Civiliniu teisiu igyvendinimas

1
Civiliniu teisiu igyvendinimas ir gynimas
2

• Civiliniu teisiu igyvendinimo samprata
• Civiliniu teisiu igyvendinimo formos
• Civilinis teisinis santykis teises igyvendinimo
  rezultatas
• Subjektiniu civiliniu teisu igyvendinimo ribos
• Civiliniu teisiu apsauga ir gynimas
• Ieškinine gynyba
• Civiline teisine atsakomybe

3
Civiliniu teisiu igyvendinimo samprata
Teises igyvendinimas - tai naudojimasis teises
normu suteiktais ar neuždraustais leidimais -
subjektinemis teisemis, vykdant tas teises
legalizuojancias pareigas. (Žr., A. Vaišvila.
Teises teorija. 299 p.) Toks apibrežimas
grindžiamas požiuriu i teise kaip subjektiniu
teisiu ir pareigu vienove. Subjektiniu teisiu ir
subjektiniu pareigu vienove civiliniuose
santykiuose
Nereiketu apsiriboti vien tik teises subjekto,
turincio pareigas, veiksmais, o nurodyti, kad
subjektines teises igyvendinamos ir subjektines
teises turetojo veiksmais.
4
Civiliniu teisiu igyvendinimo formos
Naudojimasis teise - tai atlikimas leistinu ar
neuždraustu veiksmu. Tai pagrindine civiliniu
teisiu igyvendinimo forma (Žr., A. Vaišvila.
Teises teorija. 299 p.)
Kitos civiliniu teisiu igyvendinimo formos yra
naudojimosi teise realizavimo budai teises
laikymasis teises vykdymas teises taikymas
5
Subjektines civilines teises igyvendinamos
civilinio teisinio santykio strukturoje Civilinis
teisinis santykis - tai civilines teises
subjektu teisinis ryšys, del materialiniu
(turto) ar asmeniniu vertybiu, susaistantis juos
tarpusavyje susijusiomis teisemis ir
pareigomis, kuriu igyvendinimas užtikrinamas
teises normomis nustatytomis valstybes prievartos
priemonemis.
6
Objektyviosios teises ir subjektines teises
saveikavimas
Teises norma
Subjekto teise
Subjekto pareiga
Teisinis santykis
Subjektiniu teisiu igyvendinimas ir pareigu
vykdymas
7
Civiline subjektines teises igyvendinamas ir
subjektines pareigos vykdymas
Du subjektines teises apibrežimo
aspektai subjektine teise nustato jo turetojo
leistino elgesio ribas, t.y. suteikia
galimybe veikti paciam arba reikalauti
atitinkamo elgesio iš pareigas turinciu asmenu.
Antruoju atveju subjektine teise vadinama
reikalavimo teise. Absoliutiniu ir reliatyviniu
civiliniu teisiniu santykiu ypatumai
Subjektine pareiga nustato ipareigoto civilinio
teisinio santykio dalyvio privalomo elgesio
ribas. Privalomas elgesys koresponduoja su
reikalavimo teise, t.y. ipareigotas asmuo veikia
reikalavimo teise turincio asmens naudai.
Pastaba - studentui butinai suvokti kuo skiriasi
subjektine teise ir reikalavimo teise, taip pat
kokios rušies civiliniams santykiuose subjektines
teises apibudinimui vartojamas terminas
reikalavimo teise.
8
Civiline subjektine teise
Prof. P. Vitkevicius subjektine teise apbrežia
kaip galimo (leistino) teises normomis
nedraudžiamo elgesio riba, o jos turini
atskleidžia per tris subjektines teises turetojo
galimybes veikti paciam, reikalauti veikimo iš
kitu, imtis priemoniu ginti ir saugoti savo teise.
Prof. Karl Larenc (vadovelyje Allgemeiner Teil
des deutschen Burgerlichen Rechts , 1980 m.
p.184) pažymi subjektines teises teisine galia,
suteikiancia jos turetojui teisine valdžia
ipareigoto asmens atžvilgiu. Tai ir
kontinentines, ir anglo-saksu šiuolaikine
civilines teises doktrinai charakteringas
požiuris i subjektines teises esme, kuri
atskleidžiama per jos tiksla, funkcijas ir
teisines galimybes šiems tikslams ir funkcijoms
igyvendinti.
9
Civiliniu teisiu ir pareigu atsiradimo
pagrindai Civilines teises ir pareigos atsiranda
civilinio kodekso ir kitu istatymu numatytais
pagrindais, taip pat iš fiziniu asmenu ir
organizaciju veiksmu (sandoriu), kurie nors ir
nera istatymu numatyti, bet pagal civiliniu
istatymu bendruosius pradmenis bei prasme sukuria
civilines teises ir pareigas. 1.136
straipsnis. Šia nuostata realizuojamas principas
leidžiama viskas kas neuždrausta.
10

• Civilines teises ir pareigos atsiranda
• ne tik iš sandoriu, bet ir
• iš teismu sprendimu
• iš administraciniu aktu, turinciu civilines
  teisines pasekmes
• kaip intelektines veiklos rezultatai
• del žalos padarymo, taip pat del nepagristo
  praturtejimo ar turto gavimo
• del ivykiu ar veiksmu (veikimo, neveikimo), su
  kuriais istatymai sieja civilines teisines
  pasekmes.
• 1.136 straipsnis. Civiliniu teisiu ir pareigu
  atsiradimo pagrindai

Pvz., valstybes laiduota nemokama sveikatos
priežiuros paslaugu teikimo sistema remiasi ne
sutartiniais paciento ir sveikatos priežiuros
istaigos santykiais, bet iš istatymu ir kitu
teises aktu kylanciomis tarpusavio teisemis ir
pareigomis. Civiline byla Nr. 3K-7-24/2004 m.
11
Teisiniai faktai
Teisiniu faktu klasifikacija
Veiksmai
Ivykiai
Teiseti veiksmai
Neteiseti veiksmai
Paprasti ivykiai
sandoriai
Nenugalima jega (force majeure) 6.212 str.
Juridiniai poelgiai
Administraciniai aktai ir teismo sprendimai
12
Pagrindines civiliniu teisiniu santykiu rušys
Daiktiniai ir prievoliniai civiliniai teisiniai
santykiai Absoliutiniai ir santykiniai
(reliatyviniai) civiliniai teisiniai santykiai
13
Daiktiniu ir prievoliniu civiliniu teisiniu
santykiu igyvendinimo ypatumai
Civiliniai teisiniai santykiai i daiktinius ir
prievolinius skirstomi pagal santykio objekta ir
teise turincio subjekto teisiu i objekta
igyvendinimo buda. Daiktinio teisinio santykio
objektas yra daiktas (ar jam prilygintas turtas),
o teise turintis subjektas savo teises i daikta
igyvendina pats be kitos santykio šalies
(treciuju asmenu) veiksmu. Prievolinio teisinio
santykio teise turintis subjektas turi tik
reikalavimo teise kita teisinio santykio dalyvi
(šali). Vadinasi, jo teises igyvendinamos kito
asmens veiksmais.
14
Subjektiniu civiliniu teisiu igyvendinimo ribos
15
Draudimo piktnaudžiauti savo teise principas
Vergvaldines Romos teiseje galiojo principas, kad
tas kas naudojasi savo teise, niekieno interesu
nepažeidžia (qui suo jure utitur, neminem
laedit). Šis principas reiške neribota teises
igyvendinima.
Šiuolaikine civiline teise, kuri grindžiama
žmogaus teisiu saugojimo prioritetu, saugo ne tik
subjektiniu teisiu turetojo, bet subjektiniu
pareigu turetojo teises ir interesus, taikydama
abieju teisinio santykio šaliu veiksmams ir
poelgiams vienodus sažiningumo, teisingumo ir
protingumo kriterijus. Todel šiuolaikiniu
demokratiniu valstybiu civiliniai istatymai
numato tam tikras civiliniu teisiu igyvendinimo
ribas.
16
Asmenys savo nuožiura laisvai naudojasi
civilinemis teisemis, taip pat ir teise i
gynyba. Igyvendindami savo teises bei vykdydami
pareigas, asmenys turi laikytis istatymu, gerbti
bendro gyvenimo taisykles ir geros morales
principus bei veikti sažiningai, laikytis
protingumo ir teisingumo principu. Teismu
praktika LTA byla Civiliniu teisiu igyvendinimas
negali buti naudojamas nesažiningai ir ne pagal
istatymus riboti konkurencija ar piktnaudžiauti
dominuojancia padetimi rinkoje. 1.137
straipsnis. Civiliniu teisiu igyvendinimas ir
pareigu vykdymas
17
Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y.
draudžiama igyvendinti civilines teises tokiu
budu ir priemonemis, kurios be teisinio pagrindo
pažeistu ar varžytu kitu asmenu teises ar
istatymu saugomus interesus ar darytu žalos
kitiems asmenims arba prieštarautu subjektines
teises paskirciai. Žalos padarymas kitiems
asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas
taikyti civiline atsakomybe. Jeigu asmuo
piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali
atsisakyti ja ginti. 1.137 straipsnis. Civiliniu
teisiu igyvendinimas ir pareigu vykdymas
18
Draudimo piktnaudžiauti savo teise principo
pažeidimo padariniai
Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise,
teismas gali atsisakyti ja ginti.
Žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant
teise yra pagrindas taikyti civiline atsakomybe.
19
Piktnaudžiavimo atribojimo nuo delikto
pavyzdys Kasacinio skundo argumentas, kad turi
buti nustatyta, kokia konkrecia žala ir kam
padare ieškovas, siusdamas informacija,
nepagristas. Piktnaudžiavimu teise vertintinas
asmens elgesys, kuris peržengia subjektines
teises realizavimo ribas. Tuo gali buti daroma
žala ar keliama gresme jai atsirasti. Kiti
asmenys yra priversti saugotis nuo tokio elgesio
prevencinemis priemonemis. Kai siunciami dideli
kiekiai nepageidaujamos informacijos, asmenys
gali imtis ispejamuju priemoniu, nelaukdami, kol
žala jiems bus padaryta. Ieškovo siunciamos
informacijos blokavimo faktai yra nustatyti, tai
vertintina kaip apdairiu informacijos vartotoju
saugojimasis nuo galimu nepageidaujamu pasekmiu -
žalos. Teisetumo požiuriu informacines erdves
teršejo veiksmai vertintini kaip piktnaudžiavimas
teise, nepriklausomai nuo to, ar žala padaryta.
LAT Civiline byla Nr. 3K-3-35/2003 m. del
interneto šiukšlinimo.
20
Terminuotu ir neterminuotu prievoliu igyvendinimo
ypatumai
21
Terminu rušys
Atnaujinami
Neatnaujinami
Teisiu igyvendinimo
Pareigu vykdymo
Igyjamieji
Naikinamieji

• Atnaujinamasis terminas yra toks terminas, kuriam
  pasibaigus teismas gali ji atnaujinti, jeigu
  terminas buvo praleistas del svarbiu priežasciu.

• Igyjamasis terminas yra toks terminas, kuriam
  pasibaigus atsiranda (igyjama) tam tikra civiline
  teise ar pareiga.

• Naikinamasis terminas yra toks terminas, kuriam
  pasibaigus išnyksta tam tikra civiline teise ar
  pareiga.

22
Igaliojimo terminas yra naikinamasis (CK 1.117
straipsnio 6 dalis) ir pasibaigusio igaliojimo
termino negalima atnaujinti. Gali buti
išduodamas naujas igaliojimas.
23
      Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo
2001 m. birželio 20 d. sprendimas Dokumentams
dalyvauti Biržu AB "Siulas" akciju paketo
privatizavime viešo aukciono budu registracijos
laikas buvo apibrežtas laiko tarpu. Šia prasme
biuletenyje nustatytas terminas yra konkreciai
apibrežtas ir naikinamasis, kadangi pasibaigus
nustatytam laiko tarpui, pasibaigia tam tikros
civilines teises ir pareigos.
24
Civiliniu teisiu apsaugos ir gynimo samprata
Civiliniu teisiu apsaugos sistema užkerta kelia
subjektini teisiu pažeidimui. Civiliniu teisiu
gynimas - tai prievartos priemoniu taikymas
pažeidejui siekiant atstatyti pažeistas teises
ar/ir nutraukti pažeidima.
25
Naujajame Civiliniame kodekse yra numatyta eile
atveju, kada tam tikru veiksmu atlikimui yra
butinas teismo leidimas. Pvz., Atlikti
intervencija i žmogaus kuna, pašalinti jo kuno
dalis ar organus galima tik asmens sutikimu.
Sutikimas chirurginei operacijai turi buti
išreikštas raštu. Jeigu asmuo yra neveiksnus,
toki sutikima gali duoti jo globejas, taciau
neveiksniam asmeniui kastruoti, sterilizuoti, jo
neštumui nutraukti, ji operuoti, jo organui
pašalinti butinas teismo leidimas. 2.25
straipsnis Asmens psichine bukle gali buti
tiriama tik jo sutikimu arba teismo leidimu. 2.26
straipsnis Laikinasis administratorius valdo
turta, iš to turto išlaiko asmenis, kuriuos
nežinia kur esantysis privalo išlaikyti, apmoka
nežinia kur esancio asmens skolas. Disponuoti
turtu, ji ikeisti ar kitaip suvaržyti teises i
turta laikinasis administratorius gali tik teismo
leidimu. 2.29 straipsnis .
26
Civilinio proceso kodekse nustatyta prašymu del
teismo leidimo išdavimo padavimo vieta, prašymo
turinys, reglamentuota šios kategorijos bylu
nagrinejimo tvarka.
27
Ieškinine gynyba
Asmenys savo nuožiura laisvai naudojasi
civilinemis teisemis, tarp ju ir teise i gynyba.
Apie tai placiau žr. Tolstoj J. 1.137
straipsnis. Civiliniu teisiu igyvendinimas ir
pareigu vykdymas
Ši CK nuostata atspindi civilines teises subjekto
autonomiškuma, kuris salygoja aktyvu jo paties
veikima savo interesais, pasirenkant savo teisiu
igyvendinimo ir gynimo budus, taip pat išreiškia
nesikišimo i privacius reikalus principa.
Ieškinine gynyba - privatines (civilines) teises
metodo esminis požymis
28
Ieškinine gynyba - nesikišimo i privacius
santykius principo išraiška
Ieškini del nepilnamecio ar riboto veiksnumo
asmens sudaryto sandorio pripažinimo
negaliojanciu gali pareikšti neveiksnaus asmens
atstovai ir prokuroras. Ieškini del juridinio
asmens isteigimo pripažinimo neteisetu gali
paduoti juridinio asmens dalyvis ar valdymo
organai, taip pat prokuroras, gindamas vieša
interesa. Santuoka, sudaryta tik del akiu,
neturint tikslo sukurti šeimos teisinius
santykius, gali buti pripažinta negaliojancia
pagal vieno iš sutuoktiniu arba prokuroro ieškini.
29
Civiliniu teisiu gynimo budai Civilines teises
istatymu nustatyta tvarka gina teismas,
neviršydamas savo kompetencijos, šiais budais 1)
pripažindamas tas teises 2) atkurdamas buvusia
iki teises pažeidimo padeti 3)užkirsdamas kelia
teise pažeidžiantiems veiksmams ar uždrausdamas
atlikti veiksmus, keliancius pagrista gresme
žalai atsirasti (prevencinis ieškinys) 4)
priteisdamas ivykdyti pareiga natura 5)
nutraukdamas arba pakeisdamas teisini santyki 6)
išieškodamas iš pažeidusio teise asmens padaryta
turtine ar neturtine žala (nuostolius), o
istatymu arba sutarties numatytais atvejais
netesybas (bauda, delspinigius) 7) pripažindamas
negaliojanciais valstybes ar savivaldybiu
instituciju arba pareigunu aktus,
prieštaraujancius istatymams, šio kodekso 1.3
straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais 8)
kitais istatymu numatytais budais. 1.138
straipsnis. Civiliniu teisiu gynimas
30
Daiktiniai ir prievoliniai teisiu gynimo budai
31
Savigyna Visuose šiuolaikinese teises sistemose
yra pripažinta viena kad kreditorius tais
atvejais, kai skolininkas nevykdo prievoles,
negali tiesiogiai taikyti savigynos. Pvz.,
pardavejas negali tiesiog atimti prekes iš
pirkejo, kuris nesumokejo už jas pinigu ir pan.
32
Apie savigyna placiau žr. Petras Algirdas
Miškinis. SAVIGYNA LIETUVOS CIVILINEJE TEISEJE/
Jurisprudencija Nr.28/20   
33
Savigyna tai asmens veiksmai, kuriais jis
teisetai priverstinai igyvendina savo teise, kai
neimanoma laiku gauti kompetentingu valstybes
instituciju pagalbos, o nesiemus savigynos
priemoniu teises igyvendinimas taptu negalimas
arba iš esmes pasunketu. Taciau asmuo, panaudojes
savigyna neteisetai ar be pakankamo pagrindo,
privalo atlyginti padaryta žala. 6.253
straipsnis. Civilines atsakomybes netaikymas ir
atleidimas nuo civilines atsakomybes
34
Savigynos taikymo salygos Panaudoti savigyna
ginant savo civilines teises leidžiama tik šio
kodekso numatytais atvejais. Savigynos budai ir
priemones turi atitikti teises pažeidimo pobudi
ir kiekvienu konkreciu atveju neperžengti
savigynos ribu. Naudojant savigyna, butina
gerbti žmogaus teises ir laisves bei laikytis
istatymu reikalavimu. 1.139 straipsnis.
35
4.34 straipsnis. Valdymo gynimas Kiekvienas
valdytojas turi teise ginti esama valdyma ir
atnaujinti atimta valdyma.
36
Daikto sulaikymas ir pareigu atlikimo sustabdymas
- teisiu ir interesu apsaugos priemone
37
Daikto sulaikymas Kitam asmeniui priklausancio
daikto teisetas valdytojas, turintis reikalavimo
teise i daikto savininka, gali sulaikyti jo
daikta tol, kol bus patenkintas
reikalavimas. Sulaikymo teise negali buti
igyvendinama, jeigu nera suejes reikalavimo
ivykdymo terminas. Kiti istatymai gali nustatyti
kitokias daikto sulaikymo taisykles, nei
CK. 4.229 straipsnis.
38
Pareigu atlikimo sustabdymas 1. Skolininkas turi
teise sustabdyti prievoles vykdyma, jeigu jis
turi pakankama ir protinga pagrinda abejoti, ar
asmuo, kuriam turi buti ivykdyta prievole, turi
teise priimti jos ivykdyma, ir skolininko
reikalavimu šis asmuo nepateikia reikiamu
reikalavimo teises buvimo irodymu. 2. Skolininkas
taip pat turi teise sustabdyti prievoles vykdyma,
kai kreditorius nevykdo savo priešpriešines
pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus
priešpriešines pareigos susijusios taip, kad
galima pateisinti prievoles vykdymo
sustabdyma. 3. Skolininkas neturi teises
sustabdyti prievoles vykdymo, kai kreditorius
savo pareigos negali ivykdyti del paties
skolininko kaltes, taip pat kai kreditorius savo
pareigos negali ivykdyti del nuo jo
nepriklausanciu aplinkybiu. 6.46 straipsnis
39
Specialiosios daikto sulaikyma reglamentuojancios
normos Jeigu užsakovas nevykdo savo
isipareigojimo sumoketi rangos sutartyje
nustatyta atlyginima arba kitokia sutarties šaliu
sutarta suma, rangovas turi teise išieškoti jam
pagal sutarti priklausancias sumas už atlikta
darba iš užsakovui priklausanciu irenginiu,
likusiu medžiagu ir kito užsakovui priklausancio
turto, kol užsakovas visiškai su juo
neatsiskaitys, arba gali sulaikyti darbu
rezultata tol, kol užsakovas tinkamai neivykdys
savo prievoles. 4.656 str.
40
Jeigu su administratoriumi laiku neatsiskaitoma,
jis turi teise iš naudos gavejui gražintinu lešu
pasilikti sau suma, kaip užmokesti už atliktas
administravimo paslaugas, arba, kol bus su juo
atsiskaityta, turi teise sulaikyti turta. 4.238
str. 6.69 straipsnis. Sulaikymo
teise Kreditorius turi teise pasinaudoti daikto
sulaikymo teise tol, kol skolininkas ivykdo
prievole. 2.161 straipsnis. Sulaikymo teise 1.
Prekybos agentas turi teise sulaikyti turimus
atstovaujamojo daiktus ir teises i tuos daiktus
patvirtinancius dokumentus tol, kol
atstovaujamasis su juo atsiskaitys. 2.
Atsisakymas nuo sulaikymo teises negalioja.
41
Prevencinis ieškinys - intereso gynimo
priemone Prevenciniu ieškiniu laikomas ieškinys,
kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus,
sukeliancius realia žalos padarymo ateityje
gresme. Prevencinio ieškinio taikymo salyga -
realus pavojus, kad ateityje gali buti padaryta
žalos, taip pat jeigu žalos padaryta
eksploatuojant imone, irengini ar del kitokios
ukines ar neukines veiklos ir yra realus pavojus,
jog del šios veiklos vel gali buti padaryta
žalos, tai teismas ieškovo prašymu gali
ipareigoti atsakova sustabdyti ar nutraukti tokia
veikla. Teismo atsisakymas tenkinti prevencini
ieškini neatima teises reikalauti atlyginti del
tos veiklos atsiradusia žala. Teismas gali
atsisakyti tenkinti prašyma del tokios veiklos
sustabdymo ar nutraukimo, jeigu veiklos
nutraukimas ar sustabdymas prieštarautu viešajai
tvarkai. CK 6.255 straipsnis.
42

• Civiline teisine atsakomybe - civiliniu teisiu
  gynimo priemone
• Civilines teisines atsakomybes samprata
• Civilines teisines atsakomybes atsiradimo salygos
• Civilines teisines atsakomybes rušys
• Civilines teisines atsakomybes funkcijos

43
Civilines atsakomybes samprata ir rušys 1.
Civiline atsakomybe tai turtine prievole,
kurios viena šalis turi teise reikalauti
atlyginti nuostolius (žala) ar sumoketi netesybas
(bauda, delspinigius), o kita šalis privalo
atlyginti padarytus nuostolius (žala) ar sumoketi
netesybas (bauda, delspinigius). 2. Civiline
atsakomybe yra dvieju rušiu sutartine ir
deliktine. 6.245 straipsnis.
44
Sutartine atsakomybe yra papildoma turtine
prievole, kuri atsiranda neivykdžius ar
netinkamai ivykdžius sutarti, kurios viena šalis
turi teise reikalauti nuostoliu atlyginimo ar
netesybu, o kita šalis privalo atlyginti
sutarties neivykdymu ar netinkamu ivykdymu
patirtus nuostolius arba sumoketi netesybas
(bauda, delspinigius). Deliktine civiline
atsakomybe yra turtine prievole, atsirandanti del
žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais
santykiais, išskyrus atvejus, kai istatymai
nustato, kad deliktine atsakomybe atsiranda del
žalos, susijusios su sutartiniais
santykiais. aequum est (nemo) cum alterius
detrimento fieri (locupletior) (lot. teisinga
yra, kad niekas netaptu turtingesnis nuo žalos
kitam).
45
Daline, solidarioji ir subsidijarioji civiline
atsakomybe
46
2004 m. gegužes pabaigoje ES buvo priimta
speciali direktyva, kuria nustatoma kompensavimo
nukentejusiu nuo nusikaltimu aukoms tvarka. Ji
isigalios nuo 2005 metu liepos 1-osios. Pvz., jei
policija del vienokiu ar kitokiu priežasciu puse
metu negali nustatyti asmens, padariusio žala,
valstybe tures pareiga kompensuoti tam tikra
žalos dali nukentejusiam, nelaukdama, kol bus
rastas kaltininkas, iš kurio butu galima
išsireikalauti žalos atlyginima.
47
Civilines teisines sankcijos lot. sanctio
-griežciausias nutarimas
Pagrindine civilines sankcijos funkcija -
kompensacine. Jos negali buti nukreiptos i
pažeidejo asmenines vertybes, o tik i jo turtine
sfera.
Pagrindines sankciju rušys - netesybos ir
nuostoliu atlyginimas.
48
Civiline teisine atsakomybe visada susijusi su
sankciju taikymu. Taciau civiliniu sankciju
taikymas ne visada yra civiline atsakomybe, nes
ne visos sankcijos susijusios su papildoma
prievole. Papildomai prievolei atsirasti
reikalingas teisinis pagrindas teises pažeidimas
49
Civilines teisines atsakomybes bruožas - turtinis
pobudis. Civiline atsakomybe sankcija už
istatymu saugomos civilines subjektines teises ar
intereso pažeidima, kuri pažeidejui sukelia
nenaudingas teisines pasekmes - papildoma
prievole nukentejusio asmens naudai, kurios
ivykdymas pasireiškia tam tikru pažeidejo jo
turto sumažinimu.
50

• Civilines teisines atsakomybes salygos
• Neteiseti veiksmai
• Žala
• Priežastinis ryšys
• Kalte

51

• Neteiseti veiksmai
• neivykdymas istatymuose ar sutartyje numatytos
  pareigos
• atlikus veiksmus, kuriuos istatymai ar sutartis
  draudžia atlikti
• pažeidus bendra pareiga elgtis atidžiai ir
  rupestingai.
• Teisetais veiksmais padaryta žala gali buti
  atlyginama tik istatymu nustatytais atvejais.

52
Žala ir nuostoliai Žala yra asmens turto ar kitu
vertybiu netekimas ar sužalojimas. Nuostoliai
žalos pinigine išraiška. Tiesioginiai nuostoliai
ir netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos).
Be to, i nuostolius iskaiciuojama protingos
išlaidos 1. skirtos žalos prevencijai ar jai
sumažinti 2. susijusios su civilines atsakomybes
ir žalos ivertinimu 3. susijusios su nuostoliu
išieškojimu ne teismo tvarka. 4. kai del to
paties veiksmo atsirado ir žala, ir nauda, gauta
nauda iskaitoma i nuostolius. Nuostoliu
irodinejimo pareiga. Jei šalis negali irodyti
nuostoliu dydžio, ju dydi nustato teismas
53
Neturtine žala Asmens fizinis skausmas,
dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, emocine
depresija ir kt. Neturtine žala teismas ivertina
pinigais, atsižvelgdamas i jos pasekmes, žala
padariusio asmens kalte, jo turtine padeti,
padarytos turtines žalos dydi ir kitas turincias
reikšmes aplinkybes, o taip pat i sažiningumo,
teisingumo ir protingumo kriterijus.
54
Priežastinis ryšys atlyginami tik tie
nuostoliai, kurie yra susije su veiksmais
(veikimu ar neveikimu)
55
Kalte Civ. atsakomybe atsiranda tik esant
kaltei, išskyrus atvejus (numatytus istatyme ar
sutartyje) kai atsakomybe atsiranda be
kaltes. Kalte gali pasireikšti tycia ar
neatsargumu Esant ir kreditoriaus kaltei,
atlygintini nuostoliai mažintini proporcingai jo
kaltei arba skolininkas atleidžiamas nuo
atsakomybes Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu
atsižvelgiant i prievoles esme bei kitas
aplinkybes, jis nebuvo tiek rupestingas ir
apdairus, kiek atitinkamomis salygomis buvo
butina.
56

• Šiuolaikinis civilines teises mokslas kaltes
  buvimui nustatyti remiasi realiu galimybiu
  kriterijais (objektyvioji kalte)
• ar teises pažeidejas turejo realias galimybes
  tinkama ivykdyti prievole
• ar jis emesi visu priemoniu, kad išvengtu
  pažeidimo ir nuostoliu.

Sažiningumo prezumpcija ir kaltumo prezumpcija.
Apie tai placiau žr. A. Norkunas Kalte kaip
civilines atsakomybes pagrindas/ Jurisprudencija,
Nr. 28/20
57
Neturtine žala atlyginama tik istatyme
nustatytais atvejais. Išimtis Kai neturtine
žala padaryta del nusikaltimo asmens sveikatai ar
del asmens gyvybes atemimo atlyginama visais
atvejais. Apie neturtine žala žr.Bocarnikov
58
Placiau apie civiline teisine atsakomybe
žr. ALGIO NORKUNO CIVILINES ATSAKOMYBES MOKYMO
DALYKO PASKAITU KURSAS Civilines ir komercines
katedros interneto puslapyje