FINANSU SPECIALISTO PROFESINIU KOMPETENCIJU FORMAVIMAS UNIVERSITETINESE STUDIJOSE

1
FINANSU SPECIALISTO PROFESINIU KOMPETENCIJU
FORMAVIMAS UNIVERSITETINESE STUDIJOSE

• Dalia Rudyte, ŠU
• Kristina Levišauskaite, VDU

2
Tikslas - ivertinti finansu specialisto
profesines kompetencijos formavima
universitetinese studijose holistiniu požiuriu.

• Objektas - finansu specialisto profesiniu
  kompetenciju formavimas universitetinese
  studijose.
• Metodai lyginamoji analize,
  abstrahavimas, dokumentu turinio analize.

3
Išanalizuoti finansu specialistu profesines
kompetencijos formavimo universitetinese
studijose atlikti tyrimai.

• Porter, McKibbin, (1988), Kwok, (1994), Steiner,
  Wells, (2000), Barchan, (2000) Borokhovich,
  Chung, (2000), Gilbert, (2001), McWilliams,
  Pantalone, (2001), Charlton, (2001) Saraoglu,
  Yobaccio, Jouton, (2000), Schug, Clow, (2002),
  Adomaitiene, (2002), Hogarth, Hilgrt, (2002)
  Levišauskaite, Rudyte, (2005).
• Anketavimas, funkcine analize, eksperimentas,
  sistemos pokyciu metodologija, content analize.
• Mokymo programas, finansu žinias turinio
  požiuriu, finansiniu paslaugu pokycius, aplinkos
  pokyciu itaka finansu programu konstravimui,
  rinkos poreikiu ir studiju programos
  harmonizavima, darbo rinkos reikalavimus finansu
  specialistams kiekybiniu ir kokybiniu aspektu.

4

• Universitetine kvalifikacija igijusio
  specialisto veikla yra sunkiai numatoma, labiau
  lemiama kompleksišku situaciju, kuriuose nera
  tiesioginio sprendimo paremto igytomis žiniomis
  ir gebejimais.
• Kompetentingas profesionalas pats turi
  surasti veiklos metodus, siekdamas priimti
  tinkama sprendima, kadangi veiklos situacijos yra
  itakojamos aplinkos pokyciu, tai neišvengiamai
  kyla nuolatines profesionalizacijos poreikis.
• Universitetiniu studiju programose
  dalyvaujantiems, dirbantiems finansu
  specialistams, aktualus išlieka individualaus
  finansu disciplinu žiniu portfelio formavimas.

5
1 pav. Universitetiniu programu finansu
specializacijos studiju tyrimo etapai.
6
2 pav. Darbdaviu nuomoniu pasiskirstymas pagal
finansu specialistu paruošima universitetuose
(procentinis respondentu atsakymu pasiskirstymas)
7

• Tyrime dalyvavo šeši Lietuvos universitetai VU,
  VGTU, VDU, KTU, ŠU, LŽUU.
• Tyrimo laikotarpis 2006/2007 metai
• Šiuose universitetuose veikia pakopine studiju
  programa bakalauro, magistraturos ir
  doktoranturos studiju lygiai, bei profesines
  studijos.
• Finansu profesijos specialistai rengiami
  bakalauro ir magistraturos studijose. Nei vienas
  universitetas nesiulo profesiniu finansu
  profesijos studiju.

8
3 pav. Universitetines studiju programos, kuriose
specialistams siulomos finansu specializacijos
9
Finansu specialistams suteikiamos kvalifikacijos
ir specializacijos
Kvalifikacija
Specializacija

• Vadybos bakalauras (12)
• Vadybos magistras (8)
• Vadybos ir verslo administravimo bakalauras (8)
• Vadybos ir verslo administravimo magistras (12)
• Verslo administravimo bakalauras (4)
• Ekonomikos bakalauras (24)
• Ekonomikos magistras (16)
• ŽU buhalterines apskaitos ir finansu bakalauras
  (4)
• ŽU buhalterines apskaitos ir finansu magistras
  (12)

• Finansu valdymas (4)
• Finansu vadyba (8)
• Istaigu finansu valdymas (4)
• Finansu inžinerija (8)
• Verslo administravimas (4)
• Finansai ir bankininkyste (4)
• Ekonomika (4)
• Apskaita (4)
• Finansai (16)
• Finansai ir bankininkyste (8)
• Bankininkyste (8)
• Buhalterine apskaita ir auditas (8)
• Draudimo vadyba (8)
• Apskaita ir auditas (4)
• Buhalterine apskaita ir finansai (4)
• Apskaita ir finansai (4)

10
Finansu specialistu universitetiniu Bakalauro
studiju palyginamoji analize (procentais)
3 lentele. Universitetiniu finansu
specializacijos Bakalauro studiju turinio
suvestine (procentais)  
nera finansu specializacijos nors studijuojami
finansai lentele
11
Finansu specialistu universitetiniu Magistro
studiju palyginamoji analize (procentais
12
Pasiulymai (1)

• 1. Imones finansu specialistu poreikis auga,
  todel universitetai turetu ruošti daugiau šiu
  specialistu. Rinkoje vis aktyviau dominuoja
  smulkus ir vidutinis verslas, atsiranda poreikis
  ruošti finansu specialistus darbui mažoje
  imoneje.
• 2. Verslo sektoriaus finansininko studiju
  programu specializacijos pagrinda turetu sudaryti
  daugiau apskaitos disciplinu, atsakingiau
  organizuoti studiju metu kompiuterinio raštingumo
  bei darbo su apskaitos programomis igudžiu
  formavima.
• 3. Finansinio tarpininkavimo sektoriui rengiamu
  finansu specialistu programose reikia didesnio
  lankstumo, suteikiant studentams galimybe patiems
  formuoti studijuojamu finansu disciplinu
  krepšeli. Tai ypac aktualu vakarinio ir
  neakivaizdinio skyriaus studentams.

13
Pasiulymai (2)

• 4. Organizuojant finansu studijas, ivertinti
  situacija, kad verslo sektoriuje didžiausia
  galimybe isidarbinti turi specialistai su
  praktines veiklos stažu. Neturetu buti
  eliminuojama studento isidarbinimo galimybe dar
  nebaigus studiju, lygiagreciai derinant profesine
  veikla ir universitetines studijas.
• 5. Programose deretu atkreipti demesi i
  finansu specialistu igudžiu formavima
• dirbant su užsienio
  partneriais
• rašant verslo planus
• veiklos planavimo ir
  prognozavimo igudžius,
• savarankiško ir komandinio
  darbo gebejimus,
• praktinio teoriniu žiniu
  pritaikymo,
• kas padetu formuoti kritinio bei
  analitinio darbo igudžius. Studiju programu
  turinys bei mokymo metodai turetu buti labiau
  orientuoti i ivardintu gebejimu ir igudžiu
  formavima.

14
Pasiulymai (3)

• 6. Ivesti privaloma verslo literaturos užsienio
  kalba studijavima universitetinese bakalauro ir
  magistro studijose, kad studentai galetu gilinti
  užsienio kalbu gebejimus, kuriu jiems
  neišvengiamai prireiks praktineje veikloje.
• 7. Universitetai rengdami finansu specialistus
  turetu glaudžiau kontaktuoti su darbdaviais
  (absolventu realizacijos rinka), kuriant bendras
  su darbdaviais tikslines finansu specialistu
  rengimo grupes bei kvalifikacijos kelimo
  programas.

15

• Aciu už demesi

16
FINANSU SPECIALISTO PROFESINIU KOMPETENCIJU
FORMAVIMAS UNIVERSITETINESE STUDIJOSE

• Dalia
  Rudyte, ŠU
• Kristina
  Levišauskaite, VDU