1
Žemes drebejimai

• 6 klase

2
Žemes drebejimai

• Tai požeminiai smugiai, kurie privercia žeme
  sudrebeti, imti trukineti, siubuoti

3
Žemes drebejimai

• Stipriausi žemes drebejimai vyksta tektoniniu
  plokšciu susidurimo ir panirimo vienos po kita
  vietose. Cia susidaro itampos ir staigus plokšciu
  persistumimai, del kuriu Žeme sudreba.

4
Žemes drebejimu žemelapis

• Visos tokiu plokšciu sanduros pasižymi padidintu
  seismingumu ar vulkanizmu (juodos linijos).
  Taciau vietomis plokštes stipriau spaudžia viena
  kita ar intensyviau lenda viena po kita. Ten
  vyksta dažniausi bei ypatingai stiprus Žemes
  drebejimai (raudona linija).

5
Žemes drebejimu židinys

• Žemes drebejimai kyla jos gelmese, židinyje. Iš
  jo sklinda drebejimo bangos. Tolstant nuo židinio
  jos silpsta. Žemes paviršiuje stipriausios bangos
  buna virš židinio - epicentre. Iš drebejimo
  židinio sklinda skersines ir išilgines bangos.

6
Pavojingiausios žemes drebejimu sritys

• Viena iš pavojingiausiu žemes drebejimu sriciu
  tesiasi per Europa ir Azija, apimdama Viduržemio
  juros rajona, Artimuosius Rytus, Juodaja jura,
  Himalajus ir pasiekia Ramuji vandenyna.

7
Pavojingiausios žemes drebejimu sritys

• Kita sritis, kurioje užregistruota iki 90 visu
  žemes drebejimu, apima Ramiojo vandenyno
  pakrašcius. I ja ieina Japonijos, Indonezijos ir
  Naujosios Zelandijos salynai, Amerikos Andai bei
  Kordiljerai. Tai Ramiojo vandenyno "ugnies
  žiedas".

8
Ugnies žiedas

• Žemes drebejimai vyksta geologiškai aktyviose
  Žemes plutos vietose vandenynu vidurio
  kalnagubriuose ir kalnodaros srityse.

9
Seismografas

• Tai prietaisai drebejimu stiprumui matuoti bei ju
  vietai nustatyti yra pagrindinis mokslinis
  irankis tiriant žemes drebejimus.
• tai švytuoklinis prietaisas.

10
Seismografo veikimas

• Kai žeme dreba, prietaiso pagrindas ir remas juda
  kartu su ja, bet vidiniai irenginiai laiko
  švytuokle su rutuliu vienoje vietoje. Veliau ji
  pradeda svyruoti silpniau ar stipriau atitinkamai
  nuo žemes drebejimo sukeliamu virpesiu stiprumo.

11
Seismograma

• Švytuokles judesiai yra užfiksuojami irašuose,
  vadinamuose seismogramomis.

12
Žemes drebejimo matavimas

• Visi žemes drebejimai yra matuojami pagal 12 balu
  skale.
• Pagal skale yra nustatomas Žemes drebejimo
  stiprumas
• Placiausiai naudojama yra Richterio skale

13
Žemes drebejimo stiprumas pagal Rihterio skale

• 1-2 balo drebejima registruoja tik seismografai
• Ju buna apie 500 tukstanciu per metus

• 3-4 balo žemes drebejimas jau yra juntamas
• Žvanga indai, svyruoja šviestuvai
• Buna apie 100 tukstanciu per metus

• 5-6 balai smarkiai juntamas žemes drebejimas
• Nuo lentynu krinta daiktai, skilineja namu sienos
• Buna nuo 20 iki 200 žemes drebejimu per metus

• 7-8 balai milžiniški sugriovimai
• Griuva pastatai ir tiltai, plyšineja žemes
  paviršius
• Per metus buna apie 10 tokio stiprumo drebejimu

14
KATASTROFIŠKI ŽEMES DREBEJIMU PADARINIAI
15
San Fernandas (JAV) 1971 m. stiprumas 6,4 balu
pagal Richterio skale.
16
Turkijoje 1991 m. stiprumas 7,4 balu pagal
Richterio skale.
17
Kobeje (Japonija) 1995 m.
18
Indijoje 2001 m

• 2001 metu sausio 26 d. ivyko stiprus žemes
  drebejimas Indijoje. Žemes drebejimo stiprumas
  pagal Richterio skale sieke 7,9 balo. Jo metu
  žuvo apie 100 000 žmoniu.

19
Padariniai