Geroves ekonomikos transformacijos. Teisingumo (

1
Geroves ekonomikos transformacijos.Teisingumo
(justice) ekonomika. Amartya K. Senas

• Doc. A. Maldeikiene
• 2010/2011 m.m

2
Utilitarizmas kaip vyraujancios geroves
ekonomikos sampratos filosofinis pamatas

• Utilitarizmas etine nuostata, kad veiksmo
  moraline verte priklauso išimtinai tik nuo to
  veiksmo bendro naudingumo visai žmonijai. Pati
  naudingumo savoka skirtingu mastytoju apibudinama
  kaip laime, malonumas (tada neigiama nauda
  kancia, skausmas) arba prioritetu (preferenciju)
  patenkinimas. Utilitarizma apibudina fraze
  daugiausiai gerio didžiausiam žmoniu kiekiui.
• Veiksmai utilitarizme vertinami tik pagal ju
  pasekmes, todel tai yra platesnes filosofines
  pozicijos pasekmizmo (consequentialism) forma.
• Kaip ir bet kuri etikos teorija, utilitarizmas
  smarkiai priklauso nuo juo besivadovaujancio
  žmogaus išminties, patirties bei kitu pažiuru.

3
Jeremy Benthamas(1748 1832)

• Utilitarizmo kaip specifines filosofines mokyklos
  atsiradimas siejamas su britu filosofu Jeremy
  Benthamu.
• Pasak jo, skausmas ir malonumas yra vieninteles
  gamtos žmonijai duotos vidines vertybes, taigi,
  geris yra viskas, kas atneša daugiausiai laimes
  didžiausiam kiekiui žmoniu.

4
Johnas Stuartas Millis (1806 -1873)

• Garsus Benthamo pasekejas, kuris aiškiai atskyre
  laime nuo malonumo ir parode, kad geris ne visada
  yra tai, ko žmogus nori. Pavyzdžiui, galima
  noreti primušti vaika ir tai net gali buti
  malonu, bet laime ateina vadovaujantis dorybemis,
  o ne savo norais.
• Garsus del savo samprotavimu, kad kulturiniai,
  intelektualiniai ir dvasiniai malonumai yra
  vertingesni nei fiziniai, nes abi malonumu rušis
  patyre žmones teiktu pirmenybe intelektualiniams.
  Viena dažniausiai cituojamu jo minciu geriau
  buti nelaimingu žmogumi negu laiminga kiaule.
  Geriau buti nepatenkintu Sokratu, negu patenkintu
  kvailiu. Ir jei kvailys arba kiaule turi kitokia
  nuomone, taip yra todel, kad jie žino tik savo
  klausimo puse.

5
Gerove neoklasikineje tradicijoje

• Vyraujancioje ekonomikos teorijoje gerove
  (gerbuvis well-being) tapatinama tik su tam
  tikru budu apibrežiama gerove (welfare).
• Cia gerove sutapatinama su racionaliu noru
  patenkinamu. Racionalus noras" yra noras, kuris
  atitinka salyga, kad veikejas, nuspresdamas ji
  patenkinti, atsižvelgia i jam prieinama
  informacija apie to noro patenkinimo pasekmes.
• Tokia geroves samprata yra
• radikaliai subjektyvistine
• formali (noru turinys niekaip neapibrežiamas)
• liberali (veikejas turi teise patenkinti bet koki
  savo nora, jeigu tai nedaro žalos kitu veikeju
  privaciu noru patenkinimui).

6
Geroves ekonomikos prielaidos

• Geroves ekonomikos atstovai priima prielaida, kad
  visuomenes gerove didina ne bet kokiu, bet butent
  racionaliu" noru patenkinimas.
• Praktiniams tikslams patenkinamu geroves (ir
  gerbuvio) matu priimamas BVP arba vidutines
  pajamos vienam gyventojui kuo labiau išvystyta
  gamyba, tuo daugiau savo noru gali patenkinti
  visuomenes nariai (kokie tie norai bebutu).

7
Subjektyvi geroves dinamika

• Ekonomine pažanga, matuojama BVP vienam
  gyventojui augimu, koreliuoja su visuomenes
  subjektyviu gerbuviu, matuojamu patenkintu savo
  gyvenimu ("laimingu") žmoniu procentu pasiekus
  tam tikra ekonominio išsivystymo lygi, tokio pat
  didumo žingsniai dar didesnes materialiniu
  ištekliu gausos link palydi vis menkesni ir
  menkesni laimingu žmoniu pagausejimai.
• Ši nelinijine objektyviu ir subjektyviu
  visuomenes geroves momentu dinamika aiškintina
  vertybiu kaita skurdžiose visuomenese dominuoja
  žmones su "materialistinemis" vertybemis
  (fiziologiniai ir saugumo poreikiai).
• Kai tokie poreikiai patenkinami, daugeja
  postmaterialistu, kurie labiausiai vertina
  savirealizacija ir saviraiška.

8
Arrow negalimumo teorema

• Kenneth Arrow irode, kad iš individualiu
  pirmenybiniu pasirinkimu išvesti visuotinius
  matematiškai neimanoma ne viena funkcija, kuri
  generuoja tranzityvia visuomenes geroves tvarka,
  tuo pat metu negali tenkinti viso pagristu ir
  trokštamu savybiu rinkinio, nebent butume
  pasiruoše vienam individui, diktatoriui, leisti
  priimti bent jau keleta visuomenes pasirinkimu.

9
Geroves koncepciju iššukiai

• Geroves ekonomikos remuose susiformavusias
  geroves sampratas jungia mintis, kad vertinant
  žmogaus gerove išeities tašku turi buti ne
  subjektyvus, nepastovus, kartais "patologiški"
  individu norai, bet objektyvus žmogaus
  prigimties (socialines geroves atveju matyt
  "visuomenes") poreikiai, kuriuos galima
  identifikuoti empirinio tyrimo arba racionalios
  etines diskusijos priemonemis.
• Vis delto net žmogaus fiziologiniai poreikiai
  ivairiose kulturose tenkinami skirtingai.
• Bandymai sukonkretinti tu poreikiu turini
  atskleidžia atskiras specifines "gero gyvenimo"
  vizijas arba etines doktrinas apie tai, ko turetu
  noreti ir siekti žmones.
• Tai potencialiai teisina paternalizma - valstybes
  kišimasi i suaugusiu žmoniu gyvenima, apribojanti
  ju pasirinkimo laisve vardan "tikruju" tu žmoniu
  noru ar interesu, kuriu jie del vienokiu ar
  kitokiu priežasciu nesupranta.

10
Geroves ekonomikos kritika (1)

• Geroves negalima tapatinti su noru patenkinimu,
  nes norai gamybos ir reklamos produktai.
  Auganciu vartotoju noru tenkinimas nedidina
  visuomenes gyvenimo kokybes, nes
• gamybos pletimas gilina ekologines problemas
• radikaliai individualistinis pinigines naudos,
  butinos vartotojišku noru tenkinimui, siekis
  iprekina žmogiškuosius santykius..
• Taigi, gamintoju, reklamos ir popkulturos
  palaikoma ir skatinama noru pletra viršija jiems
  patenkinti reikalingu ištekliu didejima ir
  ekonomine pažanga nedidina pasitenkinimo
  gyvenimu.

11
Geroves ekonomikos kritika (2)

• Subjektyvios atskiru individu naudos, kurios
  geroves ekonomikoje pasirodo kaip ju noru
  patenkinimo kiekybinis matas, nepalyginamos.
  Taigi, mastant geroves ekonomikos remuose
  vienintele teoriškai nepriekaištinga socialines
  geroves samprata išreiškia minimalistine Pareto
  optimumo salyga. Taciau pastaroji neleidžia
  ivertinti, kaip socialine gerove paveikia tokie
  pertvarkymai, kuriais vienu subjektu gerove
  padidinama kitu subjektu geroves saskaita.
  Butent todel
• libertarai atmeta pacia socialines geroves
  savoka
• oponentai pasigenda konkrecios geroves politikos
  teoriniu pagrindu.
• Geroves ekonomikos logikai neprieštarautu
  paradoksali ideja, kad individualu gerove galima
  didinti, kai prisitaikant prie mažejanciu
  ištekliu mažeja ir subjekto norai.

12
Geroves ekonomikos alternatyvos

• Geroves ekonomikos kritika pastaruoju metu
  pagimde eile socialines ir individualios geroves
  koncepciju, kurios išreiškia tam tikras etines
  individo ar visuomenes "gero gyvenimo" sampratas.
• Tokiu koncepciju pagrindu formuojami ivairus
  indeksai, kuriais siekiama išmatuoti visuomenes
  gyvenimo kokybe ir jos pažanga.
• Jungtiniu Tautu Organizacijos naudojamas "žmogaus
  išsivystymo indeksas (Human Development Index)
  apibendrina tris bazinius rodiklius BVP vienam
  gyventojui, raštinguma gyvenimo trukme.
• Pastaraisiais metais populiareja "subjektyvios
  geroves" rodikliai, kurie apibendrina
  sociologiniu apklausu apie pasitenkinima gyvenimu
  apskritai bei atskiras jo sferas (darba,
  laisvalaiki, šeimini gyvenima, santykius su
  draugais ir pan.) rezultatus.

13
Žmogaus gebejimu pletra kaip geroves pamatas

• Neoaristoteline individualios geroves samprata
  (britu filosofe Martha Nussbaum, indu kilmes
  britu ekonomistas Amartya Senas).
• Gerove šiu mastytoju darbuose apibrežiama kaip
  žmogaus gebejimu pletra gerove gali ir turi
  pasirodyti kaip žmogaus gebejimu rinktis pletra.

14
Amartya Kumaras Senas (1933 )

• Nobelio premijos laureatas, ekonomistas ir
  pletros ekspertas
• 2010 metais Time magazine itrauke A.Sena i 100
  itakingiausiu pasaulio asmenybiu savada.

15
Pagrindines idejos

• Amartya Kumuras Senas yra Indijos (tautybe
  bengalas) ekonomistas, 1998 metais apdovanotas
  Nobelio premija už indeli i geroves ekonomika ir
  viešojo pasirinkimo teorija.
• Seno galimybiu prieiga (angl. Capabilities
  Approach, toliau GP) apibudinama kaip naujas
  požiuris i geroves ekonomika. Ši požiuri aprašo
  viename žymiausiu savo darbu Vystymasis kaip
  laisves pletra (Development as Freedom).
• Pagal Amartya Sen pagrindinis ekonominio augimo
  ir vystimosi tikslas suteikti žmogui laisve
  rinktis savo gyvenimo buda.

16
Galimybe A.Seno koncepcijoje

• Galimybe - žmogaus galejimas patenkinti tam tikra
  poreiki. Pavyzdžiui, žmogus gali nuraminti savo
  alki, bet gali vietoj to pasirinkti pasninkauti
  ar badauti del kitu isitikinimu. Galimybes
  atspindi kokius poreikius žmogus gali patenkinti,
  t.y. kokia žmogus turi laisve pasirinkti kaip jis
  nori gyventi. Pavyzdys badaujanciose šalyse
  žmogus galimybes gerai maitintis ir kartu laisves
  rinktis neturi, jis priverstas badauti.
• Seno galimybiu prieigoje galimybe suvokiama, kaip
  alternatyviu poreikiu, kuriuos individas gali
  patenkinti, rinkinys.
• Pasirinkimu vektoriu sudaro tik vertingi
  poreikiai, o galimybes rinktis tai pat laikomos
  turincios verte. Tokiu budu rinkinio verte gali
  buti sumažinta, kai elementu skaicius rinkinyje
  sumažinamas (tai reiškia, kad gal individas turi
  pasirinkimo galimybe, kuri yra neitraukta i
  rinkini), bet rinkinio verte negali buti
  padidinta pridejus akivaizdžias galimybes.
• A. Senas pabrežia, kad pletra reikalauja
  panaikinti pagrindinius šaltinius, kurie žaboja
  laisve, tokius kaip skurda, tironija, mažas
  ekonomines galimybes, netolerancija, nesirupinima
  visuomenes patogumais.

17
Pasirinkimu vertinimas

• A. Senas pabrežia priežasciu, kodel vertiname
  žmoniu pasirinkimus, analizes svarba, nes bet
  kuriuo atveju vertindami kitu žmoniu gyvenimo
  buda, mes i ji kišames.
• A. Senas kritikuoja normalu naudingumo vertinima,
  kuris atsižvelgia tik i nauda, pajamas ir
  išteklius, nes šis iprastas vertinimas gali
  praleisti svarbius aspektus ir neteisingai
  ivertinti individu skirtumus (pavyzdžiui žmogus
  tradiciniu požiuriu nusipirkes automobili turetu
  tapti laimingu, bet neatsižvelgiama i tai, kad
  gal jis yra silpnos sveikatos)
• Galimybiu prieiga veikia dviejuose lygiuose
• Pasiektos geroves lygis (vertinama, kiek
  individas patenkino savo poreikiu).
• Imanomas ar potencialus geroves lygis (vertinama,
  kokios yra žmogaus galimybes patenkinti tam tikru
  poveikius).

18
Pozityvus Seno teorijos momentai

• A. Seno galimybiu prieiga yra giriama butent del
  to, kad vertinant naudinguma itraukiamos ir
  individo galimybes bei poreikiai, be to, Senas
  žvelgia i individus ne tik kaip i ekonomikos
  dalyvius, bet ir kaip i gebancius savarankiškai
  pasiekti savo tikslus, vertinti savo poreikius
  bei galimybes.
• A. Senas praplesdamas nelygybes ir skurdo
  vertinima taip pat ivertina individu skirtinguma
  ir ivairiapusiškuma, žmoniu grupiu skirtumus
  (rase, lytis, religija, amžius), itraukia žmoniu
  itaka šalies politikoje, bei atkreipia demesi i
  tai, kad skirtingi žmones, kulturos ir
  bendruomenes gali tureti skirtingas vertybes ir
  siekius.

19
Metodologines problemos

• Sudetinga pasirinkti tinkamus poreikius.
  Dažniausiai dar prieš patikrinant empiriškai yra
  itraukiami poreikiai ir galimybes, kurie, kaip
  manoma, turetu buti svarbiausi, taciau dažnai
  atlikus namu ukiu apklausas paaiškeja kiti
  svarbus žmoniu poreikiai, kurie nebuvo itraukti.
  Del šios priežasties, jei neatsižvelgtume i šias
  apklausas bei kitus tyrimus, galime netiksliai
  ivertinti gerove.
• Sunku vertinti atskiro individo patenkintus
  poreikius. Susiduriama su dviem problemomis
  Pirmoji - sunku ivertinti kiek poreikiu pavyko
  individui patenkinti, o antroji- sunku sujungti
  patenkintus poreikius i visuma ir ivertinti
  individo pasiekta gerove, nes nera sugalvotos
  skales, kaip vertinti ar poreikis visiškai
  patenkintas ar ne.
• Problematiškas individu sujungimas i visuma. Jei
  norime ivertinti visos visuomenes gerove reikia
  apjungti visu individu gautas naudas i viena
  visumini geroves mata (pvz. skurdo ar nelygybes
  indeksa), o tai padaryti sunku del skirtingu
  individu vertybiu ir tikslu.

20
A. Seno teorijos kritika

• Pagrindinis kritiku klausimas O kokiu laipsniu
  Seno sistema gali buti laikoma veikiancia?
  Esminiai momentai, kurie sulaukia kritikos
• kaip identifikuoti vertingus poreikius
• a) Seno sistema esa labai sudetinga papildyti
  svarbiomis galimybemis, nes akivaizdžiu galimybiu
  ir poreikiu, nors ir svarbiu, ivedimas gali
  nepadidinti rinkinio vertes
• b) Seno reikalavimas, kad galimybes turi tureti
  verte yra per griežtas.
• 2. Abejojama galimybiu prieigos nauda
  tarpasmeniniam geroves
• 3. Kai gerove vertinama taikant galimybiu
  prieiga, gali prireikti informacijos, kuria
  sudetinga išmatuoti. Kai kuriose situacijose
  tampa labai sunku rasti tinkama socialinio
  gyvenimo rodikli, kuri butu galima naudoti
  vertinime. Taip pat yra sudetinga stebeti
  individu pasirinkimus, kurie yra butini vertinant
  tiek ir galimybes, tiek ir poreikius.