Proceso modelis

1
Proceso modelis

• Pagal ISO 9000 standarta

2
Proceso modelis

• Iprastas proceso modelis apima žinias apie
  užsakova ir rinka, strategini planavima, tyrima
  ir vystyma, isigijima, naujo gaminio vystyma,
  užsakovo užsakymu vykdyma, valdymo informacija,
  matavimus, analize, darbuotoju rengima

3
Proceso modelis pagal ISO 9000 standarta
4
Procesai gali buti

• Verte sukuriantys, kartais vadinami esminiais
  procesais, kurie yra verslo variklis jie
  padeda pasiekti ir išlaikyti pranašumus
  konkurencineje kovoje.
• Palaikantys procesai yra tokie, kurie paremia ir
  sustiprina verte sukuriancius procesus.

5
Verte sukuriantys procesai

• Šie procesai susije su imones pagrindine veikla
  ir strateginiais tikslais.
• Procesais reguliuojamas gaminio kurimas, jie yra
  labai svarbus užtikrinant vartotojo pasitenkinima
  kuriamais gaminiais, taip pat šie procesai turi
  esmine itaka strateginiams imones tikslams.
• Verte sukuriantys procesai apima gaminio
  konstrukcijos kurima, gamybos bei pristatymo
  procesus.
• Gaminio konstrukcijos procesas apima visa veikla,
  kuri skirta itraukti visus užsakovo reikalavimus,
  naujas technologijas, žinias i funkcines gaminio
  specifikacijas.
• Gamybos/pristatymo procesai kuria ir pristato
  reikiama gamini.

6
Palaikantys procesai

• Šie procesai užtikrina infrastruktura verte
  sukuriantiems procesams, taciau tiesiogiai
  nedidina gaminio vertes.
• Palaikantys procesai gali apimti finansu,
  paslaugu valdyma, žmogiškuju ištekliu užtikrinima
  bei valdyma

7
Proceso valdymas

• Proceso valdymo tikslas yra pasiekti aukšciausia
  proceso ivykdymo lygi.
• Proceso valdymas susideda iš triju svarbiu
  veiklu projektas, kontrole ir gerinimas.

8
Proceso valdymas

• Projektas užtikrina, kad proceso ivestis
  medžiagos, technologija, darbo metodai ir žmones
  butu adekvatus ir kad proceso eiga butu tiksliai
  apibrežta, apsaugota nuo klaidu, nuosekli,
  lanksti ir suprantama.
• Kontrole skirta ivertinti, ar projektas
  igyvendinamas pagal plana ir ar projekto išvestis
  atitinka tiksla. Jei ne, turi buti nustatytos
  priežastys ir procesas koreguojamas.
• Gerinimu siekiama užtikrinti vis aukštesni
  proceso lygi sumažinti nukrypimus, padidinti
  išeiga, sumažinti klaidu ir defektu skaiciu.

9
Darbo procesu projektavimas

• Proceso projektas gali tureti žymia itaka kainai
  (taip pat ir pelnui), lankstumui (galimybe tiekti
  tinkamus gaminius tinkamais kiekiais pagal
  užsakovo reikalavimus arba esant reikalui keisti
  projekta) bei išvesties (gaminiu, paslaugu)
  kokybei.
• Geras proceso projektas užtikrina, kad gaminiai
  ar paslaugos atitiks vartotojo reikalavimus ir
  procesas bus pajegus pasiekti reikiama projekto
  igyvendinimo lygi.

10
Darbo procesu projektavimas

• Kiti veiksniai, kurie gali buti itraukiami i
  proceso projekta saugumas, proceso ivykdymas ir
  nepastovumas, produktyvumas, itaka aplinkai,
  matavimu galimybes ir irangos priežiura.

11
Proceso projektas

• Gamyboje proceso projektas dažniausiai apima
  detalia technine gaminio charakteristiku analize,
  technologines galimybes, gamybos nuosekluma,
  surinkimo metodus.
• Naudojami irankiai proceso strukturines
  schemos, surinkimo schemos, darbo metodu analize.

12
Proceso projektas

• Bet kokio proceso projektavimas prasideda nuo jo
  identifikavimo ir dokumentacijos rengimo
  (aprašoma, kaip atliekamas procesas).
• Daugelis imoniu dokumentacijos rengimui naudoja
  standarta ISO 9000.

13
Paslaugu procesai

• Paslaugu procesai projektuojami atsižvelgiant i
  penkis pagrindinius veiksnius patikimumas,
  garantija, nauda, atsakingumas, empatija
  (isijautimas).
• Paslaugu projektavimas apima tinkama irengimu,
  procesu ir proceduru balansa, darbuotoju elgesi,
  darbuotoju profesini nuovokuma.

14
Paslaugu procesai

• Ju tikslas yra teikti servisa ar paslauga, kurios
  elementai yra nuoseklus ir nukreipti siekti
  specifinio plano pagal atitinkama rinkos dali.
• Per didelis ar per mažas kurio nors komponento
  išskyrimas gali tureti itaka laikui bei serviso
  efektyvumui, taip pat gali sukelti vartotoju
  entuziazma arba apatija.
• Per didelis demesys profesionaliam sprendimui
  gali tureti teigiama poveiki sprendžiant
  vartotojo problemas, taciau taip pat tai gali
  buti leto, nenuoseklaus ar netaktiško serviso
  priežastis.

15
Klaidu taisymo procesai

• Klysti yra žmogiška

16
Tipiškos klaidos

• Tipiškos klaidos, pasitaikancios gamyboje, yra
  praleista operacija, apdirbimo klaidos, surinkimo
  klaidos, trukstamos detales, netinkamos detales
  ir derinimo klaidos.

17
Klaidu priežastys

• Užmaršumas del demesio stokos.
• Nesusipratimas del nepakankamo proceso ar
  metodikos žinojimo.
• Prastas atpažinimas, susijes su reikiamo demesio
  stoka.
• Patirties trukumas.
• Išsiblaškymas.
• Sprendimu priemimo uždelsimas, kai procesas yra
  automatizuotas.
• Irangos veikimo sutrikimai.

18
Poka-yoke koncepcija

• Poka-yoke koncepcija atsirado ir buvo tobulinama
  apie 1960 metus Japonijoje.
• Ja pradejo taikyti japonu inžinierius Shigeo
  Shingo, kuris kure Toyota gamybos sistema.
• Poka-yoke (POH-kah YOU-kay) yra klaidu taisymo
  proceso budas, naudojant automatinius prietaisus
  ar metodus, kurie leidžia išvengti paprastu
  žmogišku klaidu.

19
(No Transcript)
20
Poka-yoke naudojant bar-kodus
21
Poka-Yoke metodas koncentruojasi i

• Prognoze, arba atpažinimas, kad defektas gali
  atsirasti ir ispejamasis signalas apie galima
  defekto atsiradima.
• Atsiradusio defekto nustatymas ir atpažinimas bei
  proceso sustabdymas.

22
Poka-yoke

• Daugelis poka-yoke praktinio pritaikymo veiksmu
  yra gana paprasti, taciau kurybiški.
• Dažniausia juos nera brangu igyvendinti.

23
Klaidu taisymo proceso lygiai

• Užkertamas kelias galimu proceso klaidu
  atsiradimui. Šis procesas yra efektyviausias,
  kadangi jis pašalina bet kokia galimybe klaidai
  ar defektui atsirasti ir nesukuria papildomu
  išlaidu susijusiu su perdirbimo laiku, darbu ir
  atliekomis.
• Potencialiu defektu identifikavimas ir proceso
  sustabdymas prieš atsirandant defektams. Šiame
  lygyje taip pat neatsiranda papildomos išlaidos,
  susijusios su defektu atsiradimu, taciau jis
  reikalauja laiko, reikalingo proceso sustabdymui
  ir korekciniams veiksmams.
• Defektu radimas pradedant ar baigiant procesa.
  Šiame lygyje neatsiranda išlaidos del netinkamo
  darbo, taciau neabejotinai atsiranda atlieku ir
  perdirbimu.

24
(No Transcript)
25

• Tos pacios koncepcijos gali buti taikomos ir su
  patarnavimais susijusiu klaidu taisymui.
• Pagrindinis skirtumas yra tas, kad aptarnavimo
  klaidu taisymas turi vertinti tiek užsakovo, tiek
  teikejo veiksmus.

26
Tipiniai aptarnavimo klaidu tipai

• Užduoties klaida apima darbo netinkama atlikima,
  darba, kuris nebuvo pageidautas, darbo atlikima
  netinkama tvarka, per daug leta darba. Tokiu
  klaidu eliminavimui (poka-yoke) gali buti
  naudojami kompiuteriniai perspejimai, spalvinis
  kasos aparatu mygtuku kodavimas, signaliniai
  iranginiai.
• Naudojimo klaidos atsiranda kontaktuojant
  vartotojui ir aptarnaujanciam irenginiui ar
  žmogui. Tai gali buti mandagumo trukumas, žiniu
  trukumas, demesio klientui trukumas.

27
Tipiniai aptarnavimo klaidu tipai

• Apciuopiamos (materialios) klaidos tai fiziniai
  aptarnavimo elementai netvarkinga iranga,
  nešvarios uniformos, netinkama temperatura,
  dokumentu klaidos.
• Vartotojo klaidos pasiruošimo metu reikiamos
  medžiagos ar duomenu nepateikimas, nesupratimas
  savo vaidmens. Skambucio metu gali buti užduodami
  keli paprasti klausimai, kurie pades vartotojui
  sužinoti, kokios informacijos jiems reikes.

28
Tipiniai aptarnavimo klaidu tipai

• Vartotojo klaidos kontakto metu tai
  nedemesingumas, nesupratimas, užmaršumas, proceso
  eigos arba instrukciju užmiršimas. Poka-yoke
  pavyzdys signalai, primenantys vartotojui
  išimti kortele iš bankomato, užraktas lektuvo
  tualete, kuris turi buti užrakintas, kad viduje
  užsidegtu šviesa.
• Vartotojo klaidos apsisprendimo metu vartotojas
  nenurodo aptarnavimo klaidu, nepasimoko iš
  patirties. Viešbuciuose gali buti iteikiamas
  nedidelis sertifikatas, kuriame vartotojas butu
  skatinamas parašyti atsiliepima. Tinkamoje
  vietoje pastatytas vežimeliu surinkimo stendas ir
  reikalavimas ideti moneta, norint pasiimti
  vežimeli, skatina vartotojus pastatyti vežimelius
  tvarkingai i stenda

29
Proceso valdymo modelis
30
Proceso valdymas

• Proceso valdymas apima visa veikla, susijusia su
  planavimu, grafiko sudarymu bei kontrole.
  Projekto valdymas yra svarbus six sigma, kadangi
  tipiški projektai reikalauja skirtingu skyriu bei
  funkciju veiklos koordinavimo.

31
Proceso valdymas

• Jei procesas yra eile tarpusavyje susijusiu
  veiksmu, funkciju ir resursu, kurie užtikrina
  rezultata ir efektyvus procesas užtikrina, kad
  bus pasiektas norimas rezultatas, proceso modeli
  galime pavaizduoti tiksliau

32
Patobulintas proceso modelis
33
Patobulintas proceso modelis

• Šis modelis parodo, kad gavus reikalavimus,
  atliekama eile proceduru, naudojant galimus
  resursus ir užtikrinant, kad rezultatas butu
  gautas toks, kuris patenkintu reikalavimus ir
  padetu juos ivykdyti.

34
Kad procesas butu efektyvus, turi buti laikomasi
šiu principu

• Tikslu logiškumas ir nuoseklumas. Procesas
  užtikrins reikiamus rezultatus, jei proceso
  tikslai ir užsakovu tikslai bus tie patys.
• Tikslo aiškumas. Aiškus, išmatuojami tikslai ir
  apibrežti uždaviniai leidžia aiškiai
  susikoncentruoti i veiksmus ir sprendimus, kurie
  garantuos, kad užsakovo reikalavimai bus
  igyvendinti.

35
Kad procesas butu efektyvus, turi buti laikomasi
šiu principu

• Ryšys su tikslais. Proceso veiksmai ir sprendimai
  turi buti tokie, kurie leistu pasiekti užsibrežta
  tiksla.
• Kompetencija ir galimybes. Proceso išvesties
  kokybe tiesiogiai proporcinga žmoniu
  kompetencijai bei irangos, kuria naudoja šie
  žmones, galimybems. Šis principas numato, kad
  procesui bus parinkti žmones, turintys reikiama
  kompetencija ir kvalifikacija, taip pat iranga
  bus parinkta tokia, kuri leis igyvendinti proceso
  tikslus.

36
Kad procesas butu efektyvus, turi buti laikomasi
šiu principu

• Rezultatu tikrumas. Norimi rezultatai yra
  tikslesni, kai jie dažnai matuojami, naudojant
  pagristus metodus ir tikrinamas rezultatu
  atitikimas užduociai. Taikant ši principa žmones
  žino, kaip vyksta procesas.
• Lygiavimas i geriausia praktika. Procesas vyks
  optimaliai, kai veiksmai ir sprendimai atitiks
  geriausia turima praktika. Taikant ši principa
  procesas vyksta numatytu budu ir yra užtikrinamas
  jo efektyvumas.

37
Kad procesas butu efektyvus, turi buti laikomasi
šiu principu

• Aiškus ryšys. Proceso išeitis labiau atitiks
  užsakovo lukescius, kai periodinis patikrinimas
  patvirtins, kad tarp tikslu, priemoniu, užduociu
  ir vartotoju lukesciu yra aiškus ryšys. Kai
  taikomas šis principas, proceso tikslai, metodai
  ir užduotys periodiškai bus koreguojami del
  veiklos ir resursu pasikeitimo, kad butu
  užtikrinamas pastovus gerinimas.

38
Proceso reikalavimai

• Norint, kad procesas atitiktu jam keliamus
  reikalavimus, butina juos tiksliai suprasti.
• Vienas iš pagrindiniu klausimu, iškylanciu
  proceso planavimo metu yra kokio galutinio
  rezultato (išvesties, gaminio, paslaugos) tikisi
  vartotojas iš šio proceso?.
• I ši klausima padeda atsakyti apklausos,
  vartotoju atsiliepimai, vartotoju itraukimas i
  projektavimo komandas.

39
Proceso reikalavimai

• Kadangi verte kuriantys procesai yra skirtingi,
  ju reikalavimai bei reikiamos charakteristikos
  taip pat gali smarkiai skirtis
• Gaminio surinkimo procesui keliami reikalavimai
  butu tinkama eiles tvarka, tinkamos dalys,
  tinkamas greitis, reikiama temperatura.
• Tiekimo procesui keliami reikalavimai butu kaina
  bei užsakymo atitikimas.
• Konstravimui keliami reikalavimai darbus
  atlikti laiku ir isitekti i tam skirta finansine
  samata.

40
Proceso išvestis

• Kiekvienas procesas turi tureti tiksla, kuris
  užtikrintu jo egzistavimo priežasti.
• Proceso formuluoteje turi buti išreikšta, kam jis
  skirtas.
• Proceso išvestis gali buti apciuopiamas ir
  neapciuopiamas rezultatas gaminys arba
  rezultatas.
• Svarbiausia proceso išvestis yra tokia pati, kaip
  proceso tikslas. Kad proceso išvestis atitiktu
  tiksla, ji turi buti iš anksto apibrežta
  pagrindinis tikslas, kurio siekiama šiuo procesu,
  o ne tik dabartine užduotis.

41
Proceso rezultatas

• Šalia išvesties, procesas turi rezultata.
• Proceso rezultatas gali buti žalingas poveikis
  aplinkai.
• Užsakovo reikmiu patenkinimas yra rezultatas, bet
  nebutinai išvestis.
• Rezultatai atsiranda ir po proceso išvesties
  gavimo, todel proceso metu negali buti
  kontroliuojami. Rezultatai kontroliuojami
  projektuojant procesa procesas projektuojamas
  taip, kad gauta išvestis duotu norimus
  rezultatus.

42
Proceso tikslas

• Kiekvieno proceso tikslas yra gauti reikiama
  rezultata.
• Analizuodami reikiamus išvesties duomenis, mes
  galime nustatyti proceso tikslus.
• Norint pasiekti tiksla, turi buti matuojamos ir
  kontroliuojamos proceso ir gaminio
  charakteristikos.
• Proceso tikslas turi buti žinomas ir susietas su
  tam tikrais matavimais, kad matuojant tam tikrus
  parametrus ar charakteristikas butu galima
  spresti, ar procesas vyksta tinkamai.

43
Proceso apribojimai

• Proceso apribojimai varžo proceso eiga. Tai gali
  buti resursu trukumas (laiko, medžiagu, irangos),
  gali buti ribojami metodai, sprendimai ir kiti
  veiksniai.

44
Proceso tikrinimas

• Ar procesas vyksta pagal plana? Atsakius i ši
  klausima, paaiškeja, ar proceso tikslai bus
  pasiekti pagal plana.
• Ar procesas vyksta geriausiu budu? Tai yra, ar
  optimizuojami resursai (laikas, finansai, žmones,
  erdve, medžiagos ir pan.) taip, kad jie butu
  panaudojami kaip galima efektyviau. Resursai turi
  buti kuo tinkamesni naujos technologijos,
  naujos medžiagos, nauja darbo patirtis.
• Kaip mes sužinome, kad veikla vykdoma tinkamai?
  Šiuo klausimu ivertinama, ar planuojama išvestis
  atitinka užsakovo reikmes ir reikalavimus. Gali
  buti taip, kad vartotojo reikalavimai pasikeite.

45
Proceso efektyvumas

• Procesas bus efektyvus, jei jis užtikrins, kad
  bus gauta reikiama išeitis (gaminys, paslauga,
  sprendimas ir pan.).
• Taciau vien gauti išvesti neužtenka. Jei išvestis
  (produktas, gaminys) yra nekokybiška arba gaunama
  per velai, procesas yra neefektyvus.
• Procesas gali buti neefektyvus ir del kitu
  priežasciu darbas laužant istatymus, darbuotoju
  išnaudojimas, darbas netinkamomis salygomis.
• Visi šie netinkami veiksniai mažina darbuotoju
  motyvacija, o nemotyvuotas darbas neužtikrins
  efektyvaus proceso.

46
Proceso efektyvumas

• Taigi, procesas bus efektyvus tik tuo atveju, jei
  proceso išvestis tenkins visus susijusius žmones
  (visu pirma vartotojus, taip pat ir
  dirbanciuosius, tiekejus)

47
Proceso kontrole

• Kontrole yra veikla, užtikrinanti reikalavimu
  atitikima ir korekcinius veiksmus, kurie
  reikalingi problemoms taisyti ir užtikrinti
  stabilias charakteristikas.
• Visi proceso matavimai paprastai svyruoja tam
  tikrose vidutinese ribose.
• Nenormalios salygos ar nenumatyti ivykiai gali
  salygoti nukrypima nuo vidurkio.

48
Proceso kontrole

• Kontroles esme yra nukrypimo priežasciu
  pašalinimas ir proceso pastovumo užtikrinimas.
• Taciau net ir kontroliuojamas procesas, turintis
  daug nukrypimu, gali buti nuostolingas ir netikti
  užsakovui.

49
Proceso kontrole svarbi del to, kad

• proceso kontroles metodai yra efektyvaus procesu
  valdymo pagrindas
• ilgalaikis gerinimas negali buti taikomas, kol
  procesas nera kontroliuojamas.

50
Bet kuri kontroles sistema susideda iš šiu
elementu

• standartas arba tikslas
• matavimo vidurkio nustatymas
• rezultatu lyginimas su standartais
• galimybe taikyti atitinkamas korekcijas.

51
Tikslo nustatymas

• Standartai arba tikslai nustatomi planavimo ir
  projektavimo proceso metu. Jie parodo, kas turi
  buti atlikta.
• Tikslus ir standartus veikia išmatuojamos kokybes
  charakteristikos (gaminio matmenys, paslaugos
  laikas, darbuotoju elgesys).
• Lyginant gautus rezultatus su reikiamu standartu
  ar tikslu, galima nustatyti, ar reikalingi
  korekciniai veiksmai.

52
Proceso kontrole

• Daug imoniu tam taiko statistine procesu
  kontrole, kaip priemone nustatyti nukrypimus nuo
  standartu, kuriems reikia korekciniu veiksmu.
• Daugeliu atveju kontroles procesas yra
  automatizuotas.
• Pavyzdžiui, gaminiu iš plastiko storis priklauso
  nuo temperaturos. Sensoriai seka lakšto stori ir
  kai jis nebeatitinka toleranciju, sistema gali
  pritaikyti temperatura, kad storis butu
  pakoreguotas.

53
Proceso kontrole

• Matavimai ir rodikliai yra proceso kontroles
  pagrindas.
• Matavimai turi buti atliekami kuo anksciau, tik
  pradejus procesa, kad butu sumažinamos problemos
  ir išlaidos, kurios atsirastu del nukrypimu nuo
  reikiamu charakteristiku.

54
Procesu pagristos valdymo sistemos vystymas

• Visos imones yra skirtingos, taciau yra tam
  tikros charakteristikos, bendros skirtingoms
  imonems.
• Skiriasi imoniu tikslai, kaip tas tikslas yra
  siekiamas, kaip randami užsakovai, kaip
  nustatomos ju reikmes.
• Taciau imones turi tam tikras panašias funkcijas,
  kurios skiriasi dydžiu ir galimybemis.

55
Bendros imoniu charakteristikos

• Visos imones siekia paklausos, visos imones
  siekia patenkinti paklausa, taigi visose taikomas
  ištekliu valdymo procesas.
• Taip pat visos imones turi tiksla ir misija ir
  siekia vystyti ir gerinti galimybes taip, kad
  tikslas butu igyvendintas, taigi visose imonese
  taikomas tikslo valdymo procesas.

56
Pagrindiniai žingsniai nustatant imones tikslus
(ISO 9001)

• Išsiaiškinti imones tikslus, misija ir vizija.
  Tai yra, ka imone siekia daryti ir kokia kryptimi
  tikslo siekimas vyks.
• Patvirtinti siekius ir principus, kurie leis
  imonei pasiekti tiksla.
• Nustatyti užsakovu reikalavimus, susijusius su
  imones tikslais, misija ir vizija. Aukšciausioji
  vadovybe turi užtikrinti, kad siekiant geriau
  patenkinti klientus, ju reikalavimai yra
  nustatomi ir vykdomi.
• Nustatyti užsakovu pasitenkinimo vertinimo
  kriterijus, pagal ju reikalavimus. Aukšciausioji
  vadovybe turi užtikrinti, kad kokybes tikslai,
  taip pat ir tie, kurie reikalingi produkto
  reikalavimams tenkinti, butu nustatyti
  atitinkamoms organizacijos funkcijoms ir
  lygmenims. Kokybes tikslai turi buti matuojami ir
  suderinami su kokybes politika.

57
Kokybes politika

• Tiksla nustato aukšciausioji vadovybe,
  atsižvelgdama i tai, kodel imone egzistuoja ir
  kam tikslas yra nustatomas.
• Misija nustato aukšciausioji vadovybe,
  atsižvelgdama i krypti, kuria šiuo metu vystosi
  imone.
• Vizija nustatoma atsižvelgiant i tai, ko tikimasi
  iš imones ateityje kokia ji turetu tapti, del
  ko ji turetu tapti žinoma.

58
Tikslas Misija Vizija
59
Suinteresuoti asmenys

• Visos imones turi tarpininkus arba suinteresuotus
  asmenis (stakeholders) tai yra užsakovai,
  darbuotojai, tiekejai, akcininkai ir kiti, nuo
  kuriu priklauso imones veiklos sekme.
• Kad nustatyti šiu suinteresuotu asmenu reikmes,
  reikia išskirti žmones, susijusius su imones
  tikslais, siekiais ir stengtis patenkinti
  susijusiu žmoniu reikalavimus.

60
Suinteresuoti asmenys

• Vartotojai gali pageidauti pristatymo laiku,
  aukšto patikimumo lygio, nebrangios priežiuros,
  greito garantinio aptarnavimo.
• Akcininkai gali tiketis didejancios finansines
  naudos iš savo investiciju. Jie tikisi gauti
  aiškius ir tikrus veiklos rodiklius, kurie nebutu
  klastojami ar keiciami.
• Darbuotojai tikisi tinkamo darbo užmokescio ir
  darbo salygu bei lanksciu darbo valandu.
• Tiekejai tikisi greito apmokejimo, lojalumo
  pasikeitimams.

61
Proceso vystymas

• Nustacius imones tikslus bei ivertinus, kokie
  veiksniai gali padeti šiuos tikslus pasiekti, o
  kas gali tam sutrukdyti, vystomas veiklos planas,
  skirtas šiu tikslu igyvendinimui.
• Nustatoma reikiama proceso išvestis bei
  rodikliai, pagal kuriuos bus nustatoma, ar
  išvestis yra tinkama.

62
Proceso vystymo žingsniai

• Nustatyti procesus, kurie užtikrins veiklos
  išvesti (veiklos procesai).
• Nustatyti pasisekimo vertinimo matus, matavimu
  metodus bei kiekvieno veiklos proceso užduoties
  vertes (proceso kontroles parametrai).
• Nustatyti procesus, kurie užtikrins veiklos
  procesu nustatyta išvesti (darbo procesai).
• Nustatyti veikla, kuri užtikrintu tinkamas darbo
  proceso išvestis, sumažinant ar panaikinant
  neatitikimu rizika (proceso eigos schemos ir
  rizikos ivertinimas).

63
Proceso vystymo žingsniai

• Nustatyti kompetencijas ir galimybes, skirtas
  užtikrinti veikla, kurios išvestis bus tinkama
  (resursu samatos ir specifikacijos).
• Aprupinti procesa visais reikiamais
  žmogiškaisiais ir fiziniais resursais, kad butu
  gauta reikiama išvestis (proceso aprupinimas
  ištekliais).
• Vykdyti procesa kaip numatyta projekte,
  atsižvelgti i aplinkos pasikeitimus, panaikinti
  nenumatytus trukdžius ir užtikrinti proceso
  ivykdyma (proceso paskirtis, integravimas ir
  galimybiu vertinimas).
• Ryšiu tarp procesu tikrinimas ir sistemos
  efektyvumo užtikrinimas (sistemos integravimas ir
  priemimas).

64
Procesas turi buti kontroliuojamas

• pakartotinai kiekviena karta vykdant procesa
  tomis paciomis salygomis gaunamas tas pats
  rezultatas
• sistemingai gautas rezultatas atitinka
  suinteresuotu žmoniu reikalavimus
• nuolat procesas vyksta pagal plana, be
  nenumatytu trukdymu.

65
Proceso kontroles užtikrinimas

• Kad užtikrinti proceso kontrole, reikia nustatyti
  parametrus, kurie turi buti kontroliuojami.
• Kontroliuojamu parametru gali buti labai daug
  funkcionalumas, patikimumas, naudojimo patogumas,
  forma, tinkamumas, gaminio kaina, aptarnavimo
  kaina, pristatymo laikas ir pan., taciau
  pirmiausia kontroliuojami parametrai, kuriuos
  vertina ir kuriu reikalauja užsakovas.

66
Darbo procesu nustatymas

• Žinant reikiama proceso išvesti ir kaip bus
  matuojama proceso sekme, galima nustatyti
  pagrindinius darbo procesus.
• Darbo procesas gali buti nustatomas atsakant i
  klausima kas veikia proceso išvesties
  tinkamuma?. Jei raktas i sekme yra vartotojo
  reikalavimu supratimas, tai bus darbo procesas,
  kuris orientuojamas i vartotojo reikmiu
  supratima. Jei raktas i sekme yra produkto
  naujumas, tai bus darbo procesas, orientuotas i
  naujoviu idiegima.

67
Veikla, užtikrinanti darbo proceso išvesti

• Turint darbo proceso parametrus, reikia nustatyti
  veikla, kuri užtikrins darbo proceso išvesti.
• Tam gali buti naudojamas smegenu šturmas
  (branstorming), stebejimas, patirtis ar teorine
  analize.
• Šiame etape taip pat reikia ivertinti rizikos
  veiksnius, nesekmes tikimybe ir atlikti rezultatu
  analize.
• Rezultatas bus eile detalizuotu procesu schemu,
  kur numatyti indeliai ir produkcija, nesekmes
  prevencija, kontrole ir kritiniai kontroles
  taškai.

68
Proceso diegimas

• Proceso diegimas yra informacijos, žmogiškuju
  ištekliu, fiziniu ištekliu tinkama sasaja.
• Visi susije su procesu žmones turi žinoti veiklos
  arba darbo proceso tiksla bei buti suinteresuoti
  siekti to tikslo ir užtikrinti, kad jis bus
  tinkamai igyvendintas.

69
Sistemos efektyvumo užtikrinimas

• Sistema veiks efektyviai, jei bus užtikrinami
  ryšiai tarp procesu.
• Susije žmones turi gauti su procesu susijusia
  informacija ir veikti savarankiškai, tinkamai
  atlikdami reikiamus veiksmus, kad procesas vyktu
  sklandžiai.

70
Parametru kontrole

• Proceso vystymo metu reikalinga parametru
  kontrole, kad butu užtikrinama, jog veikla
  vykdoma pagal plana.
• Galutinio rezultato arba išvesties tinkamumas
  užtikrinamas kiekviename proceso vystymo etape.
• Rizikos veiksniu vertinimas reikalingas, kad butu
  užtikrinama, jog procesas užtikrina saugu ir
  pelninga produkto arba išvesties vystyma,
  ivertinant apribojimus ir taikant tinkama
  nesekmes prevencija.

71
Proceso vertinimas

• Gavus rezultata (pagaminus reikiama gamini,
  suteikus paslauga), išvestis turi buti
  ivertinama, kad butu nustatyta, ar ji atitinka
  reikalavimus.
• Proceso vertinimas reikalingas tam, kad butu
  nustatyta, ar proceso išvestis gauta
  efektyviausiu budu.
• Efektyvumo ivertinimas reikalingas nustatyti, ar
  išvestis, matavimai ir tikslai išlieka aktualus
  ir atitinka užsakovu reikmes

72
Proceso gerinimas

• Testinis proceso gerinimas yra vienas iš
  pagrindiniu visiškos kokybes užtikrinimo
  principu.
• Testinio gerinimo koncepcija atsirado seniai.
• Toyota buvo vieni iš pirmuju, pradejusiu taikyti
  testinio proceso gerinimo koncepcija.
• Jie buvo vieni iš pirmuju, pradejusiu naudoti
  just-in-time (reikiamu laiku) filosofija, kuri
  Japonijoje vadinama kaizen (ki-zen) filosofija.

73
Kaizen yra japoniškas žodis, reiškiantis
laipsniška ir reguliaru gerinima
74
Kaizen filosofija

• Kaizen filosofija apima visas veiklos sferas,
  gerinimas taikomas visoms veiklos sritims kaina,
  pristatymas reikiamu laiku, darbuotoju sauga ir
  tobulejimo galimybes, ryšiai su tiekejais, nauju
  gaminiu vystymas, našumas.
• Kokybes kontroles sistemos sukurimas, robotu
  technika, pažangios technologijos taikymas,
  irangos aptarnavimas, just-in-time gamybos
  taikymas visa tai veda i proceso gerinima.

75
Kaizen filosofija

• Kad kaizen programa butu sekmingai idiegta,
  reikia triju dalyku eksploatacijos arba valdymo
  patirties, visuotinio isitraukimo ir mokymo.
• Eksploatacijos patirtis leidžia naudoti naujas
  gerinimo galimybes. Taikant kaizen filosofija,
  kiekvienas darbininkas yra suinteresuotas gerinti
  veikla.

76
Kaizen filosofija

• Kaizen filosofija placiai naudojama JAV ir kitose
  šalyse.
• Ši filosofija reikalauja žymaus pasikeitimo
  visuose imones sluoksniuose nuo aukšciausiu
  vadovu iki darbininku.
• Gali buti taikoma kaizen blitz programa. Tai
  intensyvus ir greitas gerinimo procesas, kai
  komanda ar skyrius skiria visus resursus gerinimo
  projektui, kuris turi buti igyvendintas per
  trumpa laiko perioda.

77
Proceso gerinimas

• Gamybos defektu ir aptarnavimo klaidu
  sumažinimas.
• Ciklo laiko (tai yra laikas nuo gaminio užsakymo,
  kuri pateikia vartotojas iki gaminio pristatymo
  vartotojui, arba laikas, kuris reikalingas naujo
  gaminio pristatymui rinkai) sumažinimas padeda
  užtikrinti vartotojo pasitenkinima, be to ciklo
  laikas gali buti sumažintas tik supaprastinus
  procesus, kad butu pašalinti veiksmai,
  nedidinantys pelno (pavyzdžiui perdirbimas).
• Sumažinus ar panaikinus nereikalingus ir
  nepridedancius vertes veiksmus, sumažeja ir
  gaminio savikaina.

78
Proceso gerinimas

• Noredama sumažinti defektu, klaidu skaiciu,
  sutrumpinti ciklo laika, imone turi
• stengtis gerinti darbuotoju pasitenkinima darbu
  bei skatinti bendradarbiavima
• gerinti gaminio konstrukcija, numatant savybes,
  kurios labiau atitiktu užsakovo poreikius
• užtikrinti patikimuma
• gerinti gamybines sistemos efektyvuma, mažinant
  prastovu laika
• mažinti nereikalinga iranga, perdirbimus ir
  atliekas

79
Proceso gerinimas perversmu

• Šis gerinimas remiasi naujovišku ir kurybingu
  mastymu bei didesniais tikslais.
• Jei tikslas yra pagerinti procesa 10 procentu,
  jis yra nesunkiai pasiekiamas atlikus keleta
  nežymiu korekciju. Jei tikslas yra pagerinti
  procesa 1000 procentu, darbuotojai turi buti
  labai kurybingi ir mastyti placiai.

80
Tai, kas atrodytu nepasiekiama, dažnai gali buti
igyvendinta atliekant esmini proceso gerinima ir
skatinant darbuotojus (kad žmones butu
suinteresuoti siekti užsibrežto didžiulio tikslo).
81
Etalono siekimas (Benchmarking)

• Tai yra kitas proceso gerinimo metodas, kai imone
  lygina savo pasiekimus su geriausiomis tos
  srities imonemis, nustato, kaip geriausios imones
  pasiekia aukšta gamybos lygi bei naudoja šia
  informacija kaip savo iškeliamu tikslu, siekiu ir
  strategijos pagrinda.
• Arba kitaip tariant imone remiasi geriausia
  praktika toje srityje ir gerina savo gaminio
  kurimo procesus.

82
Etalono siekimas

• Naudodamos etalono siekimo metodika, imones randa
  savo stipriasias ir silpnasias puses, ieško budu,
  kaip idiegti geriausia praktika savo imones
  veiklos gerinimui.
• Ši metodika padeda motyvuoti darbuotojus siekti
  didesnio tikslo, kadangi darbuotojai mato
  akivaizdu pavyzdi, ko jie gali pasiekti dirbdami
  geriau.

83
(No Transcript)
84
Etalono siekimas

• Etalono siekimo metodika naudojama del keleto
  priežasciu
• nebereikia išradineti dviracio, kadangi galima
  remtis kitu imoniu praktika ir sutaupyti laiko
  bei resursu, kurie butu sunaudojami imonei
  kiekvienakart paciai ieškant budu, kaip pagerinti
  procesa
• galima nustatyti realius tikslus, kuriuos imone
  bus pajegi igyvendinti, taip pat lengviau
  nuteikti darbuotojus siekti testinio gerinimo
• kadangi procesas yra testinis, lengviau
  prisiderinti ir suprasti greitai besikeiciancius
  vartotoju poreikius.

85
Konstravimas iš naujo (Reengineering)

• Tai yra proceso permastymas iš pagrindu,
  radikalus perprojektavimas, kad butu pasiektas
  esminis pagerinimas kritinese dabartinio proceso
  vietose pavyzdžiui, kaina, kokybe,
  aptarnavimas, greitis.

86
(No Transcript)
87
Konstravimas iš naujo

• Proceso perprojektavimas apima dabartiniu
  proceduru atsisakyma ir naujo proceso
  projektavima, ne tik jo patobulinima.
• Metodo tikslas yra žengti dideli žingsni proceso
  gerinime.
• Sekmingas perkonstravimas reikalauja pilno
  procesu supratimo, kurybinio mastymo, kad galima
  butu atsisakyti senu tradiciju ir prielaidu, taip
  pat efektyvaus informacijos ir technologiju
  naudojimo.

88
(No Transcript)