Title: Vidurinio ugdymo bendruju programu atnaujinimas
1 Vidurinio ugdymo bendruju programu atnaujinimas
2Å vietimo paskirtis
- Asmens augimas ir branda
- Kulturos peremimas
- Pasirengimas gyvenimui visuomeneje,
- tolesniam mokymuisi ir profesijai
3Kaip mes turetume parengti mokinius gyvenimui
Å¡iandienos ir ateities pasaulyje?
4 What skills are necessary for the career
management? Sun Tzu
If you know the enemy and know yourself, you need
not fear the result of a hundred battles. If you
know yourself but not the enemy, for every
victory gained you will also suffer a defeat. If
you know neither the enemy nor yourself, you will
succumb in every battle.
5Is nonlinear career a modern phenomenon?
6XXI amžiuje butini gebejimai
- Veikti prasmingai ir savarankiškai (tureti
vizija, kelti tikslus, taikyti strategijas,
racionaliai tvarkyti išteklius) - Imtis iniciatyvos ir atsakomybes už savo veiksmus
- Nuolat mokytis, tobulinti igytus gebejimus
- Kritiškai mastyti ir spresti problemas
- Bendravima ir bendradarbiavima gristi savitarpio
supratimo, tarimosi ir sutarimo dvasia - Lyderiauti, keistis idejomis, kurybiškai jas
igyvendinti - Bendrasis raštingumas (kalbinis, matematinis,
gamtamokslinis, kulturinis) - Komunikaciniai ir informaciniai gebejimai
7Kodel reikia kažka keisti?Mathilda Joubert,
Robin Widdowson, Gareth Mills, 2009
- Å vietimas klesti tik tuomet, jeigu jam
pavyksta prisitaikyti prie laiko reikalavimu ir
poreikiu. - Ugdymo turinys negali nesikeisti. Jis privalo
reaguoti i pokycius visuomeneje ir ekonomikoje
bei i paties ugdymo mokykloje pasikeitimus.
8Mokymosi iššukiai 21 amžiujeDr. Rosemary
Hipkins, 2007
- Ivairialypiai virtualus komunikavimo budai
- apjungia rašytinius tekstus, paveikslus,
judancius vaizdus, muzika ir kt. - jiems neturi reikšmes laikas ir vieta, nebutinas
fizinis komunikuojanciuju dalyvavimas -  Žinios prasmingos tik tuomet, kai naudojamos
prasmingoms užduotims atlikti - mokomasi pritaikant anksciau igytas žinias
- mokiniams tenka pletoti ivairialypius
raštingumus, platesniais ir gilesniais ryšiais
susieti ivairias disciplinas, gilintis i daiktu
prigimti - Gebejimai taikomi veikiant vis naujose
situacijose - nes jos iškyla keiciantis veiklos/darbo
pobudžiui - mokymasis visa gyvenima tampa vertybe
- Â Butinas sugebejimas tinkamai reaguoti i
daugialypes kulturines aplinkas - tenka dirbti su ivairiomis grupemis greit
besikeicianciose socialinese salygose - darbas su kitais yra mokymosi visa gyvenima
centrine ašis - akivaizdu, kad mokytis svarbu ivairiomis
aplinkybemis ne tik mokykloje.
9Bendruju programu koregavimo/atnaujinimo tikslai
- Aprašyti šiuolaikinei Lietuvos visuomenei
reikalinga vidurinio ugdymo rezultatu kokybe
(rezultatu gaires). - Paskatinti ugdymo metodikos tobulinima ir
individualizavima (metodines gaires). - Pašalinti kliutis evoliucinei ugdymo organizavimo
pažangai (lankstesne struktura).
10Svarbiausios vidurinio ugdymo turinio koregavimo
ir atnaujinimo kryptys
- Demesys kompetenciju ugdymui.
- Demesys mokymosi motyvacijai.
- Naujos mokslo ir technologiju žinios.
- Pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendruju programu
turinio suderinimas. - Ugdymo organizavimo tobulinimas.
- Vertinimo tobulinimas.
11 Dorinis ugdymas
- Atsisakyta psichologinio aspekto turinio,
kadangi netikslinga dubliuoti psichologijos
dalyko programa. - Filosofines etikos bendrojo kurso programos
apimtis gali buti siaurinama iki vieno modulio
(35 val.) arba gimnazijose sudaryti visa bendraji
kursa iki 2 moduliu (70 val.). - IÅ¡pletotas taikomasis aspektas ir mokiniams
sudarytos galimybes rinktis viena iš triju
patraukliu ir aktualiu profesines etikos/Å¡eimos
etikos/kino ir etikos moduliu taikomuju programu.
12Lietuviu kalba
- Rengiama viena lietuviu kalbos programa
lietuviškoms ir tautiniu mažumu mokykloms. - Peržiurimas ir atrenkamas ugdymo turinys, kad
sudarytu galimybes - stiprinti mokiniu identiteta ir saviverte,
- ugdytis kritini ir kurybini mastyma,
- ne tik perimti Lietuvos kulturos tradicija, bet
ir dalyvauti jos kurime. - Orientuojamasi i kulturines kompetencijos,
kurybinio, kritinio mastymo ugdyma, mokymosi
mokytis gebejimu pletojima. - Mokymo ir mokymosi medžiaga aktualizuojama ir
kontekstualizuojama kurybines užduotys,
tiriamieji darbai, kurybinio rašymo praktika. - Atsisakoma Antikos ir Viduramžiu literaturos
kartojimo (mokomasi IX-X kl.). Programa
papildyta aktualiais kuriniais ir kitais kulturos
tekstais. - Ugdymo turinyje numatytas išlyginamasis kalbiniu
gebejimu itvirtinimo modulis.
13Kitos gimtosios kalbos
- Orientuojamasi i kulturines kompetencijos,
kurybiškumo, kritinio ir interpretacinio mastymo
gebejimu ugdyma, tautinio tapatumo formavima. - Keiciasi medžiagos pateikimo principas
atsiranda teminiai pjuviai ir mažinamos vidurinio
ugdymo programos apimtys (sumažintas privalomu
kuriniu sarašas) tam, kad butu suteiktos
galimybes savarankiškam tiriamajam mokinio darbui
arba tam tikru temu gilesniam nagrinejimui. - Mokymo ir mokymosi medžiaga aktualizuojama,
daugiau demesio skiriama ivairiems tekstams, su
kuriais mokiniai susiduria kasdien, skirtingu
tekstu tikslams, poveikiui, manipuliacijai kalba
suprasti.
14Užsienio kalbos
- Siulomi trys kursai (orientuoti i A2, B1 ir B2
lygius pagal ET kalbos mokejimo lygiu skale),
kuriuos mokiniai rinktusi pagal savo galimybes ir
poreikius. - Atsisakyta bendrojo ir išplestinio kursu.
- Patikslinti pasiekimu lygiai ir gebejimu
aptartys, priartinant juos prie Europos Tarybos
nustatytu kalbos mokejimo lygiu. - Pirma karta pateikiamas kursas, pilnai
orientuotas i ET kalbos mokejimo lygi B2
(buvusiame išplestiniame kurse tik klausymas ir
skaitymas buvo siejamas su lygiu B2, o kalbejimas
ir rašymas - su lygiu B1). - Norintiems vidurinio ugdymo pakopoje pradeti
mokytis naujos užsienio kalbos pateikiamas
kursas, orientuotas i kalbos mokejimo lygi A2. - Siuloma organizuoti modulius, skirtus dalinems
kompetencijoms ugdyti, pvz., dalykine užsienio
kalba, IDKM (integruotas dalyko ir kalbos
mokymasis), debatai, anglu/rusu grožine
literatura, kultura ir kalba ir kt.
15Matematika
- I vidurinio ugdymo programa perkelta tematika,
kurios atsisakyta 2008 m. Matematikos
pagrindinio ugdymo bendrojoje programoje. - Sukonkretinti reikalavimai 11-12 kl.
nagrinejamai tematikai. - Programoje numatyta mažiau demesio skirti
rutininiu proceduru atlikimui, tam tikslui
pasitelkti IKT, grafinius skaiciuoklius ir kt. - Parengtas pasirenkamasis logikos modulis, be
kurio neimanomas gilesnis matematikos problemu
nagrinejimas.
16Informacines technologijos
- Atsisakyta Pagrindinio ugdymo programoje mokomos
tematikos, pvz., darbo kompiuteriu pradmenu,
supažindinimo su taikomuju programu
elementariomis galimybemis ir pan., kitos
pasenusios ir neaktualios mokiniams tematikos,
pvz., dokumento šablono rengimo, masiniu laišku
siuntimo ir pan. - Sumažintos akademiniu žiniu apimtys,
atskleidžiamas praktinis informaciniu
technologiju naudingumas, sudaromos salygos
rinktis informaciniu technologiju ugdymo turini
pagal mokiniu galimybes ir poreikius. - Itrauktos naujos žinios, pvz., bendradarbiavimas
socialiniuose tinkluose, vikio technologijos,
atnaujinta ir patikslinta išplestinio kurso
moduliu tematika, atsisakyta konkrecios
programines irangos ivardijimo.
17Gamtos mokslai
- Itrauktos naujausios gamtos mokslu aktualijos
(pvz. biotechnologijos, nanotechnologijos,
Å¡iuolaikiniai tyrimu metodai ir kt.) - Pasiekimu turinys labiau orientuotas i gilesni
supratima, sasajas su kasdieniu gyvenimu ir
problemu sprendimu. - Mokytojai orientuojami daugiau itraukti mokinius
i ivairia tiriamaja veikla ir placiau naudoti
informacines technologijas. - Akcentuojamas gamtos tyrimo gebejimu ugdymo ir
vertinimo tobulinimas. - Atsižvelgiant i darnaus vystymosi ideju
aktualuma, pabrežiama vertybiniu nuostatu bei
pažiuru ugdymo svarba. - Pertvarkytos veiklos sritys, taip padedant
nuosekliau ir sistemiškiau nagrineti bei suprasti
gamtos dinamiška pusiausvyra ir desningumu
vientisuma.
18Istorija
- 2010 m. istorijos vidurinio ugdymo bendrosios
programos projekte atsisakyta tematikos, kuri
detaliai nagrinejama 2008 m. Istorijos
pagrindinio ugdymo bendrojoje programoje (pvz.,
Istorijos mokslas, Žmonijos priešistore, Senosios
civilizacijos ir pan.). - Akcentuojamas darbas su istoriniais Å¡altiniais,
ju analize bei interpretavimas, istorinio
naratyvo suvokimas bei analize. - Skiriama daugiau laiko gilesniam Lietuvos
istorijos nagrinejimui. - Istorijos kursas suskirstytas i septynias naujas
temu grupes pagal chronologinio testinumo
principa.
19MENAI (DAILE, MUZIKA, Å OKIS, TEATRAS)
- Menu bendruju programu turinys artinamas prie
Å¡iandieninio socialinio kulturinio gyvenimo
reikmiu. - Akcentuojami taikomojo pobudžio pasiekimai
suteikti daugiau kurybingumo ir meniškumo
kasdieniam bendravimui, veiklai, aplinkai, padeti
orientuotis supancioje meno kuriniu ivairoveje,
tapti kritišku šiandienines kulturos vartotoju. - Stiprinama menines raiškos sritis i ja
integruojant stebejimo, analizes, interpretavimo
ir vertinimo gebejimus. Taip siekiama per
asmenine mokinio patirti turtinti jo estetine
nuovoka, pletoti menini mastyma.
20Geografija
- Pakoreguotoje programoje akcentuojami praktiniai
ir veiklos, problemu sprendimo, mokejimo mokytis
gebejimai. Didelis demesys skiriamas geografijos
žiniu taikymui. - Didinant mokiniu mokymosi motyvacija tiek
bendrojo, tiek ir išplestinio kurso programoje
atsisakoma kai kuriu temu, pvz., istorines,
religiju, kulturu geografijos. Tuo pat metu,
programa papildyta ir naujomis temomis, pvz.,
Å¡iuolaikiniai kartografiniai vaizdai, gyventoju
gyvenimo kokybe ir kt. - Pakoreguotoje programoje išlaikytas teminiu
sriciu testinumas geografinis pažinimas, gamtine
geografija, visuomenine geografija ir regionine
geografija. - Del keliamu aukštesniu reikalavimu ir vengiant
pagrindinio ugdymo programos pasiekimu
kartojimosi Geografines informacijos skaitymo
veiklos sritis pakeista i Gamtiniu ir
visuomeniniu strukturu analizes. Taip pat
sujungtos Regionu pažinimo raiškos ir Aplinkos
pažinimo ir tyrimu veiklos sritys, kurios
pavadintos Geografiniais tyrimais. - Pakoreguota vidurinio ugdymo geografijos programa
suderinta su Valstybinio geografijos brandos
egzamino programa (2010 m).
21TECHNOLOGIJOS
- Atsisakyta daug siaurai specializuotu programu
(net 17), vietoje ju parengta viena Technologiju
bendroji programa, kuria sudaro šešios gana
lankscios technologiju kryptys, atitinkancios
šešias Lietuvos ukio šakas (Tekstile ir apranga.
Taikomasis menas, amatai ir dizainas. Turizmas ir
mityba. Statyba ir medžio apdirbimas. Verslas,
vadyba, mažmenine prekyba. Mechanika, mechaninis
remontas.). - Kiekvienoje kryptyje yra po keturis
pasirenkamuosius modulius. Mokiniu veikla
orientuota i projektinio darbo metoda pagal
modulyje pateikta tematika. - Ugdymo turinys nedetalizuojamas ir pateikiamas
tokia seka Technologiju kryptis Moduliu
pavadinimai Projektiniu darbu tematika.
22Kuno kultura
- Mažejant fizinio darbo paklausai darbo rinkoje,
blogejant mokiniu sveikatai del nejudrumo,
keiciasi kuno kulturos ugdymo tikslai ir pobudis
siekiama kuno kulturos pamokas perorientuoti nuo
funkcinio rengimo, t.y. treniravimo, prie
aktyvios, naudingos ir patrauklios fizines
veiklos, nuo mechaninio judesiu atkartojimo, prie
tikslingo ir kurybingo mankštinimosi. - Atsisakyta visiems vienodu normatyvu,
treniravimo, nesaugiu, ypatingu fiziniu bei
psichologiniu pastangu reikalaujanciu pratimu
(pvz., šuolio per oži, lipimo virve, tiltelio,
žvakes). - Vertinimas orientuotas i asmenine mokinio pažanga
ir pastangas, bet ne i konkretu sporto rezultata
ar normatyva. - Veiklos sritis Judejimo igudžiai integruota i
likusias 3 veiklos sritis (sveika gyvensena,
sporto Å¡akos, netradicinis fizinis aktyvumas),
nes mokiniai, baige pagrindine mokykla, jau yra
igije judejimo igudžiu. - Išplestiniame kurse atsirado nauji, fizinio
aktyvumo pasirinkimo galimybiu didinimo moduliai.
Tai neolimpines sporto šakos, varžybu
teisejavimas ir organizavimas, fizine saviugda,
krašto gynyba ir kt., kuriuos mokykla gali
pasiulyti pagal savo galimybes.
23Naujai parengta Lietuviu gestu kalbos vidurinio
ugdymo bendroji programa
- Motyvai
- Lietuviu gestu kalba yra gimtoji kurciuju kalba,
suteikianti galimybe dalyvauti savo bendruomenes
ir savo Å¡alies kulturiniame bei visuomeniniame
gyvenime. - Gestu kalba yra vienintele kalba, kuria
naturalioje aplinkoje išmoksta kurtieji ir
neprigirdintys asmenys, negalintys suvokti garso
ir kalbos per klausa. - Lietuviu gestu kalba savo struktura skiriasi nuo
lietuviu (tiek rašytines, tiek sakytines) kalbos.
- Programos tikslas
- apibrežti lietuviu gestu kalbos (LGK) kaip
mokomojo dalyko tikslus ir uždavinius, mokiniu
pasiekimus, ugdymo turinio apimti, mokiniu
pasiekimu vertinimo rodiklius ir nusakyti ugdymo
krypti (tikslus ir uždavinius) vidurinio ugdymo
programoje.
24Kaip mes turetume parengti mokinius gyvenimui
Å¡iandienos ir ateities pasaulyje?
- Svarbu geros bendrosios mokiniu kompetencijos
(tarp ju mokymosi mokytis kompetencija ir IKT
kompetencija) - Geri komunikaciniai gebejimai (tarp ju užsienio
kalbu mokejimas) - Inovatyvumas ir kurybinis mastymas (gebejimas
pasinaudoti naujomis žiniomis ir technologijomis,
gebejimas ir kurybingai siulyti idejas, ir jas
nuosekliai, bešališkai apgalvoti) - Ne tik teorines, bet ir praktines žinios
- Gera mokymosi ir darbo vidine motyvacija
25Elgesio kompetencijos matavimo pavyzdys
1 2 3 4 5 6 7
Bendradarbiavimas su kolegomis Bendradarbiavimas su kolegomis Bendradarbiavimas su kolegomis Bendradarbiavimas su kolegomis Bendradarbiavimas su kolegomis Bendradarbiavimas su kolegomis Bendradarbiavimas su kolegomis Bendradarbiavimas su kolegomis
Darbuotojas ? ? ? ? ? ? ?
Vadovas ? ? ? ? ? ? ?
26Vidurinio ugdymo bendruju kompetenciju sarašas
- Asmenine kompetencija
- Mokejimo mokytis kompetencija
- Socialine pilietine kompetencija
- Iniciatyvumo ir kurybingumo kompetencija
- Pažinimo kompetencija
- Komunikavimo kompetencija
- Kulturine kompetencija
27Visose esminese kompetencijose svarbu (Europos
Å¡vietimo tarybu konferencija, 2006)
- Kritinis mastymas
- Kurybiškumas
- Iniciatyvumas
- Problemu sprendimas
- Rizikos ivertinimas
- Sprendimu priemimas
- Jausmu valdymas
28Kaip mes mokomes?
- Kodel?
- Kada?
- Kaip geriausiai išmokstame?
29Kompetencija gilus mokymasis ir mokiniui
prasmingas rezultatas
- Kai mokosi mokinys
- Nera prasmes mintinai mokytis faktu ir
apibrežimu, svarbu išmokti rasti, atsirinkti ir
suprasti. - Mokiniai išmoks, kai matys prasme ir samoningai
isitrauks i aktyvu mokymasi kels klausimus,
ieškos atsakymu, spres realias, aktualias
problemas. - Vertybines nuostatos igyjamos veikiant, kai
isigilinama, permastoma. Jos nulemia elgesi ir
išlieka ilga laika.
- Kai aš mokausi
- Man vertingos tik tos žinios, kurias gerai
suprantu ir galiu panaudoti. - Giliai ir ilgam išmokstu tik tuomet, kai man to
reikia pats/pati ieškau žiniu, bandau
pritaikyti, klystu, klausiu, keiciu ir vel
bandau. - Labiausiai vertinu tai, ka pats/pati padariau.
30Kaip mokyti kompetenciju? Ar galima išmokyti
inovatyvumo ir kurybiškumo?
- Reikia kuo artimesniu realioms gyvenimo
situacijoms užduociu ir veiklu. - Butina rupintis mokiniu motyvacija.
- Reikia kreipti ypatinga demesi mastymui.
Kompetencijos, inovatyvumas ir kurybiškumas
tai, visu pirma, geri mastymo, mokymosi ir
veikimo gebejimai. - Reikia ivesti i pedagogine praktika savoka
mokymo strategija - Ugdant kurybiškuma, svarbu mokyti jaunus žmones
racionaliai derinti nauju, originaliu ideju
generavima su logišku mastymu, konstruktyviu
kritiškumu ir geru darbo organizavimu.
31Ka reiškia kurybiškumas?
- Tradicinis mastymas - vienintelio, teisingo
atsakymo ieškojimas - Kurybiškas mastymas - išeina už vienintelio,
riboto, tradiciško, visuotinai pripažinto
teisingo atsakymo ieškojimo ribu - Kurybinis mastymas tai nauju ideju, neiprasto
žinomu problemu sprendimo, nauju sasaju
ieškojimas. Atviras, neišbaigtas, netradicinis
mastymas. Gali remtis visai kitokia, neiprasta
mastymo seka, logika
32Iliustracija Kurybiško problemu sprendimo
proceso žingsnio schema (divergentino ir
konvergentinio mastymo derinimas)
33Personalizuotas (individualizuotas) ugdymas
butina salyga mokinio kompetencijoms pletoti
- Atsižvelgiama i tai, kad mokiniai skirtingais
budais pasiekia geriausiu rezultatu - nustatomi individualus mokiniu poreikiai ir
mokymosi stiliai - ugdymo turinys pritaikomas taip, kad kiekvienas
mokinys, pagal savo galias, pasiektu kuo geresniu
rezultatu - Pripažistama, kad mokiniai mokosi ir patirties
igauna ne tik per pamokas, bet ir neformalioje
veikloje, už mokyklos ribu - Rezultatas - dideja mokiniu mokymosi motyvacija,
pasitikejimas savo jegomis, savigarba
34Požymiai, kad mokykloje sekmingai igyvendinamos
atnaujintos Bendrosios programos
- Mokiniams sukurta mokytis motyvuojanti aplinka.
- Mokiniu mokymosi pasiekimai yra Bendrosiose
programose aprašytos kokybes - ugdomos mokiniu dalykines ir bendrosios
kompetencijos - yra vidine (dalykine) ir išorine ugdymo turinio
integracija. - Ugdymo procesas yra Bendrosiose programose
aprašytos kokybes - mokiniai mokosi aktyviai
- vyrauja mokytis padedantis vertinimas
- ugdymas individualizuojamas, atsižvelgiama i
mokiniu raidos ypatumus, mokymosi poreikius,
pasiekimu lygius.
35Butinos salygos, kad šie požymiai atsirastu
- Mokytojai kartu apgalvoja (planuoja) savo darba
- Visu pirma, išsikelia ir paaiškina mokiniams
konkrecius, pamatuojamus metu, ciklo, pamokos
tikslus/uždavinius. - Butinai vykdo stebesena ir atlieka analize, kaip
sekasi tuos tikslus/uždavinius igyvendinti. - Mokykloje vyksta požiuriu (vertybiu) kaita,
kuriama pasitikejimo atmosfera, skatinamas
autonomiškumas. - Vyksta mokyklos ir vadybos kulturos kaita,
pleciasi mokymasis ir darbas bendradarbiaujant.
36IÅ¡ ko suprasime
- Mokykloje
- Mokymuisi pritaikytos erdves bei tvarkarašciai
- Mokymuisi naudojamos IKT
- Kuriamas integralus ugdymo turinys
- Mokytojai ir mokiniai dirba bendradarbiaudami
- IÅ¡ klaidu mokomasi, nebijoma rizikuoti
37Mokykloje daug laiko praleidžia veltui ryšys
su mokiniu pasiekimais
38Vertinimas. Vertinimo teisingumas(lietuviu
kalba, VIII klase)
- Pažymiai rašomi teisingai (proc.)
merginos
vaikinai
39Vertinimas. Vertinimo teisingumas(fizika, VIII
klase)
- Pažymiai rašomi teisingai (proc.)
merginos
vaikinai
40Trys svarbiausi klausimai formuojant ugdymo
turini mokykloje
- Ko mes siekiame?
- Kaip organizuosime ugdyma, kad pasiektume?
- Iš kur žinosime, kad pavyko?
41Mokyklos kaita AndreasSchleicher,2009
- Industrinio amžiaus mokykla disciplinos mokykla
- 21 amžiaus mokykla kompetenciju pletotes,
produktyvaus žinojimo mokykla - Ieškoma sasaju tarp
- mokiniu gyvenimo ir destomo dalyko
- mokslo atrastu desningumu ir praktikos
- praeities ir dabarties
- Mokiniai mokosi
- mastyti, ieškoti atsakymu
- kurti žinias ir tobulinti savo žinojima
- reflektuoti savo veikla, ja vertinti, kad
keistusi elgesys
42Mokytojai žiniu kurybos darbuotojai Pagal
Andreas Schleicher, 2009
43Is nonlinear career a modern phenomenon?
A historian? A physician? A linguist? A
politician?