Title: Ivadas
1Ivadas tevyne, tauta,išeivija, kurso paskirtis
- Kas yra emigracija?
- -išvykimas iš savo šalies i kita
- -emigrantai arba išeiviai
- Kas yra imigracija?
- - kelimasis gyventi iš kitos šalies i
dabartine - - imigrantai arba ateiviai
- Kas yra tevyne?
- - žmogaus gimtasis kraštas
- - gimtine
- Dvieju tevyniu klausimas
2Ivadas tevyne, tauta,išeivija, kurso paskirtis
- Filosofo Antano Maceinos išeiviu grupes
- kolonistai
- duoneliautojai
- pabegeliai
- Kas yra kolonistai?
- -vyksta svetur ieškoti savo tautai nauju žemiu
- Kas yra duoneliautojai?
- - išvyksta ieškoti sau geresnio gyvenimo ir
skanesnes duonos svetur - Kas yra pabegeliai?
- - apleidžia savo krašta noredami išvengti kokios
nors gresmes kuri yra ištikusi ji ir visa tauta, - - gresia pavojus gyvybei
3Ivadas tevyne, tauta,išeivija, kurso paskirtis
- Kokios gresmes gali kilti?
- Politines priespaudos
- Dvasinis teroras
- Religiniai persekiojimai ir pan.
- Koks svetur gimusiu ryšys su jusu teveliu ar
seneliu tevyne-Lietuva? - - tai antroji, ta tolimoji, tevyne
- - taciau, mes visi esame vienos lietuviu tautos
vaikai jus, jusu teveliai, jusu seneliai, jusu
proseneliai ir t.t.
4Ivadas tevyne, tauta,išeivija, kurso paskirtis
- Kas yra tauta?
- Tauta yra istoriškai susidariusi žmoniu
bendruomene, turinti bendra kilme, bendra kalba,
istorija, kultura ir pan. - Butinos salygos kad tauta išsivystytu
- -turi buti gyvenamasis kraštas arba teritorija
- - turi buti vartojama ta pati kalba
- - turi buti tas pats gyvenimo budas
- - turi rišti tas pats istorinis likimas
5Ivadas tevyne, tauta,išeivija, kurso paskirtis
- Ar ryšys su savo tauta galimas gyvenent svetur?
- Taip, ne tik galimas, bet ir butinas
- Mes gimstame tautoje, todel privalome
- Moketi tevu, proteviu kalba
- Kelias i tevu, proseneliu kuryba (pasakas,
dainas) - I literatura ir moksla
- tautai žmogus Savo tevu miršta tik tada, kai jis
nutausta samoningai atsisako tautiniu ypatybiu
6Ivadas tevyne, tauta,išeivija, kurso paskirtis
- Koks ryšys tarp abieju tevyniu gimtosios ir
paveldetos (tolimosios)? - - labai artimas
- - pagristas Dievo isakymu Gerb savo teva ir
motina - - vaikams yra skirta paveldeti tevu palikima
- Koki palikima?
- išvaizda, charakterio buda, talentus.... Bet ir
- Iš kartos i karta perduodama kalba, kultura,
tautiniai bei valstybiniai siekimai ir t.t.
7Ivadas tevyne, tauta,išeivija, kurso paskirtis
- Kodel išeivijos lietuvis turi buti dvikalbis ir
dvikulturis? - - kadangi turi dvi tevynes
- - moketi gyvenamo krašto kalba, nes cia
gyvena, mokosi, dirba, vygdo istatymus ir
t.t. - - moketi savo tevu ir proteviu kalba, nes tai
kelias i savo tauta jos kultura, siekimus,
išgyvenimus ir pan.
8Ivadas tevyne, tauta,išeivija, kurso paskirtis
- Kokia yra šio kurso paskirtis?
- Mes kalbesime apie lietuviu tautos dali
gyvenancia ir veikiancia už Lietuvos ribu. Šiame
kurse mes paliesime JAV lietuviu istorija,
veikla, gyvenima, laimejimus, vargus...o taip pat
ir jos santyki su Lietuvos valstybe ir jos
valstybine struktura
9Lietuvos išeivijos pradžia
- Istorinis žvilgsnis
- - Lietuva, nuo neatmenamu laiku buvusi laisva,
pirma karta neteko savo nepriklausomybes 1795
metais - - Nuo 1569 metu Lietuva ir Lenkija turejo
politine sajunga - - 1795 metais Lietuva ir Lenkija pasidalino
trys, tuo laiku, didžiosios kaimynes
Austrija, Prusija ir Rusija - - Didžiuma Lenkijos ir beveik visa Lietuva
atiteko Rusijai (Suvalkija Prusijai)
10Lietuvos išeivijos pradžia
- - Kokios okupaciju pasekmes?
- - Okupacijos beveik niekad neatneša
geroves okupuotam kraštui skriaudžia,
persekioja, suvaržo savarankiška
gyvenima, apkrauna dideliais mokesciais, nusavina
žeme, jaunus vyrus ima i kariuomene (net 15
metu), uždraudžiama lietuviška spauda, uždaromos
bažnycios ir t.t. - - Tokioje aplinkoje augantis jaunimas,
ryžosi ieškoti laimes svetur ir tuo dave
pradžia Lietuvos išeivijai - - Žmones bego nuo skurdo, nuo nelaisves, nuo
kariuomenes -
11Lietuvos išeivijos pradžia
- Lietuviai atvyko i AmerikaKeliais laikotarpiais
- Išvykimo priežastys skirtingos
- Iki 1899 metu JAV emigracijos skyriuje lietuviai
nebuvo registruojami kaip tautybe - Daugiausiai priskiriami prie lenku
- Pagausejo emigrantu JAV po kiekvieno
nepasisekusio sukilimo ar ištiktos nelaimes - Kas vyko Lietuvoje ir kodel trauke i Amerika?
- Keliomis bangomis
12Lietuvos išeivijos pradžia
- Šeši laikotarpiai arba šešios bangos
- Pirmi trys nebuvo gausus savo skaiciais
- Jie dingo Amerikos katile
- Ju pedsakai atpažistame iš pavardžiu, laišku,
spaudos ir dokumentu - Paskutiniosios trys bangos - gausios
13Pirmoji Banga Piligrimu laikotarpis
- Protestantizmas Lietuvoje
- Šešiolikto šimtmeccio viduryje (1556-1563)
Lietuvoje ir visoje Europoje pasieke savo plitimo
viršune - Per sekanti šimtmeti protestantizmas Lietuvoje
silpnejo - Septyniolikto šimtmecio viduryje Lietuvos
Kataliku Bažnycia juos visai užslopino - Religines priespaudos verciami keletas žymesniu
ir veiklesniu protestantu pabego i Vakaru Europa
14 Pirmoji Banga Piligrimu laikotarpis
- Kai kurie pasieke Anglija ir su piligrimais
atvyko i Amerika - The School of Thinkers žurnalas raše 1922 m.
raše - 17-to šimtmecio pradžioje vyko kova
Lietuvoje...kataliku iveikti Lietuvos
protestantai pabego iš Lietuvos ir išsisklaide po
Vakaru Europa....i Anglija ir su piligrimais i
Amerika
15Pirmoji Banga Piligrimu laikotarpis
- Duomenys kad atvyko lietuviai i Amerika
- Pirmas mokytojas New Yorke lietuvis profesorius
dr. Aleksandras Karolis Kuršius (Alexander
Carolus Cursius - Mokytojavo dvejeta metu (1659-1661)
- Pirmuju emigrantu tarpe buvo didžiunai Ardvilai,
Butvilai, Gregai....Ardvill, Buttvill, Gregg ir
t.t. - Apsigyveno Manhattan saloje kartu su olandais ir
steige miesta. Lietuviai siule Auszra, olandai
New Amsterdam. Olandai laimejo. Anglai
perkrikštijo New York
16Pirmoji Banga Piligrimu laikotarpis
- Kodel jie vyko i Amerika?
- Ieškojo religines laisves
- Vietos kur gyventi
- Jie seniai ištirpo Amerikos melting pot
- Liko tiktai lietuvišku pavardžiu pedsakai
- Laikotarpis (1621-1630)
17Antroji banga BARO konfederatu sukilimas
- Kas ja sudare?
- Didele dauguma sudare politiniai pabegeliai
- Buvo priversti pasitraukti del Rusijos stipraus
kišimosi i Lietuvos-Lenkijos jungtines valstybes
savarankiškuma
18Antroji banga BARO konfederatu sukilimas
- Istorine perspektyva
- Buvo labai svarbus bajoru luomas
- Lietuva padalyta i tam tikras sritis vaivadijas
- Vaivadijos padalintos i apskritis
- Joms vadovavo karaliaus paskirti didikai ar kiti
žymus bajorai - Apskriciu ir vaivadiju bajorai rinkdavo savo
atstovus i vietinius seimelius - Vietiniai seimeliai rinkdavo atstovus i Seima,
kurie tvarke svarbiausius valstybes reikalus,
leido istatymus, net rinko valstybes valdova
karaliu - Bajorai valde valstybe ir todel budavo vadinama
bajoru respublika
19Antroji banga BARO konfederatu sukilimas
- Istorine perspektyva
- Kurie nebuvo bajorai buvo valstieciai
- Valstieciai tapo baudžiauninkais
- Baudžiauninkas nebuvo laisvas, priklause nuo
dvarininko, gyveno dvarininko žemeje ir mokejo
duokle - Isigalejo bajoru savivale
- Medžiodavo, pramogaudavo
- Valstybes bei ukio reikalai mažai rupejo
- Samdo karius vietoj saves
- Gincai ir muštynes seimuose
- Seimo nutarimai turi buti priimami vienbalsiai
20Antroji banga BARO konfederatu sukilimas
- Lietuvos karaliu valdžia silpna
- Po Žygimanto Augusto mirties (1572) visi karaliai
buvo renkami - Todel jie privalejo klausyti juos išrinkusiu
didiku ir bajoru - Prasidejo tarpusavio kovos del itakos valstybeje
- Kišosi i Respublikos gyvenima ir bande varyti
savo politika
21Antroji banga BARO konfederatu sukilimas
- Politine padetis Lietuvoje
- ilgi ir nesekmingi karai
- Rusija puole Lietuva iš rytu ir pietu
- Švedija iš vakaru
- Karalius švedas Zigmantas Vaza ivele i 29 metu
kara su Švedija - Atsinaujino karas su Maskva 13 metu
- Karo nusiabta krašta ištiko badas ir maras
- Karalius Augustas Saksas, noredamas nuraminti
krašta, bande valdyti be seimo - Isižeide bajorai pasikviete Lietuvos prieša, cara
Petra I kad juos užtartu - Krašto netvarka dideja Lietuvoje išmire
trecdalis gyventoju
22Antroji banga BARO konfederatu sukilimas
- Buvo bajoru kurie rupinosi Lietuvos valstybes
likimu - Kunigaikšciai Cartoriskai
- Kile iš Lietuvos, turtingi ir šviesus žmones
- Norejo pertvarkyti krašto valdyma ir pašalinti
bajoru itaka krašto reikalu tvarkymui. - Tai igyvendinti jie lauke pagalbos iš Rusijos
- Bajorai pešasi, o rusai tvarko Lietuvos reikalus
23Antroji banga BARO konfederatu sukilimas
- Rusai isigali Lietuvoje
- Rusai reikalauja staciatikiams lygiu teisiu
- Nes visi nekatalikai buvo šalinami iš valdžios
vietu - Seimas nenorejo su tuo sutikti
- Visi nekatalikai padare konfederacija su
kunigaikšciu Radvila ir pasikviete i pagalba
Rusija - Priverte pripažinti nekatalikams lygias teises, o
kas nesutiko išveže i Rusijos giluma
24Antroji banga BARO konfederatu sukilimas
- BARO konfederatu sukilimas
- Rusams taip isigalejus, atsirado bajoru kurie
ryžosi ginklu ginti savo tevynes nepriklausomybe - 1768 m. Podoles miestelyje susidare konfederacja
pradejo kova su karaliaus partija ir su rusais,
atejusiais padeti karaliaus kariuomenei. - Prasidejo ginkluoti susiremimai
- Sukileliai negalejo atremti Rusijos pulku ir jie
buvo išblaškyti - Vieni žuvo kovos laukuose, kiti i belaisve ir
tremti, treti pabego i užsieni - Lietuvoje liko atskiri partizanu buriai
- Tai buvo pirmas bandymas nusikratyti rusais
25ANTRA BANGA
- Antrosios emigracijos bangos priežastys
- Masinis begimas lietuviu patrijotu po pirmojo
Lietuvos-Lenkijos valstybes padalinimo 1772 m. - Po nepavykusio BARO konfederatu bajoru
suorganizuotam sukilimo(pasipriešinimui) 1768 m. - Tadas Kosciuška (1776) lietuviškos kilmes
bajoras - Jis pergyveno del savo tevynes melaimes, po
pirmojo padalinimo. - Negaledamas kovoti už jos laisve
- Norejo amerikieciams atiduoti savo žinias ir
sugebejimus - Atvyko kartu su buriu Didžiosios Lietuvos
kunigaikštystes kariu
26ANTRA BANGA
- Ivykiai Amerikoje
- Vyksta Amerikos nepriklausomybes kovos
- Jose dalyvauja JAV valstybes kurejo George
Washington artimas biciulis ir ginklo draugas
Tadas Kosciuško - Jam buvo suteiktas generolo laipsnis
- 1776 m. Amerika tampa nepriklausoma valstybe, tuo
paciu metu kada Lietuva pirma karta bando
nusikratyti rusu priespaudos. - Tai yra tyriausias laisves sunus, kuri man teko
pažinti, ir tai tokios laisves,kuri apima visus,
ne tik išrinktuju saujele George Washington
27TRECIOJI BANGA
- Europa revoliuciju sukuryje
- Napoleonas visoje Europoje skleide žmoniu laisve
- - visur naikino baudžiava
- - tirpo viduramžiu luomines privilegijos
- - mažejo pilieciu nelygybes istatymai
- - kilo laisves šukiai
- Napoleonui žlugus, Europos vadovai padare sutarti
neleisti jokiai revoliucijai prasideti ir
bendromis jegomis jas slopinti
28TRECIOJI BANGA
- Padetis Lietuvoje
- Lietuvoje prasidejo nauji varžymai
- Plinta slaptos organizacijos
- Bajorai siekia igyti daugiau laisviu
- Rusai spaudžia Vilniuje klestejusi universiteta
- Rusu valdžia persekioja bajorus
- Šis judejimas buvo rusu išardytas 1823 m.
- Pats judejimas nebuvo užslopintas
- 1830 m. ivyko revoliucijos Prancuzijoje
- 1930 m. gale sukilo lenkai, atsiskyre nuo
Rusijos ir juos išvare
29TRECIOJI BANGA
- Sukilimas Lietuvoje
- 1831 m. kovo gale sukilo Raseiniu bajorai ir
užeme Raseinius - Visose apskrityse eme rinktis bajorai, skelbti
sukilimo aktus - Greit sukileliu rankose buvo visa Lietuva,
išskyrus Kauna ir Vilniu (ten buvo rusai) - Sukileliai buvo atmušti nuo Vilniaus ir visai
išblaškyti - Ju buriai turejo slapstysis miškuose ar pabegti i
kitus kraštus - Sukiliome dalyvavo apie 28,000 kariu, o emigrantu
i užsieni apie 9,000 - Sukilimas nepavyko
30TRECIOJI BANGA
- Emilijos Platerytes žygdarbiai
- Viena iš narsiausiu kovotoju ir vadu
- Dvarininko dukte, tuojau isijunge i sukileliu
eiles - Praše, kad duotu jai karini uždavini, bet kadangi
moteris, su ja niekas nenorejo kalbetis - Nusikirpo plaukus, apsirenge vyriška karine
apranga - Ragino prie Dusetu bažnycios minia, kad sukiltu
prieš rusus - Jos legendines kovos pasklido po pasauli
- Emigrave i užsieni placiai išgarsino jos varda
- Jos biografija anglu kalba globeju buvo pats
JAV prezidentas H.B. Taylor
31TRECIOJI BANGA
- Ivykiai Amerikoje
- Sparciai klestejo industrine revoliucija
- Migracija i Amerikos Vakarus
- Atrastas auksas ir sparciai sklido Gold Rush
epidemija - Europoje gandai sklido apie šia aukso šali ir
kviete emigrantus i Amerika - Po sukilimo pirmutinis lietuvis atvyko lietuviu
pulko vadas Juozas Ordinskas - Jis su kariais pasitrauke i Prusija, vokieciai
juos nuginklavo ir uždare i kalejima. Ji pabego
ir atvyko i Bostona - Nera tiksliu žiniu kiek lietuviu tuo metu atvyko
i Amerika
32TRECIOJI BANGA
- To meto politiniai pabegeliai Vokietijoje ir
Prancuzijoje išleido toki atsišaukima - Pameskime Europa, beširdžia liudininke musu kovu
ir musu pralaimejimo bei vargo. Amerika yra
vienintele šalis, tinkama globoti žmones, kurie
viska pašvente laisvei...
33KETVIRTOJI BANGA
- Iki to laiko pati didžiausia banga
- Emigrantai vyko i Amerika ne vien del politiniu
persekiojimu, bet ypatingai del nepakeliamai
blogu gyvenimo salygu rusu valdomoj Lietuvoj. - Šios bangos sudetis buvo beveik grynai
- Valstieciu (kurie verciasi žemes
darbu-žemdirbiai) - Ukio tarnautoju ir
- Paprastu darbininku
- Jie pradejo masiniai emigruoti
- - panaikinus baudžiava 1861 m. vasario 19 d.
- - po nesekmingo 1863 m. sukilimo
- - ir ypatingai po labai nederlingu 1867-1868
metu -
34KETVIRTOJI BANGA
- Panaikinama baudžiava
- Lietuvos valstieciai dauguma buvo baudžiauninkai
(visiškas valstiecio darbo, turto ir asmens
prievartinis priklausymas dvarininkui) - Pragyvenimui gaudavo maža sklypeli žemes
- Turedavo atlikti daug darbo ponu dvaruose be
jokio atlyginimo - Jie neturejo teises palikti savo pona ir ieškoti
sau darbo ir pragyvenimo šaltinio kitur. - Baudžiauninkus žiauriai išnaudodavo ir smarkiai
bausdavo -
35KETVIRTOJI BANGA
- Caras Aleksandras II (1861 m.) panaikino
baudžiava - Baudžiava buvo nuostolinga ukiškai
- Baudžiauninkams suteike laisve
- Leido tureti žeme kuria jie anksciau naudojo savo
pragyvenimui - Rusu valdžia turejo bajorams už ta žeme atlyginti
- Valstieciai už tai turejo valdžiai išsimoketi per
49 metus
36KETVIRTOJI BANGA
- Kaimieciu bukle po baudžiavos
- Beveik puse Lietuvos gyventoju liko be žemes
- Isigyti žemes jiems nebuvo galimybes, nes
istatymas draude lietuviams ir katalikams ja
pirkti - Pramones Lietuvoje nebuvo
- Prekyba buvo išimtinai žydu rankose
- Mokyklu visai mažai tebuvo, mažai naudingos,
steigiamos ir laikomos tik krašto rusinimui - Nei asmeniškos, nei organizacines laisves nebuvo
- Caro valdžia, galop, sieke išplešti iš lietuviu
paskutini didiji dvasios turta - religija
37KETVIRTOJI BANGA
- Valstieciu nepaklusnumo ženklai
- Didelis valstieciu nepasitenkinimas, kad jie turi
išsipirkti paskirtus sklypus bet ir toliau dirbti
dvarui - Valstieciai atsisakinejo toliau vygdyti prievoles
dvarui - Atsisake moketi mokescius už žeme
- Valžia už tai juos smarkiai bausdavo
- Žmones pradejo slapstyti miškuose atsirado
bburiai pabegusiu iš namu vyru kurie dauguma buvo
ginkluoti - Padegami dvarai, užpuolami gaudytojai i
kariuomene, išlaisvinami sugautieji - Bega i Vakaru Europos kraštus
- Daugeliui atrode, kad laikas ginklu išsivaduoti
iš Rusijos imperijos priespaudos ir atkurti savo
valstybe
38KETVIRTOJI BANGA
- 1863 metu sukilimas
- Sukilimas prasidejo Lenkijoje, bet po poros
menesiu jis pasieke Gudija ir Lietuva - Pirmieji i kova stojo Paberžes kovotoju burys
kuriam vadovavo kun.Antanas Mackevicius - Greitai prisijunge kiti buriai kuriu buvo virš
280 - Sukileliu vadovybe skelbe
- Atleis valstiecius nuo priverstinu darbu ir
prievoliu dvarui - Atiduos be išpirkimo iki šiol dirbta žeme
- Bežemiams, kurie dalyvaus sukilime, bus duota po
tris hektarus žemes - Svarbiausia sukileliai sieke vel atstatyti
Lietuvos valstybine nepriklausomybe
39KETVIRTOJI BANGA
- 1863 metu sukilimas (tesinys)
- Caro valdžia pasiunte didžiule kariuomene prieš
sukilelius - I Vilniu atsiunte generola M. Muravjova
- Už žiauru sukilimo numalšinima pramintas Koriku
- Sukileliai narsiai kovojo, laimejo nemažai
kautyniu prieš rusu kariuomene, bet - Jegos nebuvo lygios
- Nei menkai ginkluoti bajoru pulkai, nei
valstieciai su dalgiais negalejo atsilaikyti
prieš gausesne, gerai ginkluota, apmokyta
kariuomene
40KETVIRTOJI BANGA
- 1863 m. sukilimo pasekmes
- Sukilimas buvo numalšintas
- Sukileliu vadai nubausti mirties bausme
- Daug sukileliu pasodino i kalejimus
- Kiti ištremti i Sibira
- Atimti dvarai iš sukilime dalyvavusiu dvarininku
- Buvo uždraustos lietuviškos mokyklos ir ju
vietoje steigiamos rusiškos - Buvo uždaromos bažnycios, vienuolynai
- Prievarta ivedamas staciatikiu tikejimas
- O 1864 m. buvo uždrausta lietuviška spauda
41KETVIRTOJI BANGA
- Bado metai Lietuvoje
- 1850 metu badmetis Lietuvoje pirmieji lietuviai
valstieciai pradeda keliauti i Amerika - 1867-68 metais Lietuva ištiko antras badmetis
- Pirmais metais lietus supude derliu laukuose
- Antrais metais sausra viska išdegino
- Daugybe žmoniu ejo elgetauti
- Jaunesnieji ir drasesnieji trauke i Prusija, o iš
tenai i kitas Vakaru Europos šalis ar i Amerika - Dalis pasiliko Rytu Prusijoje kur buvo
spausdinamos knygos ir laikrašciai lietuviu
kalboje ir jos slapta knygnešiu gabenamos i
Lietuva - Daugelis ju, devyniolikto šimtmecio viduryje, iš
Europos pradejo keltis i Amerika
42KETVIRTOJI BANGA
- Lietuviu emigracija i Amerika
- Iki 1899 metu Amerikos emigracijos skyriuje
lietuviai nebuvo registruojami kaip atskira
tautybe. Juos priskyre prie lenku - Taciau yra apskaiciuota, kad iki 1899 m.
Amerikoje jau buvo apie 250,000 lietuviu. Ju
pedsakai yra gan riboti. - Po nepavykusio 1863 m. sukilimo ir 1867-68 metu
gamtos nelaimiu atvykusiuju skaiciai smarkiai
padidejo - Duomenys apie ju pirmasias dienas Amerikoje irgi
pagausejo - 1866 m. Amerikon atkeliauja ir pirmasis lietuvis
kunigas marijonas iš Marijampoles vienuolyno kun.
Andrius Strupinskas (jis buvo sukileliu
kariuomenes kapelionas) - Nuo 1899 metu iki 1914 metu i Amerika atvyko
252,954 lietuviai - Iki 1914 m. per vienerius metus atvykdavo apie
25,000 lietuviu
43KETVIRTOJI BANGA
- Ivykiai Amerikoje
- Vos pora menesiu po baudžiavos panaikinimo
Lietuvoje prasidejo Amerikos civilinis karas tarp
šiauriniu ir pietiniu Amerikos valstiju (1861 m.
balandžio 12 d.) - Tikslai
- Išlaikyti viena Amerika
- Išlaisvinti vergus ir panaikinti vergija
Amerikoje (pagrindinai juodosios rases žmones) - - Amerikos civilinis karas baigesi 1865 metais
44PENKTOJI BANGA
- Prasideda II pasaulinis karas
- 1939 m. rugsejo 1 d. Vokietija, nepaskelbusi
karo, visu smarkumu puole Lenkija - Naikino ne tiktai kariuomene ir karo tvirtoves,
bet taip pat ir - Ne karines reikšmes miestus, kaimus ir be jokio
atsižvelgimo žude ramius gyventojus - Prasidejo baisus naikinamasis karas palietes
beveik visas Europos valstybes, veliau ir JAV - Milijonai žmoniu žuvo nuo karo ugnies, nuo bombu,
šalcio, bado, ligu - Milijonai liko be pastoges
- Šeimos išblaškytos ir perskirtos
45PENKTOJI BANGA
- Molotovo ir Ribbentropo slaptos sutarys
- Vokietijos didžiausias priešas buvo Rusija
- Todel visas pasaulis buvo sukrestas Sovietu
Sajungos okupacija rytines Lenkijos dalies - Atrode, kad Rusija ir Vokietija sutartinai
užpuole Lenkija - Veliau paaiškejo, kad tie du priešai buvo sudare
slapta sutarti pasidalinti itakos sferomis
rytineje Europoje. - Pirma slapta sutartis buvo pasirašyta 1939 m.
rugpjucio 23 d. - Ši sutartis buvo pataisyta poros menesiu begyje
- Šios sutartys buvo laikomos slaptos ilga laika ir
galop paviešintos po karo
46PENKTOJI BANGA
- Molotovo ir Ribbentropo slaptos sutarys
- Šia slapta sutarti pasiraše
- Sovietu Sajungos užsienio reikalu ministras V.
Molotovas ir - Vokietijos užsienio reikalu ministras J.
Ribbentropas - Pagal šia sutarti Stalinas ir Hitleris pasidalino
Lietuva - Vokietijai turejo tekti Klaipedos kraštas ir
Suvalkija - Sovietu Sajungai, pradžioje dalis, bet veliau
visa Lietuva - Lietuva ir kitos Pabaltijo valstybes buvo
pasiskelbusios kaip neutralios
47PENKTOJI BANGA
- Pabaltijo valstybiu neutralumas buvo sutryptas
- Atsiradus patogiai tarptautinei situacijai,
Sovietu Sajunga daro provokacinius žygius prieš
Lietuva - Kaltina Lietuvos vyriausybe del kariu pagrobimu
- Ir kitu nebutu prasižengimu prieš Sovietu Sajunga
- Šie kaltinimai buvo priežastis iteikti ultimatuma
ir okupuoti Lietuva, sulaužant visas su Lietuva
pasirašytas sutartis
48PENKTOJI BANGA
- Pabaltijo valstybiu neutralumas buvo sutryptas
- 1940 m. birželio 14 d. sovietu tankai su
kariuomene užima Vilniu, netrukus Kauna ir visa
Lietuva - Skubiai pradejo veikti komunistai
- Prasidejo Lietuvos sovietizacija
- 1940 m. liepos 21 d. specialiai sudarytas
liaudies seimas nubalsuoja prašyti Sovietu
Sajunga priimti Lietuva i savo sudeti - I seima pateko komunistai arba ju suklaidinti
atstovai - Protestai prieš tokius veiksmus buvo neimanomi
- Taip 1940 m. liepos men . 22 d. Lietuva virto
Sovietu Sajungos 14-ja respublika - Prasidejo ramaus, kurybingo Lietuvos gyvenimo
griovimas - Geriausi Lietuvos žmones buvo suimami,
isiviešpatavo teroras
49PENKTOJI BANGA
- Pabaltijo valstybiu neutralumas buvo sutryptas
- Vokieciu valdžia norejo apsaugoti savo tautiecius
Lietuvoje ir kitose Pabaltijo valstybese nuo
sovietinio režimo - Taip pat jie norejo tureti daugiau darbininku
Vokietijoje - Sisitare su Sovietu sajunga, kad už tam tikra
atlyginima Vokietija gales išsivežti ten
gyvenusius vokiecius - Lietuvoje, be Klaipedos krašto, buvo apie 15,000
vokieciu tautybes pilieciu - Sutartimi pasinaudojo apie 40,000 žmoniu iš
Lietuvos, ne vien vokieciai, bet ir lietuviai,
kurie bijojo likti rusu okupacijoje - Reikejo tik irodyti, kad turi vokieciu giminiu,
kad neturi žydu kraujo, kad dirbi vokieciu
imonese, kad priklauso protestantu bažnyciai.
50PENKTOJI BANGA
- Baisusis birželis
- 1941 m. birželio men. bolševikai pradejo
masinius žmoniu tremimus i Rusijos giluma - Tai sukele tikra siauba Lietuvoje
- Birželio 14 d. enkavedistai pradejo griebti iš
namu vyrus, moteris, vaikus - Dažnai atskirdavo vaikus nuo tevu, vyrus nuo
šeimos, verte ligonius iš patalo ir veže - Daugumas neturejo laiko nei maisto pasiimti, nei
šiltenio drabužio nei su giminemis atsisveikinti
51PENKTOJI BANGA
- Baisusis birželis
- Jie buvo užrakinti žmoniu prigrustuose
gyvuliniuose vagonuose, be maisto ir karštomis
dienomis net be vandens - Darbingi vyrai, atskirti nuo šeimu riedejo i
šiaures vergu stovyklas - Moterys, vaikai, seneliai ir ligoti buvo vežami i
šiaure, prie ledinuotu upiu, i miškus prie
Baikalo ežero, i Sibiro giluma arba i smeletas
Kazachstano dykumas
52PENKTOJI BANGA
- Baisusi birželis
- Komunistai skelbe, kad yra išvežami tiktai buožes
(turtingesni ukininkai), vargo žmoniu
išnaudotojai - Bet iš tikruju ju tikslas buvo sunaikinti
geriausius ukininkus ir pacia kapitalistine
sistema - Sibiro tremtyje atsidure ukininkai, dvasininkai,
smulkus amatininkai, kariuomenes savanoriai,
varguoliai, savo humaniškumu pavyzdingu ukiu
savininkai - Pirmuoju tremimu 1941 m. viduryje buvo išvežta
daugiau kaip 35,000 žmoniu. Jie buvo kalti tik
tuo, kad buvo dori lietuviai
53PENKTOJI BANGA
- Vokieciai okupuoja Lietuva
- Rusu-vokieciu draugyste neilgai truko
- 1941 m. birželio 22 d. vokieciai, nei karo
nepaskelbe, pasiunte prieš rusus savo galinga
motorizuota kariuomene - Visu frontu perženge Sovietu Sajungos siena
- Isiverže i Lietuva
- Rusai traukdamiesi išžude daug lietuviu kuriu
nebuvo speje ištremti
54PENKTOJI BANGA
- Vokieciai okupuoja Lietuva
- Komunistams pasitraukus atejo laisves viltis
- Skubiai susidare Lietuvos vyriausybe
- Taciau vokieciai viska eme i savo rankas
- Nesiskaite su Lietuvos laikinaja vyriausybe
- Vokieciai savo tikslus skubiai ir žiauriu budu
eme vykdyti - Nemažai lietuviu buvo suimti ir pasiusti i
žiaurias koncentracijos stovyklas - Gyvenimas vokieciu okupacijoje vis sunkejo
55PENKTOJI BANGA
- Sugrižta Sovietu Sajungos okupacija
- Lietuvis negalejo pasiduoti bolševikams geruoju
- Sovietu Raudonajai armijai artejant link Lietuvos
- Vieni lietuviai ejo i miškus partizanauti
- Kiti, gelbedami savo gyvybes, traukesi i Vakarus
- Ju tikslas karui pasibaigus sugrižtti i savo
teviškes - 1944 m. liepos men. sovietai vel isiverže i
Lietuva, užeme Vilniu, Kauna, o rudeni ir visa
Lietuva
56PENKTOJI BANGA
- Karas išblaško lietuvius po visa pasauli
- Kurie bego nuo sovietu persekiojimu
- Kurie nenorejo pasilikti priespauda nešancioje
santvarkoje - Norejo pasiekti JAV, kur daug iš seno buvo musu
išeiviu - Arba pasiekti bet kuri neutralu krašta
- Jie sieke aplenkti kita prieša vokiecius
- Pasirinkimo nebuvo visi keliai buvo uždaryti
- Todel mases bego i Vokietija
- Apie 100,000 ten atsidure be lešu, palike visa
turta Tevyneje
57PENKTOJI BANGA
- Baigesi II pasaulinis karas
- 1945 m. gegužes men. baigesi karas
- Sajungininkai (anglai, prancuzai ir amerikieciai)
verte tremtinius grižti i priešo okupuota tevyne. - Deka JAV lietuviu, pavyko išaiškinti Lietuvos
esama padeti ir gražinimo pavojus sunyko - Su Amerikos lietuviu didelemis pastangomis,
daugiau nei 30,000 lietuviu pabegusiu i Vokietija
atvyko i Amerika
58PENKTOJI BANGA
- Penktos bangos sudetis
- II Pasaulinio karo pabegeliai
- Nuo 1945 m. iki 1951 m. galo atvyko apie 30
tukstanciu lietuviu - JAV lietuviai kreipesi i Amerikos valdžios
istaigas, kad sudarytu salygas priimti II
Pasaulinio karo pabegelius DP Act - Nauji ateiviai cia susiorganizavo ir tese kova už
Lietuvos nepriklausomybe - Ta kova tesesi iki 1990 m. kovo 11 d.
nepriklausomybes atstatymo
59ŠEŠTOJI BANGA
- Lietuviu tauta beviltiškoje padetyje
- Išgyvena stalinistine represija
- Pradeda prarasti vilti
- Ateitis jiems uždaryta
- Perestrojkos pradžia
- Michailo Gorbaciovo išrinkimas
- Sovietu Sajungos komunistu partijos sekretorius
- Stojo gelbeti yrancia imperija
- Persitvarkymas SSSR (Socialistine Sovietu
Sajungos Respublika) buvo butinas - Maskva galvojo, kad duodant pavergtiems kraštams
daugiau autonomijos, bus galima išsaugoti SSSR
60ŠEŠTOJI BANGA
- Lietuvos persitvarkymo sajudis
- Okupuotoje Lietuvoje intelektualinis
- Religinis ir
- Kulturinis
- Pasipriešinimas 1988 m. tapo veržlia srove kuri
reme - Demokratini sajudi persitvarkymu
- _ Lietuvoje persitvarkymas reiške visai ka kita
negu Maskvoje - -- Lietuva nebuvo praradusi istorines atminties
- -- Per 50 metu vyko ginkluota ir taiki legali
kova už nepriklausomybe - -- Viešumon iškilo Lietuvos laisves lyga
pogrindžio organizacijos - -- Persitvarkymui priešinosi Lietuvos Komunistu
Partijos (LKP) Centrinbio Komiteto vadovai
61ŠEŠTOJI BANGA
- Susikuria Sajudis
- 1988 m. birželio 3 d.
- Lietuvos mokslo akademijos patalpose
- Dalyvauja apie 500 visuomenes atstovu
- Kilo mintis sukurti demokratini Sajudi
persitvarkymui remti - Veliau pasivadino Lietuvos persitvarkymo sajudžiu
(LPS) - Roko žygio per Lietuva metu Sajudžio veikejai
aiškino sajudžio tikslus jaunimui
62ŠEŠTOJI BANGA
- Steigiamasis Sajudžio suvažiavimas
- 1988 m. spalio 22-23 d. Vilniuje
- Pagal Vytauta Landsbergi-Žemkalni (teva)
suvažiavimo esme Esame cia nepriklausomai
Lietuvai atkurti - Del varžomu išoriniu ir vidiniu aplinkybiu
suvažiavimas nepaskelbe nepriklausomybes - Taciau sekla paseta del tolimesnio tautos ir
valstybes likimo
63ŠEŠTOJI BANGA
- Lietuvos nepriklausomybes atkurimas
- 1990 m. vasario 24 d. vyksta parlamento rinkimai
- Sajudis gavo aiškia pergale (iš 90 deputatu
Sajudžiui priklause 72) - 1990 m. kovo 11 d. Parlamentas išrenka Vytauta
Landsbergi Aukšciausios Tarybos pirmininku - Gražintas teisetas Lietuvos Respublikos
pavadinimas - Atkurtas ir patvirtintas herbas ir veliava
- Prieme Lietuvos valstybes testinumo juridini akta
- Lietuviu kalba Lietuvos valstybine kalba
64ŠEŠTOJI BANGA
- Tragiški ivykiai
- Sovietu Sajunga visaip bande ir grasino Lietuva
- Reikalavo atšaukti nepriklausomybes atstatyma
- Lietuva ju reikalavimu neklause
- 1991 m. sausio 13 d. nakti, Rusijos isakymu,
specialusis sovietines kariuomenes dalinys
žiauriai susidorojo su atejusiais televizijos
bokšto ginti beginklia žmoniu minia - Buvo pasiusti šarvuociai specialaus dalinio
Alfa žudiku grupes. - Nužudyta 14 lietuviu, virš 1000 sužeistu
- Kariuomene blokavo geležinkelius, stotis ir oro
uostus - Nutruko Lietuvos ryšys su pasauliu.
- Tai tragiška, bet simboline laisves kaina
65ŠEŠTOJI BANGA
- Lietuvos valstybingumo kurimo darbai
- Ši lietuviu tautos tragedija sužadino Vakaru
pasaulio sažine - Nuo šios datos Lietuva sugrižo i Europos politini
žemelapi - Prasidejo džiugus, bet skausmingas Lietuvos
valstybingumo kurimo darbas - Lietuva išgyvena ekonominius sunkumus
- Politiniu interesu ir nuomoniu skirtumai
66ŠEŠTOJI BANGA
- Prasideda emigracija
- Ekonominiu sunkumu spaudžiami lietuviai pradeda
emigruoti i kitas šalis - Ieško geresnio gyvenimo sau, savo šeimoms ir
artimiesiems likusiems Lietuvoje - Šešta emigracijos banga prasidejo po 1990 m.
nepriklausomybes atstatymo - Šios bangos istorija yra rašoma dabar
- Nera tiksliu duomenu kiek yra atvyke i JAV
- Speliojama, kad vien Cikagoje yra netoli 50,000,
o JAV daug daugiau. - JAV klesti ekonomis progresas ir aukštas krašto
gerbuvis
67Pirmieji Lietuviai Amerikoje
- Pagrindines emigracijos priežastys
- Politines konfliktas su caro administracija ir
vengimas kariuomenes - Ukines nederlingi metai,
- padidejes gyventoju skaicius
- Po baudžiavos reikejo ieškoti darbo kitur
- Pramones beveik nebuvo
- Prekyba ir amatai žydu rankose
- Todel dauguma viliojo išeivija
68Pirmieji Lietuviai Amerikoje
- Pirmosios dienos svetimame krašte
- Emigrantai buvo veržlus
- Sieke organizuotis ir šviestis
- New Yorko uostas
- Nemoka kalbos
- Griebia pirma pasitaikiusi darba
- Siulo ivairus agentai
- Daugumas pateko dirbti prie Reading-Delaware
geležinkelio linigos - Veliau daugelis perejo dirbti i kietuju angliu
kasyklas - Mažai pakliuvo i ukius
69Pirmieji Lietuviai Amerikoje
- Seniausios lietuviu kolonijos
- Pensylvanijos kietosios anglies sritis
(Shamokino, Shenandoah iki Forest City). - Mažai norejo dirbti ukiuose
- Kelesi i Vakarus (Cikaga, Detroita, St. Louis,
Pittsburgh.. - Miestuose gavo darbus siuvyklose
- Geležies apdirbimo pramonese
- Cukrainese
- Audyklose
- Skerdyklose ir pan
- Dirbo sunkesnius darbus kuriu nenorejo atlikti
anktyvesni emigrantai
70Pirmieji Lietuviai Amerikoje
- Gyvenimo salygos
- Svetima kalba
- Svetima aplinka
- Vingiuoti sleniai supami aukštu uolotu kalnu
- Skurdi augmenija
- Purvini vandens upeliai-užteršti nuo anglies
plovimo - Stovi aukšti apruke trobesiai (brekeriai) valo
anglis - Šalia ju juodi kalnai ant kuriu neauga nedi žole
- Tai suverstos po anglies valymo likusios dulkes
- Toliau nuo brekeriu buvo eile mažu mediniu
nameliu angliakasiams gyventi
71Pirmieji Lietuviai Amerikoje
- Darbo salygos
- Darbas po žeme kelis šimtus pedu gilio
- Dirbo 10 valandu i diena
- Uždirbo 17-20 centu per valanda
- Vidutinis patyrusio angliakasio uždarbis buvo
75-100 doleriu per menesi - Paprastu darbininku tarp 40 ir 60 doleriu
- Darbas šešias dienas per savaite
- Darbas sunkus ir pavojingas sužeidimai,
apsinuodijimai dujomis, užgriuvimai ir pan - Mirtis paimdavo daug auku
72Pirmieji Lietuviai Amerikoje
- Kasdieninis angliakasiu gyvenimas
- Kiekviena ryta pažadindavo spiegiancios sirenos
- Apsirengia suodinais darbo drabužiais
- Ant kaktos segasi žibancia lempute
- Ant peties skardine dežute su maistu
- Giuliu šuliniu leidžiasi i požemius net iki
penkiolikos šimto pedu giluma - Cia paraku sprogdina ir geležiu laužo
susigulejusia angli - Sunkius gabalus kraudavo i vagonelius
- Prie iškelimo juos traukdavo pakinkyti mulai
(asileliai) - Viršuje išvalo nuo neredikalingu priemaišu
- Stambus gabalai triuškinami tarp dantuotu
geležiniu volu (breaker)
73Pirmieji Lietuviai Amerikoje
- Kasdieninis angliakasiu gyvenimas
- Griže iš darbo skubedavo namo nusiprausti ir
persirengti - Darbovietese prausyklu nebuvo
- Darbas visada buvo sunkus ir pavojingas
- Neprate namo pareidavo kruvinomis rankomis
- Kartais budavo sužeisti
- Kitus pargabendavo i namus negyvus
74Pirmieji Lietuviai Amerikoje
- Gyvybes menkavertyste
- Angliakasiu šeimos labai bijodavo juodai apdengtu
arkliu, traukianciu vežimus iš kasyklu i
miestelius - O tuose vežimuose užmušto angliakasio lavonas
- Tie arkliai, anomis dienomis, nuolat traukdavo iš
kasyklu ivairiomis kryptimis - Daug angliakasiu i kapus nukeliavo pacioje
jaunysteje, paciame pajegume - Buvo ir tokiu ivykiu, kad kasyklose nutrauke abi
kojas. Jokios mediciniškos pagalbos nesuteike.
Ji nuveže i namus ir smarkiai kraujuojanti paliko
prieangyje - Kol artimieji pamate, kas atsitimo, angliakasys
nukraujavo, ir vietoj mire
75Pirmieji Lietuviai Amerikoje
- Organizavimasis i unijas
- Gindamiesi nuo nežmogiško išnaudojimo darbininkai
pradejo organizuotis i unijas - Jie sieke savo tiesioginio darbo angliu kasyklose
aplinkos pagerinimu ir kiek žmogiškeniais
uždarbiais - Nuo 1890 metu stipriausia unija buvo United Mine
Workers of America - Lietuviai kaip vienetas i ta unija isijunge 1894
m. - Shenandoah ir apylinkes lietuviu unija turejo
apie 15,000 nariu - 1897 m. Shenandoah apylinkeje prasidejo
angliakasiu streikai sieke geresniu darbo
salygu ir atlyginimo - Reikejo tiktai kibirkšties kad prasilietu kraujas
76Pirmieji Lietuviai Amerikoje
- Lattimer skerdynes
- 500 darbininku ramiai žygiuoja link Lattimer
kasyklu (dauguma lietuviai ir slavai) - Norejo ten dirbancius paskatinti i streika už
geresnius atlyginimus ir žmogiškesnes darbo
salygas - Jiems pastoja kelia Luzerne apskrities šerifas
Martin su maždaug šimtu ginkluotu vyru - Darbininku atstovas sake, kad jie nekelia maišto
ir neturi ginklu - Isiutes šerifas isake šaudyti i darbininku minia
- 21 angliakasys žuvo, 55 sužeisti, o kitiems
pavyko pasprukti - Užmuštuju tarpe buvo 5 lietuviai
77Pirmieji Lietuviai Amerikoje
- Protestai ir teismai
- Greitai buvo sukviestas mitingas Šv. Jurgio
lietuviu parapijos svetaineje - Žuvusiuju šeimoms paremti išrinktas komitetas
- Šis ivykis lyginamas su Kražiu skerdynemis
Lietuvoje 1893 m. bei su Rainiu miškelio
skerdynemis 1941 m. - Gimines ir unijos ilgai bylinejosi su šerifu
- Buvo sujudinta visuomene Shenandoah apylinkeje,
Pensylvania valstijoje bei kituose miestuose. - Lietuviai labai aktyviai dalyvavo šioje, kovos už
darbininku teises, akcijoje bei paramos ieškojime
teismu byloms apmoketi bei giminems padeti
78Pirmieji Lietuviai Amerikoje
- Protestai ir teismai
- Kasyklu magnatai bei ju šnipai atidžiai seke
veiksmus, veliau juos persekiojo ar net išmete iš
darbo - Lietuviu, ir kitu tautybiu žmoniu, tokie veiksmai
ir tokie bauginimai nepalauže - 1902 m. ivyko šešiu menesiu streikas su
teigiamomis pasekmemis - Pirmuju angliakasiu ryžtas, rizika ir begaline
drasa atneše teigiamus vaisius - Angliakasiu unija pasidare stipri
- Padidejo atlyginimai
- Sutrumpejo darbo valandos
79Pirmieji Lietuviai Amerikoje
- Shenandoah Amerikos lietuviu sostine
- Vienintelis Amerikos miestas kurio steigime ir
augime dalyvavo lietuviai - Su laiku sudare apie trecdali visu gyventoju ir
emesi jam vadovauti - Virš 40 metu šio miesto burmistrais buvo renkami
lietuviai. - Lietuviai Shenandoah mieste pradejo gyventi 1869
metais - Lietuviu itaka tokia stipri, kad svetimtauciai
išmoko kalbeti lietuviškai - Shenandoah ilga laika buvo vadinama Amerikos
lietuviu sostine
80Pirmieji Lietuviai Amerikoje
- Visuomeninio gyvenimo pradžia
- Lietuvoje netureje progos dalyvauti
organizacijose - Negalejo suprasti organizaciju reikišmes
- Linko prie tu, kuriuos geriau galejo suprasti
- Bendravimas su lenkais gausesni ir
organizuotesni - Lietuviai jungesi i ju pašalpines organizacijas
- Kartais bendros lenku lietuviu draugijos
81Pirmieji Lietuviai Amerikoje
- Pirmosios parapijos
- Gime viena kita bendra parapija
- Steige grynai iš praktiško reikalo
- Nei vieni nei kiti nepajege ikurti parapiju ir
neturejo kunigu - Nesijaudino kokiu vardu vyskupijoje jos budavo
užrašomos (polish ar Lithuanian-polish) - Pradejo kilti nesutarimai del kalbos
- Lenkai rode daugiau agresyvumo lietuviai
nenorejo nusileisti - Beveik visas mišrias parapijas užgrobe lenkai
82Pirmieji Lietuviai Amerikoje
- Pirmoji lietuviu lešomis bažnycia
- Medine Šv. Kazimiero vardu
- Shenandoah miestelyje
- Pirmas klebonas tikras lietuvis kun. Strupinskas
- Taciau parapija buvo užrašyta polish 1874 m.
- Netrukus lenku intrygos priverte iškelti kun,
Strupinska (1877 m.) - Paskyre lenka kuniga, nemokanti lietuviškai ir
venge kviesti lietuvi kuniga klausyti išpažinciu - Lietuviai bando kunigo neileisti, bet buvo
pakviest policija apmuše ir 100 lietuviu sueme
83Pirmieji Lietuviai Amerikoje
- Santykiai su lenkais blogeja
- 1874 ir 1876 m. lenkai išdauže kaimyniniu
miesteliu lietuviu klebonijos langus - Plymouth mišrion parapijon neisileido skirto
lietuvio kunigo grasino vyskupa ginklu - 1890 m. Plymouth miestelyje ivyko galutinis
skilimas su lenkais - Lenkai iškase jau palaidotas dvi Kudirku
dukreles, sudauže ju karstus ir išmete iš kapiniu - Tai buvo paskutinis lašas kuris parode, kad
bendras sugyvenimas su lenkais yra neimanomas
84Pirmieji Lietuviai Amerikoje
- Pirmoji grynai lietuviška parapija
- Šv. Kazimiero vardu
- 1885 metais
- Pittstone miestelyje
- Tuo pavyzdžiu tuojau paseke kiti miesteliai
- Pradejo steigtis grynai lietuviškos draugijos
- Pirmoji lietuviška draugija (Šv. Kazimiero) New
Yorke (1875 m.) - Reikšmingiausias ivykis organizaciniame lietuviu
gyvenime buvo 1886 m. ikurtas
SUSIVIENIJIMAS
85Pirmieji Lietuviai Amerikoje
- Kulturine veikla
- Draugijos bei parapijos buvo svarbus kulturiniai
židiniai - Kulturiniam gyvenimui salygos sunkios
- Pirmieji inteligentai ant pirštu suskaiciuojami
(kunigai, gydytojas, pasišvietes pasaulietis...)
86Pirmieji Lietuviai Amerikoje
- JAV lietuviu spaudos pionierius
- Mykolas Tvarauskas
- Buves kaimo mokytojas
- Dalyvavo 1863 m. sukilime
- Pabego ir atsirado Shamokine, Pa
- 1874 m. sumane leisti lietuviška laikrašti
- Nerades pritarimo, pradejo spausdinti
anglu-lietuviu žodyna - Spaustuve sudege ir jis persikele i New Yorka
- Sunkiai dirbo fabrikuose
87Pirmieji Lietuviai Amerikoje
- Gazieta Lietuwiszka
- 1879 m. rugpjucio 18 d. išleido pirma laikrašti
Gazieta Lietuwiszka - Keturiu puslapiu laikraštukas
- Turejo 132 prenumeratorius
- Išejo 16 kartu lešu trukumas
- Griebesi leisti knygas (kad ir mažavertes, bet
žmones mego skaityti) - Jo padejejas J. Šliupas ir jis pradejo leisti
laikraštuka UNIJA - Susipyko su Šliupu del religiniu klausimu ir po 6
men sutojo ejes
88Pirmieji Lietuviai Amerikoje
- Pirmosios lietuviškos knygos
- Brolis Augustinas Zaicus 1880 m. Cikagoje
- Historyja septiniu mokitoju
- Kita spauda
- Katalikiškas laikraštis VALTIS 1894-1898 m.
- Nemažai laikrašciu pradeta bet jie visi po metu
kitu sustodavo eje - 1892 m. Cikagoje pradejo leisti laikrašti LIETUVA
itakingas tautines krypties laikraštis - Lietuviai pradejo organizuotis i mokslo ir meno
draugijas
89Pirmieji Lietuviai Amerikoje
- Spauda 19-to šimtmecio gale
- 1885-1900 m. JAV buvo išspausdintos 193 knygos
(apysakos, istorija, tikyba, kalendoriai,politikos
, mokslo, dramos, vadoveliu, auklejimo ir
kitomis temomis) - Vidutiniškai buvo spausdinama po 2,000
egzemplioriu - Žodinis menas
- Giedoriu draugystes
- Orkestrai
- Teatrai
90Pirmieji Lietuviai Amerikoje
- Švietimas
- Savaitgalines mokyklos
- Apie 40 lietuvišku parapiju
- Pobažnytines mokyklos varginininkai moke
skaityti, rašyti ir tikybos - Sekmadienines mokyklos
- Po dvieju metu ejo i viešasias mokyklas
- Pilnu parapijiniu mokyklu lietuviai nepajege
išlaikyti - Suaugusiems vakarines mokyklos anglu kalbos
- Vaidinimai ir kita menine veikla
- Visa tai kele lietuviu nuotaika
91Pirmieji Lietuviai Amerikoje
- Susumavus
- Ketvirtos bangos pirmojo laikotarpio (1868-1899)
ateiviai padejo tvirtus pagrindus kitiems savo
tautieciams, kuriu cia per sekancius šešiolika
metu prigužejo visas kevirtis miliojono.
92(No Transcript)
93(No Transcript)