis vietinius(LA
N) regioniniai(MAN) globalieji(WAN) Jie
daugiausiai naudojami LAN tinklo kurimui,
bet Gali buti naudojami ir nedideliems
regioniniams tinklams
56

• Pirmiausia klasifikuojami pagal naudojimo dažni,
  kuo didesnis dažnis, tuo didesnis greitis.
• 136-174 Mhz greicio duomenu perdavimas iki 19.2
  Kb/s, ryšio nuotolis iki 50-70 km, ryšis gali
  buti atliekamas iš už kampo ir už horizonto,
  deka radijo spindulio kelio praejimo lužio prie
  žemes. Ryšio parametrai praktiškai nepriklauso
  nuo oro salygu.
• 400-512 Mgz duomenu greicio perdavimas iki
  128Kbit/s, ryšio ilgis iki 40-50 km. Galimas
  radijo ryšis signalu priemimo, deka atspindžio
  nuo ivairiu pastatu ir konstrukciju, kalnu ir
  t.t.
• 800-960 MHZ diapazonuose ir daugiau yra galimybes
  organizuoti kanala su duomenu perdavimo greiciu
  daugiau negu 2Mbit/s, tuo paciu tarp antenu turi
  buti tiesioginis matomumas. Didejimu dideja oru
  salygu poveikis ir mažeja ryšio nuotolis.

57

• Trecias klasifikavimo principas pagal tinklo
  kurimo pobudi.
• taškas-taškas, kai kartu dirba du irenginiai,
• žvaigžde, kai keleta abonentu irenginiu,
  aprupinti kryptinem antenom, palaiko ryši su
  vienu centriniu irenginiu.

• Sudarant tinklus naudojami tam tikri standartai
• STANDARTAS 802.11 (RadioEthernet)
• PLACIAJUOSTIS SIGNALAS(PJS) IR STANDARTAS 802.11
• STANDARTAS 802.11(RadioLAN)

58

• RadioEthernet-tai standartas organizuojantis
  radijo ryši ribotame atstume lokaliniuose
  tinkluose, butent kai keleta abonentu turi
  vienodos teises priejimo prie bendro perdavimo
  duomenu kanalo. Toks kanalas, gali buti
  organizuotas pasirinkant viena iš triju
  technologiju
•  
• Šviesinis perdavimas infraraudoname spektre.
• Placiajuostis signalas pagal tiesioginio
  nuoseklumo metoda (DSSS).
• Placiajuostis signalas pagal dažniu keitimosi
  metoda (FHSS).
• Infraraudoni spinduliai ne tik tai turi tureti
  tiesiogini matomuma, bet ir jautrus oro salygoms,
  todel ši technologija siuloma nauduoti tik tai
  pastato viduje.

59
PJS-buvo sukurta kaip priemone mažinti trukdžius
informacijos perdavimo kodavime naudojant mažo
galingumo signalus. Perduodant informacija PJS
metodu naudojama daug platesne dažnio juosta,
negu paprastai. PJS aprupina duomenu perdavimo
kodavima. Priimti perdavima gali tik tai tas,
kurio irenginiai nukreipti ji tam tikra duomenu
perdavimo kodavimo algoritma. Be to PJS aprupina
aukšta duomenu apsauga nuo trukdžiu atliekant
persiuntima. Nedideles kainos.
60

• Iranga
• Tinklo adapteris WaveLan Istatomas i ISA-slot
• Išorine antena arba kambarine antena
• Irenginys kabeliniam tinklui WavePOINT (Lucent
  Technologies) nustato ryši tarp belaidžio ir
  kabelinio lokalinio tinklo.
• Tinklo adapteris personaliniams kompiuteriams
  WaveLAN/PCMCIA (Lucent Technologies) taikomas
  organizuojant kompiuterinius tinklus mobiliam
  naudojimui

61
Point-to-Multipoint Wireless Remote Access Router
62
C-Band 5.725 - 5.850 GHz Digital Microwave Radio
63
(No Transcript)
64
Naudingos nuorodos

• www.ixbt.com
• www.vakarai.lt
• www.techno.su.lt/bernotas
• www.nortelnetworks.com
• Naujoji Komunikacija/ 2002 m. kovo 21-balandžio 4
  d. Nr.5, psl 14 (maršrutizatoriai, kartotuvai,
  komutatoriai)