Vidurinio ugdymo bendruju programu atnaujinimas - PowerPoint PPT Presentation

1 / 43
About This Presentation
Title:

Vidurinio ugdymo bendruju programu atnaujinimas

Description:

* Mokiniams sukurta mokytis motyvuojanti aplinka. Mokini mokymosi pasiekimai yra Bendrosiose programose apra ytos kokyb s: ugdomos mokini dalykin s ir ... – PowerPoint PPT presentation

Number of Views:38
Avg rating:3.0/5.0
Slides: 44
Provided by: UPC87
Category:

less

Transcript and Presenter's Notes

Title: Vidurinio ugdymo bendruju programu atnaujinimas


1
Vidurinio ugdymo bendruju programu atnaujinimas
2
Å vietimo paskirtis
  • Asmens augimas ir branda
  • Kulturos peremimas
  • Pasirengimas gyvenimui visuomeneje,
  • tolesniam mokymuisi ir profesijai

3
Kaip mes turetume parengti mokinius gyvenimui
Å¡iandienos ir ateities pasaulyje?
4

What skills are necessary for the career
management? Sun Tzu
If you know the enemy and know yourself, you need
not fear the result of a hundred battles. If you
know yourself but not the enemy, for every
victory gained you will also suffer a defeat. If
you know neither the enemy nor yourself, you will
succumb in every battle.
5
Is nonlinear career a modern phenomenon?
6
XXI amžiuje butini gebejimai
  • Veikti prasmingai ir savarankiÅ¡kai (tureti
    vizija, kelti tikslus, taikyti strategijas,
    racionaliai tvarkyti išteklius)
  • Imtis iniciatyvos ir atsakomybes už savo veiksmus
  • Nuolat mokytis, tobulinti igytus gebejimus
  • KritiÅ¡kai mastyti ir spresti problemas
  • Bendravima ir bendradarbiavima gristi savitarpio
    supratimo, tarimosi ir sutarimo dvasia
  • Lyderiauti, keistis idejomis, kurybiÅ¡kai jas
    igyvendinti
  • Bendrasis raÅ¡tingumas (kalbinis, matematinis,
    gamtamokslinis, kulturinis)
  • Komunikaciniai ir informaciniai gebejimai

7
Kodel reikia kažka keisti?Mathilda Joubert,
Robin Widdowson, Gareth Mills, 2009
  • Å vietimas klesti tik tuomet, jeigu jam
    pavyksta prisitaikyti prie laiko reikalavimu ir
    poreikiu.
  • Ugdymo turinys negali nesikeisti. Jis privalo
    reaguoti i pokycius visuomeneje ir ekonomikoje
    bei i paties ugdymo mokykloje pasikeitimus.

8
Mokymosi iššukiai 21 amžiujeDr. Rosemary
Hipkins, 2007
  • Ivairialypiai virtualus komunikavimo budai
  • apjungia raÅ¡ytinius tekstus, paveikslus,
    judancius vaizdus, muzika ir kt.
  • jiems neturi reikÅ¡mes laikas ir vieta, nebutinas
    fizinis komunikuojanciuju dalyvavimas
  •  Žinios prasmingos tik tuomet, kai naudojamos
    prasmingoms užduotims atlikti
  • mokomasi pritaikant anksciau igytas žinias
  • mokiniams tenka pletoti ivairialypius
    raštingumus, platesniais ir gilesniais ryšiais
    susieti ivairias disciplinas, gilintis i daiktu
    prigimti
  • Gebejimai taikomi veikiant vis naujose
    situacijose
  • nes jos iÅ¡kyla keiciantis veiklos/darbo
    pobudžiui
  • mokymasis visa gyvenima tampa vertybe
  •  Butinas sugebejimas tinkamai reaguoti i
    daugialypes kulturines aplinkas
  • tenka dirbti su ivairiomis grupemis greit
    besikeicianciose socialinese salygose
  • darbas su kitais yra mokymosi visa gyvenima
    centrine ašis
  • akivaizdu, kad mokytis svarbu ivairiomis
    aplinkybemis ne tik mokykloje.

9
Bendruju programu koregavimo/atnaujinimo tikslai
  • ApraÅ¡yti Å¡iuolaikinei Lietuvos visuomenei
    reikalinga vidurinio ugdymo rezultatu kokybe
    (rezultatu gaires).
  • Paskatinti ugdymo metodikos tobulinima ir
    individualizavima (metodines gaires).
  • PaÅ¡alinti kliutis evoliucinei ugdymo organizavimo
    pažangai (lankstesne struktura).

10
Svarbiausios vidurinio ugdymo turinio koregavimo
ir atnaujinimo kryptys
  • Demesys kompetenciju ugdymui.
  • Demesys mokymosi motyvacijai.
  • Naujos mokslo ir technologiju žinios.
  • Pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendruju programu
    turinio suderinimas.
  • Ugdymo organizavimo tobulinimas.
  • Vertinimo tobulinimas.

11
Dorinis ugdymas
  • Atsisakyta psichologinio aspekto turinio,
    kadangi netikslinga dubliuoti psichologijos
    dalyko programa.
  • Filosofines etikos bendrojo kurso programos
    apimtis gali buti siaurinama iki vieno modulio
    (35 val.) arba gimnazijose sudaryti visa bendraji
    kursa iki 2 moduliu (70 val.).
  • IÅ¡pletotas taikomasis aspektas ir mokiniams
    sudarytos galimybes rinktis viena iš triju
    patraukliu ir aktualiu profesines etikos/Å¡eimos
    etikos/kino ir etikos moduliu taikomuju programu.

12
Lietuviu kalba
  • Rengiama viena lietuviu kalbos programa
    lietuviškoms ir tautiniu mažumu mokykloms.
  • Peržiurimas ir atrenkamas ugdymo turinys, kad
    sudarytu galimybes
  • stiprinti mokiniu identiteta ir saviverte,
  • ugdytis kritini ir kurybini mastyma,
  • ne tik perimti Lietuvos kulturos tradicija, bet
    ir dalyvauti jos kurime.
  • Orientuojamasi i kulturines kompetencijos,
    kurybinio, kritinio mastymo ugdyma, mokymosi
    mokytis gebejimu pletojima.
  • Mokymo ir mokymosi medžiaga aktualizuojama ir
    kontekstualizuojama kurybines užduotys,
    tiriamieji darbai, kurybinio rašymo praktika.
  • Atsisakoma Antikos ir Viduramžiu literaturos
    kartojimo (mokomasi IX-X kl.). Programa
    papildyta aktualiais kuriniais ir kitais kulturos
    tekstais.
  • Ugdymo turinyje numatytas iÅ¡lyginamasis kalbiniu
    gebejimu itvirtinimo modulis.

13
Kitos gimtosios kalbos
  • Orientuojamasi i kulturines kompetencijos,
    kurybiškumo, kritinio ir interpretacinio mastymo
    gebejimu ugdyma, tautinio tapatumo formavima.
  • Keiciasi medžiagos pateikimo principas
    atsiranda teminiai pjuviai ir mažinamos vidurinio
    ugdymo programos apimtys (sumažintas privalomu
    kuriniu sarašas) tam, kad butu suteiktos
    galimybes savarankiškam tiriamajam mokinio darbui
    arba tam tikru temu gilesniam nagrinejimui.
  • Mokymo ir mokymosi medžiaga aktualizuojama,
    daugiau demesio skiriama ivairiems tekstams, su
    kuriais mokiniai susiduria kasdien, skirtingu
    tekstu tikslams, poveikiui, manipuliacijai kalba
    suprasti.

14
Užsienio kalbos
  • Siulomi trys kursai (orientuoti i A2, B1 ir B2
    lygius pagal ET kalbos mokejimo lygiu skale),
    kuriuos mokiniai rinktusi pagal savo galimybes ir
    poreikius.
  • Atsisakyta bendrojo ir iÅ¡plestinio kursu.
  • Patikslinti pasiekimu lygiai ir gebejimu
    aptartys, priartinant juos prie Europos Tarybos
    nustatytu kalbos mokejimo lygiu.
  • Pirma karta pateikiamas kursas, pilnai
    orientuotas i ET kalbos mokejimo lygi B2
    (buvusiame išplestiniame kurse tik klausymas ir
    skaitymas buvo siejamas su lygiu B2, o kalbejimas
    ir rašymas - su lygiu B1).
  • Norintiems vidurinio ugdymo pakopoje pradeti
    mokytis naujos užsienio kalbos pateikiamas
    kursas, orientuotas i kalbos mokejimo lygi A2.
  • Siuloma organizuoti modulius, skirtus dalinems
    kompetencijoms ugdyti, pvz., dalykine užsienio
    kalba, IDKM (integruotas dalyko ir kalbos
    mokymasis), debatai, anglu/rusu grožine
    literatura, kultura ir kalba ir kt.

15
Matematika
  • I vidurinio ugdymo programa perkelta tematika,
    kurios atsisakyta 2008 m. Matematikos
    pagrindinio ugdymo bendrojoje programoje.
  • Sukonkretinti reikalavimai 11-12 kl.
    nagrinejamai tematikai.
  • Programoje numatyta mažiau demesio skirti
    rutininiu proceduru atlikimui, tam tikslui
    pasitelkti IKT, grafinius skaiciuoklius ir kt.
  • Parengtas pasirenkamasis logikos modulis, be
    kurio neimanomas gilesnis matematikos problemu
    nagrinejimas.

16
Informacines technologijos
  • Atsisakyta Pagrindinio ugdymo programoje mokomos
    tematikos, pvz., darbo kompiuteriu pradmenu,
    supažindinimo su taikomuju programu
    elementariomis galimybemis ir pan., kitos
    pasenusios ir neaktualios mokiniams tematikos,
    pvz., dokumento šablono rengimo, masiniu laišku
    siuntimo ir pan.
  • Sumažintos akademiniu žiniu apimtys,
    atskleidžiamas praktinis informaciniu
    technologiju naudingumas, sudaromos salygos
    rinktis informaciniu technologiju ugdymo turini
    pagal mokiniu galimybes ir poreikius.
  • Itrauktos naujos žinios, pvz., bendradarbiavimas
    socialiniuose tinkluose, vikio technologijos,
    atnaujinta ir patikslinta išplestinio kurso
    moduliu tematika, atsisakyta konkrecios
    programines irangos ivardijimo.

17
Gamtos mokslai
  • Itrauktos naujausios gamtos mokslu aktualijos
    (pvz. biotechnologijos, nanotechnologijos,
    Å¡iuolaikiniai tyrimu metodai ir kt.)
  • Pasiekimu turinys labiau orientuotas i gilesni
    supratima, sasajas su kasdieniu gyvenimu ir
    problemu sprendimu.
  • Mokytojai orientuojami daugiau itraukti mokinius
    i ivairia tiriamaja veikla ir placiau naudoti
    informacines technologijas.
  • Akcentuojamas gamtos tyrimo gebejimu ugdymo ir
    vertinimo tobulinimas.
  • Atsižvelgiant i darnaus vystymosi ideju
    aktualuma, pabrežiama vertybiniu nuostatu bei
    pažiuru ugdymo svarba.
  • Pertvarkytos veiklos sritys, taip padedant
    nuosekliau ir sistemiškiau nagrineti bei suprasti
    gamtos dinamiška pusiausvyra ir desningumu
    vientisuma.

18
Istorija
  • 2010 m. istorijos vidurinio ugdymo bendrosios
    programos projekte atsisakyta tematikos, kuri
    detaliai nagrinejama 2008 m. Istorijos
    pagrindinio ugdymo bendrojoje programoje (pvz.,
    Istorijos mokslas, Žmonijos priešistore, Senosios
    civilizacijos ir pan.).
  • Akcentuojamas darbas su istoriniais Å¡altiniais,
    ju analize bei interpretavimas, istorinio
    naratyvo suvokimas bei analize.
  • Skiriama daugiau laiko gilesniam Lietuvos
    istorijos nagrinejimui.
  • Istorijos kursas suskirstytas i septynias naujas
    temu grupes pagal chronologinio testinumo
    principa.

19
MENAI (DAILE, MUZIKA, Å OKIS, TEATRAS)
  • Menu bendruju programu turinys artinamas prie
    Å¡iandieninio socialinio kulturinio gyvenimo
    reikmiu.
  • Akcentuojami taikomojo pobudžio pasiekimai
    suteikti daugiau kurybingumo ir meniškumo
    kasdieniam bendravimui, veiklai, aplinkai, padeti
    orientuotis supancioje meno kuriniu ivairoveje,
    tapti kritišku šiandienines kulturos vartotoju.
  • Stiprinama menines raiÅ¡kos sritis i ja
    integruojant stebejimo, analizes, interpretavimo
    ir vertinimo gebejimus. Taip siekiama per
    asmenine mokinio patirti turtinti jo estetine
    nuovoka, pletoti menini mastyma.

20
Geografija
  • Pakoreguotoje programoje akcentuojami praktiniai
    ir veiklos, problemu sprendimo, mokejimo mokytis
    gebejimai. Didelis demesys skiriamas geografijos
    žiniu taikymui.
  • Didinant mokiniu mokymosi motyvacija tiek
    bendrojo, tiek ir išplestinio kurso programoje
    atsisakoma kai kuriu temu, pvz., istorines,
    religiju, kulturu geografijos. Tuo pat metu,
    programa papildyta ir naujomis temomis, pvz.,
    Å¡iuolaikiniai kartografiniai vaizdai, gyventoju
    gyvenimo kokybe ir kt.
  • Pakoreguotoje programoje iÅ¡laikytas teminiu
    sriciu testinumas geografinis pažinimas, gamtine
    geografija, visuomenine geografija ir regionine
    geografija.
  • Del keliamu aukÅ¡tesniu reikalavimu ir vengiant
    pagrindinio ugdymo programos pasiekimu
    kartojimosi Geografines informacijos skaitymo
    veiklos sritis pakeista i Gamtiniu ir
    visuomeniniu strukturu analizes. Taip pat
    sujungtos Regionu pažinimo raiškos ir Aplinkos
    pažinimo ir tyrimu veiklos sritys, kurios
    pavadintos Geografiniais tyrimais.
  • Pakoreguota vidurinio ugdymo geografijos programa
    suderinta su Valstybinio geografijos brandos
    egzamino programa (2010 m).

21
TECHNOLOGIJOS
  • Atsisakyta daug siaurai specializuotu programu
    (net 17), vietoje ju parengta viena Technologiju
    bendroji programa, kuria sudaro šešios gana
    lankscios technologiju kryptys, atitinkancios
    šešias Lietuvos ukio šakas (Tekstile ir apranga.
    Taikomasis menas, amatai ir dizainas. Turizmas ir
    mityba. Statyba ir medžio apdirbimas. Verslas,
    vadyba, mažmenine prekyba. Mechanika, mechaninis
    remontas.).
  • Kiekvienoje kryptyje yra po keturis
    pasirenkamuosius modulius. Mokiniu veikla
    orientuota i projektinio darbo metoda pagal
    modulyje pateikta tematika.
  • Ugdymo turinys nedetalizuojamas ir pateikiamas
    tokia seka Technologiju kryptis Moduliu
    pavadinimai Projektiniu darbu tematika.

22
Kuno kultura
  • Mažejant fizinio darbo paklausai darbo rinkoje,
    blogejant mokiniu sveikatai del nejudrumo,
    keiciasi kuno kulturos ugdymo tikslai ir pobudis
    siekiama kuno kulturos pamokas perorientuoti nuo
    funkcinio rengimo, t.y. treniravimo, prie
    aktyvios, naudingos ir patrauklios fizines
    veiklos, nuo mechaninio judesiu atkartojimo, prie
    tikslingo ir kurybingo mankštinimosi.
  • Atsisakyta visiems vienodu normatyvu,
    treniravimo, nesaugiu, ypatingu fiziniu bei
    psichologiniu pastangu reikalaujanciu pratimu
    (pvz., šuolio per oži, lipimo virve, tiltelio,
    žvakes).
  • Vertinimas orientuotas i asmenine mokinio pažanga
    ir pastangas, bet ne i konkretu sporto rezultata
    ar normatyva.
  • Veiklos sritis Judejimo igudžiai integruota i
    likusias 3 veiklos sritis (sveika gyvensena,
    sporto Å¡akos, netradicinis fizinis aktyvumas),
    nes mokiniai, baige pagrindine mokykla, jau yra
    igije judejimo igudžiu.
  • IÅ¡plestiniame kurse atsirado nauji, fizinio
    aktyvumo pasirinkimo galimybiu didinimo moduliai.
    Tai neolimpines sporto šakos, varžybu
    teisejavimas ir organizavimas, fizine saviugda,
    krašto gynyba ir kt., kuriuos mokykla gali
    pasiulyti pagal savo galimybes.

23
Naujai parengta Lietuviu gestu kalbos vidurinio
ugdymo bendroji programa
  • Motyvai
  • Lietuviu gestu kalba yra gimtoji kurciuju kalba,
    suteikianti galimybe dalyvauti savo bendruomenes
    ir savo Å¡alies kulturiniame bei visuomeniniame
    gyvenime.
  • Gestu kalba yra vienintele kalba, kuria
    naturalioje aplinkoje išmoksta kurtieji ir
    neprigirdintys asmenys, negalintys suvokti garso
    ir kalbos per klausa.
  • Lietuviu gestu kalba savo struktura skiriasi nuo
    lietuviu (tiek rašytines, tiek sakytines) kalbos.
  • Programos tikslas
  • apibrežti lietuviu gestu kalbos (LGK) kaip
    mokomojo dalyko tikslus ir uždavinius, mokiniu
    pasiekimus, ugdymo turinio apimti, mokiniu
    pasiekimu vertinimo rodiklius ir nusakyti ugdymo
    krypti (tikslus ir uždavinius) vidurinio ugdymo
    programoje.

24
Kaip mes turetume parengti mokinius gyvenimui
Å¡iandienos ir ateities pasaulyje?
  • Svarbu geros bendrosios mokiniu kompetencijos
    (tarp ju mokymosi mokytis kompetencija ir IKT
    kompetencija)
  • Geri komunikaciniai gebejimai (tarp ju užsienio
    kalbu mokejimas)
  • Inovatyvumas ir kurybinis mastymas (gebejimas
    pasinaudoti naujomis žiniomis ir technologijomis,
    gebejimas ir kurybingai siulyti idejas, ir jas
    nuosekliai, bešališkai apgalvoti)
  • Ne tik teorines, bet ir praktines žinios
  • Gera mokymosi ir darbo vidine motyvacija

25
Elgesio kompetencijos matavimo pavyzdys

1 2 3 4 5 6 7
Bendradarbiavimas su kolegomis Bendradarbiavimas su kolegomis Bendradarbiavimas su kolegomis Bendradarbiavimas su kolegomis Bendradarbiavimas su kolegomis Bendradarbiavimas su kolegomis Bendradarbiavimas su kolegomis Bendradarbiavimas su kolegomis
Darbuotojas ? ? ? ? ? ? ?
Vadovas ? ? ? ? ? ? ?
26
Vidurinio ugdymo bendruju kompetenciju sarašas
  • Asmenine kompetencija
  • Mokejimo mokytis kompetencija
  • Socialine pilietine kompetencija
  • Iniciatyvumo ir kurybingumo kompetencija
  • Pažinimo kompetencija
  • Komunikavimo kompetencija
  • Kulturine kompetencija

27
Visose esminese kompetencijose svarbu (Europos
Å¡vietimo tarybu konferencija, 2006)
  • Kritinis mastymas
  • KurybiÅ¡kumas
  • Iniciatyvumas
  • Problemu sprendimas
  • Rizikos ivertinimas
  • Sprendimu priemimas
  • Jausmu valdymas

28
Kaip mes mokomes?
  • Kodel?
  • Kada?
  • Kaip geriausiai iÅ¡mokstame?

29
Kompetencija gilus mokymasis ir mokiniui
prasmingas rezultatas
  • Kai mokosi mokinys
  • Nera prasmes mintinai mokytis faktu ir
    apibrežimu, svarbu išmokti rasti, atsirinkti ir
    suprasti.
  • Mokiniai iÅ¡moks, kai matys prasme ir samoningai
    isitrauks i aktyvu mokymasi kels klausimus,
    ieškos atsakymu, spres realias, aktualias
    problemas.
  • Vertybines nuostatos igyjamos veikiant, kai
    isigilinama, permastoma. Jos nulemia elgesi ir
    išlieka ilga laika.
  • Kai aÅ¡ mokausi
  • Man vertingos tik tos žinios, kurias gerai
    suprantu ir galiu panaudoti.
  • Giliai ir ilgam iÅ¡mokstu tik tuomet, kai man to
    reikia pats/pati ieškau žiniu, bandau
    pritaikyti, klystu, klausiu, keiciu ir vel
    bandau.
  • Labiausiai vertinu tai, ka pats/pati padariau.

30
Kaip mokyti kompetenciju? Ar galima išmokyti
inovatyvumo ir kurybiškumo?
  • Reikia kuo artimesniu realioms gyvenimo
    situacijoms užduociu ir veiklu.
  • Butina rupintis mokiniu motyvacija.
  • Reikia kreipti ypatinga demesi mastymui.
    Kompetencijos, inovatyvumas ir kurybiškumas
    tai, visu pirma, geri mastymo, mokymosi ir
    veikimo gebejimai.
  • Reikia ivesti i pedagogine praktika savoka
    mokymo strategija
  • Ugdant kurybiÅ¡kuma, svarbu mokyti jaunus žmones
    racionaliai derinti nauju, originaliu ideju
    generavima su logišku mastymu, konstruktyviu
    kritiškumu ir geru darbo organizavimu.

31
Ka reiškia kurybiškumas?
  • Tradicinis mastymas - vienintelio, teisingo
    atsakymo ieškojimas
  • KurybiÅ¡kas mastymas - iÅ¡eina už vienintelio,
    riboto, tradiciško, visuotinai pripažinto
    teisingo atsakymo ieškojimo ribu
  • Kurybinis mastymas tai nauju ideju, neiprasto
    žinomu problemu sprendimo, nauju sasaju
    ieškojimas. Atviras, neišbaigtas, netradicinis
    mastymas. Gali remtis visai kitokia, neiprasta
    mastymo seka, logika

32
Iliustracija Kurybiško problemu sprendimo
proceso žingsnio schema (divergentino ir
konvergentinio mastymo derinimas)
33
Personalizuotas (individualizuotas) ugdymas
butina salyga mokinio kompetencijoms pletoti
  • Atsižvelgiama i tai, kad mokiniai skirtingais
    budais pasiekia geriausiu rezultatu
  • nustatomi individualus mokiniu poreikiai ir
    mokymosi stiliai
  • ugdymo turinys pritaikomas taip, kad kiekvienas
    mokinys, pagal savo galias, pasiektu kuo geresniu
    rezultatu
  • Pripažistama, kad mokiniai mokosi ir patirties
    igauna ne tik per pamokas, bet ir neformalioje
    veikloje, už mokyklos ribu
  • Rezultatas - dideja mokiniu mokymosi motyvacija,
    pasitikejimas savo jegomis, savigarba

34
Požymiai, kad mokykloje sekmingai igyvendinamos
atnaujintos Bendrosios programos
  • Mokiniams sukurta mokytis motyvuojanti aplinka.
  • Mokiniu mokymosi pasiekimai yra Bendrosiose
    programose aprašytos kokybes
  • ugdomos mokiniu dalykines ir bendrosios
    kompetencijos
  • yra vidine (dalykine) ir iÅ¡orine ugdymo turinio
    integracija.
  • Ugdymo procesas yra Bendrosiose programose
    aprašytos kokybes
  • mokiniai mokosi aktyviai
  • vyrauja mokytis padedantis vertinimas
  • ugdymas individualizuojamas, atsižvelgiama i
    mokiniu raidos ypatumus, mokymosi poreikius,
    pasiekimu lygius.

35
Butinos salygos, kad šie požymiai atsirastu
  • Mokytojai kartu apgalvoja (planuoja) savo darba
  • Visu pirma, iÅ¡sikelia ir paaiÅ¡kina mokiniams
    konkrecius, pamatuojamus metu, ciklo, pamokos
    tikslus/uždavinius.
  • Butinai vykdo stebesena ir atlieka analize, kaip
    sekasi tuos tikslus/uždavinius igyvendinti.
  • Mokykloje vyksta požiuriu (vertybiu) kaita,
    kuriama pasitikejimo atmosfera, skatinamas
    autonomiškumas.
  • Vyksta mokyklos ir vadybos kulturos kaita,
    pleciasi mokymasis ir darbas bendradarbiaujant.

36
IÅ¡ ko suprasime
  • Mokykloje
  • Mokymuisi pritaikytos erdves bei tvarkaraÅ¡ciai
  • Mokymuisi naudojamos IKT
  • Kuriamas integralus ugdymo turinys
  • Mokytojai ir mokiniai dirba bendradarbiaudami
  • IÅ¡ klaidu mokomasi, nebijoma rizikuoti

37
Mokykloje daug laiko praleidžia veltui ryšys
su mokiniu pasiekimais
38
Vertinimas. Vertinimo teisingumas(lietuviu
kalba, VIII klase)
  • Pažymiai raÅ¡omi teisingai (proc.)

merginos
vaikinai
39
Vertinimas. Vertinimo teisingumas(fizika, VIII
klase)
  • Pažymiai raÅ¡omi teisingai (proc.)

merginos
vaikinai
40
Trys svarbiausi klausimai formuojant ugdymo
turini mokykloje
  • Ko mes siekiame?
  • Kaip organizuosime ugdyma, kad pasiektume?
  • IÅ¡ kur žinosime, kad pavyko?

41
Mokyklos kaita AndreasSchleicher,2009
  • Industrinio amžiaus mokykla disciplinos mokykla
  • 21 amžiaus mokykla kompetenciju pletotes,
    produktyvaus žinojimo mokykla
  • IeÅ¡koma sasaju tarp
  • mokiniu gyvenimo ir destomo dalyko
  • mokslo atrastu desningumu ir praktikos
  • praeities ir dabarties
  • Mokiniai mokosi
  • mastyti, ieÅ¡koti atsakymu
  • kurti žinias ir tobulinti savo žinojima
  • reflektuoti savo veikla, ja vertinti, kad
    keistusi elgesys

42
Mokytojai žiniu kurybos darbuotojai Pagal
Andreas Schleicher, 2009
43
Is nonlinear career a modern phenomenon?
A historian? A physician? A linguist? A
politician?
Write a Comment
User Comments (0)
About PowerShow.com