Socialinio darbo teoriniai modeliai

1
Socialinio darbo teoriniai modeliai

• Biheiviorsitinis modelis
• Raminta Jancaityte
• SDK

2
Žymiausi biheivioristai

• R.E. Alberti ir M.L. Emmons,
• A. Bandura,
• B.F. Skinner,
• J.B. Watson ir R.Rayner,
• J. Wolpe

3

• Teorijos objektas žmogaus elgesys.
• Filosofinis teorijos pagrindas išmokimo
  teorija.
• Jeigu galima išmokti netinkamo elgesio, tai taip
  pat galima išmokti elgtis tinkamai.

4

• Biheiviorizmas pasižymi požiuriu ir techniku
  ivairove, taciau galima išskirti tam tikrus
  bendrus biheiviorizmo bruožus
• Netinkamas elgesys yra problema, kuria reikia
  išspresti.
• Problemos sprendimo budai (technikos) turi buti
  patikimi ir pamatuojami (išbandyti pasitelkiant
  eksperimentus).
• Zastrow (1999)

5

• Išmokima biheivioristai aiškina remdamiesi
• klasikines salygine reakcija (išmokima aiškina
  stimulo ir reakcijos tarpusavio ryšiu, kuris
  remiasi rusu mokslininko fiziologo I. Pavlovo
  atliktais tyrimais. Nerimas, baime ir ivairios
  fobijos yra priskiriamos klasikinems salyginems
  reakcijoms (Zastrow, 1999)).
• operantiniu salygojimu (tai elgesio mokymas,
  naudojant paskatinimo ir bausmiu sistema) ,
• modeliavimu (elgesio mokomasi stebint kito
  elgesi).

6
(No Transcript)
7
(No Transcript)
8
Apibendrinti biheiviorizmo modelio taikymo
žingsniai

• Santykiu tarp kliento ir socialinio darbuotojo
  užmezgimas
• Ivertinimas (elgesio analize)
• - stimulo-reakcijos santykis (S-R)
• - detali problemos analize (aplinkybes, kada
  iškyla problemiškas elgesys priežastys, del ko
  klientas butent taip elgiasi
• Tikslu nustatymas ir plano sudarymas
• Sutarties sudarymas
• Vykdymas
• Vertinimas ir analize.
• Elgesio itvirtinimas
• (Vitkauskaite, 2001 Zastrow, 1999)

9
Darbas su šeima pagal biheivioristini modeli

• Konsultantas stebi šeima ir jos tarpusavio
  santykius.
• Pagal gauta informacija tiksliai apibrežiamos
  problemos ir sprendimo budai.
• Problemiškas vaiko elgesys keiciamas keiciant
  aplinkiniu reakcija i vaika.
• Konsultantas moko tevus elgesio keitimo budu.
• Apibrežiamos tikslios poveikio vaikui proceduros.
• Aptariamos skatinimo proceduros (tipas ir
  dažnumas)
• Apibrežiamos proceduros disciplinai palaikyti
  (privilegiju apribojimas)
• Susitikimu metu repetuojamos nerima keliancios
  situacijos
• Tevai skatinami taikyti naujus elgesio budus
  bendraudami su vaiku.
• Konsultantas kontroliuoja, kad tevai elgtusi
  pagal rekomendacijas.

10
Biheiviorizmo technikos

• Atkaklumo/ryžtingumo mokymas
• Elgesio repetavimas
• Žetonu ekonomika
• Sistemine desensetizacija
• In vivo desensitizacija
• Implozine terapija
• Paslepta sensitizacija
• Pasibjaurejima sukeliancios technikos
• (Zastrow, 1999)

11
Tvirtumo/ryžtingumo ugdymas

• Gana placiai naudojamas metodas.
• Skirtas nedrasaus/baikštaus ir agresyvaus elgesio
  keitimui.
• Metoda sukure Wolpe (1958), išpletojo Alberti,
  Emmons (1970), Fensterheim, Bear (1975).
• Lyciu vaidmenu stereotipai salygoja tai, jog
  dauguma klienciu mokymuose yra moterys, taciau
  pastaraisiais metais daugeja klientu vyru
  (užsienio šalyse).
• Tyrimai rodo, jog tvirtumo ugdymas kaip metodas
  yra efektyvus.
• (Zastrow, 1999)

12
Tvirtumo ugdymo aprašymas (Zastrow, 1999)

• Ar jus drasiai pasisakote grupeje (išsakote savo
  nuomone, jausmus)?
• Ar jus jauciates laisvai, bendraudami su
  autoritetingais, aukštas pareigas užimanciais
  žmonemis?
• Ar jus išliejate pykti, ar išliekate ramus/-i kai
  ivykiai klostosi kitaip, nei buvo tiketasi?

13
Probleminis elgesys (Zastrow, 1999)

• Ypatingas baikštumas
• Žmogus yra paklusnus, bailus, bijantis parodyti
  jausmus, išreikši mintis.

• Nevaldomas iniršis
• Žmogus nerima išreiškia pykdamas ir elgdamasis
  agresyviai.

14
Santykiu stiliai pagal Alberti, Emmons (1975)
(Zastrow, 1999)

• Neryžtingas/netvirtas kalba švelniai, nelaiko
  akiu kontakto, sutinka su kitu nuomone, nors
  galvoja ir jaucia kitaip, nereiškia savo
  nuomones, save vertina žemiau nei kitus,
  skaudina save, kad neskaudintu kitu.
• Agresyvus atsakineja už kitus, pašnekovams
  nespejus suregzti atsakymo, kalba garsiai ir
  ižeidžianciai, spokso i pašnekovus, kalba butuoju
  laiku (kaltina, žemina)
• Ryžtingas/tvirtas kalba šnekamuoju tonu, laiko
  akiu kontakta, atvirai reiškia savo nuomone ir
  jausmus (pykti, nesutikima, apgailestavima ir
  pan.). Tvirtas/ryžtingas elgesys reiškia gebejima
  išreikšti save neskaudinant nei saves, nei kitu.

15
Ryžtingo/tvirto ir agresyvaus elgesio pavyzdys
(Zastrow, 1999)

• Marcios ir anytos santykiai yra itempti, nes
  anyta nuolat priekaištauja savo marciai.
• Agresyvus elgesio stilius marti stengiasi
  paerzinti savo anyta, specialiai darydama
  dalykus, kurie skaudina anyta nesilankydama pas
  anyta sveciuose, pateikdama maista, kurio anyta
  nemegsta, nesutvarkydama namu, kai anyta
  atvyksta, ragina vyra užciaupti savo motina, kad
  toji bando išsakyti pastabas marciai, isivelia i
  nesibaigiancius gincus su anyta.

16

• Tvirtas elgesio stilius marti išsako savo
  anytai tai, ka ji galvoja ir jaucia jusu kritika
  skaudina mane. Aš suprantu, kad jus man norite
  padeti, patardama man. Taciau tai, kaip jus
  išsakote patarimus, jus mane kritikuojate. Aš
  suprantu, kad jus nenorite, jog aš klysciau, bet
  kiekvienas daro klaidas, svarbu, kad pasimokytu
  iš to. Jeigu jus tikrai norite man padeti,
  leiskite man elgtis savaip ir prisiimti
  atsakomybe už pasekmes. Aš noreciau su jumis
  bendrauti kaip suaugusi su suaugusia, o ne kaip
  vaikas su mama.

17
Ryžtingumo/tvirtumo ugdymo žingsniai (Zastrow,
1999)

• Žingsnis. Aptarti bendravimo stiliu. Ar yra
  situaciju, kur reiketu elgtis ryžtingiau? kokiose
  situacijose sulaikomi jausmai ir neišsakoma
  nuomone? Ar pasitaiko situaciju, kada
  nesuvaldomas iniršis?
• Tam, kad ivertinti santykiu stiliu, klientas turi
  vesti dienorašti savaite ar ilgiau ir žymeti
  situacijas, kada elgesi neryžtingai, ar
  agresyviai.

18

1. Žingsnis. Atrenkamos situacijos, kuriose klientas
   noretu išmokti elgtis tvirtai.
2. Žingsnis. Susikoncentruoti i situacijas, kai
   klientas elgesi neryžtingai ar agresyviai.
   Klientas užsimerkia ir kelias minutes detaliai
   prisimena situacija, ka sake, ka kiti sake, ka
   jaute ir pan.

19

• Žingsnis. Klientas užrašo kaip jis elgesi
• - akiu kontaktas ar laike akiu kontakta,
  žiuredamas ramiai ar agresyviai i akis? Ar
  žvilgnis buvo nuleistas?
• - gestai ar gestai buvo tinkami, laisvi,
  atsipalaiduoti, efektyviai pabrežiantys žinute?
• - kuno poza kokioje pozoje stovima (palinkus
  i pašnekova, atsitraukus, veidu i pašnekova ir
  pan.)

20

• veido išraiška rusti, tvirta ir pan.
• Balso tonas ir garsumas tvirtas, šnekamosios
  kalbos tonas, rekiantis, švelnus, tylus ir pan.
• Kalbos sklandumas klaba laisva, aiški, leta,
  greita, trukinejantiir pan.
• Laiko pasirinkimas reakcija i situacija
  išreiškiama tuoj pat po incidento, išlaukus tam
  tikra laika, visu akivaizdoje, atskirai
  nuošalioje vietoje ir pan.
• Žinutes turinys žinutes ryžtingos, agresyvios.
  Apsvarstyti, kodel reaguojama tokiu budu. Galima
  pasitelkti savikalba, t.y. Ka žmogus galvojo
  prieš pasielgdamas vienaip ar kitaip.

21

1. Žingsnis. Stebeti ir analizuoti pavyzdžius kaip
   elgtis tvirtai ir ryžtingai panašiose
   situacijose.
2. Žingsnis. Sudaryti tvirto/ryžtingo elgesio
   alternatyvu saraša.
3. Žingsnis. Klientas užmerkia akis ir isivaizduoja
   save taikant tvirto/ryžtingo elgesio alternatyvas.

22

1. Žingsni. Vaidmenu žaidimas poroje modeliuojant
   ryžtinga/tvirta elgesi. Grupes nariai suteikia
   grižtamaji ryši, kaip sekasi elgtis pagal nauja
   elgesio modeli.
2. Žingsnis. Kartojami 7 ir 8 žingsniai, kol
   klientas pradeda jausti, kad sugebes tai atlikti.

23

• Žingsnis. Naujas elgesio budas taikomas realioje
  situacijoje.
• Žingsnis. Reflektuojama, kaip sekesi taikyti
  nauja elgesio buda realioje situacijoje.
• Žingsnis. Galima tiketis tam tikro pasisekimo,
  bet nebutinai tai turi buti susije su
  pasitenkinimu. Klientas turi suprasti, kad
  asmeninis augimas ir efektyviu santykiu su
  aplinkiniais konstravimas yra nuolatinis mokymosi
  procesas.

24
Elgesio repetavimas

• Tikslas praplesti kliento elgesio repertuara.
• Konsultantas ir klientas aptaria nauju elgesio
  budu išmokimo svarba (pvz., išmokti tinkamai
  reikšti pykti).
• Klientas padedamas konsultanto pasireneka viena
  ar keleta situaciju, kuriose jis noretu keisti
  savo elgesi (pvz., išmokti elgtis tvirtai, o ne
  agresyviai,kai yra kritikuojamas)

25

1. Repetuojamas naujas elgesio budas. Pvz., klientas
   gali pirmiausia vaidinti kritiško bendradrbio
   vaidmeni, o konsultantas modeliuoja ryžtinga
   elgesi vaidinamoje situacijoje. Po to
   apsikeiciama vaidmenimis.
2. Klientas pritaiko nauja elgesio buda realioje
   situacijoje ir veliau aptaria su konsultantu kaip
   jam sekesi tai daryti, kokios pasekmes lydejo ir
   pan.

26
Žetonu ekonomika

• Žetonai tai pastiprinimas, išreikštas tam
  tikrais simboliais (saldainiais, taškais,
  privilegijomis).
• Nustatomos griežtos taisykles už ka skiriami
  žetonai.
• Apibrežiamas pageidaujamas elgesys.
• Apibrežiama kiek reikia surinkti žetonu ir už ka,
  kad butu skiriamas apdovanojimas (pvz., bilietas
  i kina).
• Apibrežiamos situacijos, už ka netenkama žetonu
  (pvz., muštynes).

27
Esminiai dalykai, organizuojat žetonu ekonomika

• Personalo bendradarbiavimas ir situacijos
  koordinavimas.Personalaas turi stebeti ir
  nuosekliai taikyti tokia pat sistema su visais
  klientais.
• Butina adekvati pastiprinimu kontrole. Žetonu
  ekonomika nebus efektyvi, jei klientai lengvai
  prieis prie žetonu, gales juos isigyti kitokiais
  lengvesniais budais iš personalo, tures savu
  pinigu tam tikroms pramogoms.

28

• Pageidaujamas ir nepageidaujamas elgesys turi
  buti labai aiškiai apibrežtas, kad nekiltu
  konfliktu tarp personalo ir klientu.
• Žetonu ekonomika turi buti taikoma tik kuri laika
  ir tuoj pat nutraukiama, kai elgesys pagereja.
  Klientai turi buti pasiruoše pritaikyti nauja
  elgesio buda realiame gyvenime, kur tokie metodai
  nera taikomi.
• Žetonai neturi buti vienintele skatinimo
  priemone. Norimas elgesys turi buti skatinamas ir
  pagyrimais bei palaikymu, kad žetonas netaptu
  tikslu savaime.

29
Atvejo aptarimas

• I socialini darbuotoja kreipesi tevai del savo
  triju metuku dukreles, kuriai užeina, kaip tevai
  išsireiške - isterijos priepuolis.
• Siekdamas atlikti elgesio analize, konsultantas
  papraše leisti stebeti šeima, kaip yra
  bendraujama su vaiku, kaip ir kokiomis
  aplinkybemis kartojasi elgesys.
• Savaite stebejes šeima, konsultantas nustate,
  jog kai tik mergaite pradedavo isteriškai
  elgtis, t.y. garsiai verkti ir metyti, daužyti
  žaislus, kuris nors iš tevu (dažniausiai mama)
  atbegdavo raminti dukreles, ja paimdavo ant
  ranku, kalbindavo.

30

• Iki mergaites isterijos priepuolio, ji buvo
  paliekama viena kambaryje pilname žaislu, niekas
  i ja nekreipe demesio, kadangi tevai užsieme
  dirbo savo darbus.
• Pokalbio su tevais metu, konsultantas
  išsiaiškino, jog tevai mano, kad jie teisingai
  elgiasi, palikdami vaika žaisti viena. Jie
  teigia, jog aprupino mergaite žaislais, kad ji
  turi visko, ko tik širdis geidžia. Kad jiems
  reikia dirbti savo darbus, kad jie labai užimti.

31

• Konsultantas paaiškino tevams, jog nekreipdami
  demesio i vaiko poreiki bendrauti, pažaisti kartu
  su tevais (S), jie salygoja mergaites reakcija
  (R) t.y. vadinama isterijos priepuoli.
• Remiantis stebejimo rezultatais su tevais buvo
  sudaryta sutartis, pagal kuria tevai turejo
  skirti tam tikra laika vaiko bendravimo
  poreikiams tenkinti kalbetis, žaisti, paimti ant
  ranku mergaite.

32

• Taip pat buvo nustatyta taisykle, jog tevai
  nereaguos i vaiko agresyviai reiškiama pykti, bet
  kalbesis su vaiku tada, kai jis nusiramines.
• Tevams nebuvo lengva išmokti paskirstyti savo
  laika taip, kad užtektu laiko pabuti su vaiku. Iš
  pradžiu jiems tai sunkiai sekesi, bet, padedami
  konsultanto, tevai palaipsniui pradejo daugiau
  bendrauti su vaiku, laikytis nustatytu taisykliu.
  
• Po tam tikro laiko vaiko elgesys pasikeite.

33
(No Transcript)